Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai M. G., suinteresuotam asmeniui S. S., neatvykus suinteresuotiems asmenims: E. S., L. N., V. M., N. J., S. N., V. F., D. S., teismo šaukimai įteikti tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir neatvykus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant šios įstaigos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: V. M., S. S., N. J., L. N., S. N., V. F., D. S., E. S. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkybę, kad ji ir brolis yra tų pačių tėvų vaikai, ji įrodinės savo gimimo liudijimu, išduotu (duomenysd neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos įstaigos, Gyventojų registro tarnybos pažymoje (duomenys neskelbtini) apie jos brolį M. N. a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytais tėvų anketiniai duomenimis.

Taip pat 2013-05-22 gavo iš Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus pažymą apie jos sudarytą santuoką ir ištuoką, kurią patvirtino Rusijos valstybės Rostovo srities Belokalitvinsko rajono archyvo Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus vedėja. Pažymoje yra nurodyta jos mergautinė pavardė.

Mirus broliui jo palikimo per įstatymo nustatytą laiką pareiškėja priimti negalėjo, nes neatitiko jo ir jos tėvų anketiniai duomenys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 78, 80 str., 110 str., pareiškėja teismo prašė:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. N. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir jos M. G., mergautinė pavardė N. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra F. N. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir juos sieja giminystės ryšys.

2. Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui priimti brolio M. N. gim. (duomenys neskelbtini) ( miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą: nekilnojamąjį turtą - butą Nr. 1 unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir teisę išsipirkti 0,4359 ha dydžio žemės sklypo 1575/4359 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino teismui, kad išsireikalavus papildomus rašytinius įrodymus iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, kuriuose nurodyti duomenys apie pareiškėjos tėvus ir kitus artimus giminaičius, reikalavimui dėl giminystės fakto nustatymo įrodymų pakanka. O įvertinus kitas aukščiau nurodytas aplinkybes prašė teismo tenkinti ir prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, savo nuomonės teismui dėl pareiškėjos prašymo nepateikė, išskyrus Z. V., todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėja pareiškime teismui suformulavo du skirtingus teisinius prašymus, kuriuos išnagrinėjus būtų priimti ir skirtingi teismo procesiniai dokumentai, tai yra nutartis, bei sprendimas (CPK 448, 578 str.). Atsižvelgiant į šių teismo procesinių dokumentų priėmimo procedūrą ir jų teisinę galią bei sukeliamus padarinius, teismas priima byloje vieną teismo procesinį dokumentą, tai yra sprendimą, kuris turi ir ilgesnį jo apskundimo terminą.

Bylos duomenimis pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2013-07-01 pažymą Nr. (29) 2A-392-1, nustatyta, jog pareiškėjos M. G. tėvai yra F. N. ir A. N., o jos broliai ir seserys yra V. N., M. N., I. N. ir I. N. (45 b.l.).

Valstybės ar savivaldybės institucijų išduoti, kitų valstybės įgaliotų asmenų, pagal kompetenciją patvirtinti dokumentai pripažįstami oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Nurodytą įstatymo formuluotę atitinkantys įrodymai pripažįstami prima facie įrodymais, t. y. tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių (CPK 185 str. 2 d.). Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, tačiau draudimas remtis liudytojų parodymais netaikytinas, jeigu šitai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialių rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymuose gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 str. 2 d.).

Viešuosius rašytinius įrodymus išduoda valstybės ar savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka veikdamos pagal savo kompetenciją ir laikydamosios tokiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. CK 2.35 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įteisintos Konstitucijoje. Valstybės ir savivaldybių institucijos yra: atstovaujamosios valdžios, valstybės vadovo, vykdomosios valdžios, teismo valdžios, kontrolės (priežiūros), Lietuvos bankas, teisėsaugos ir kitos institucijos, kurios finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Jų kompetencija apibrėžiama įstatymuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos yra atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teismo valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata turi būti aiškinama CPK 197 straipsnio antroji dalis ir oficialiu rašytiniu įrodymų pripažintini valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduoti dokumentai. Šiems dokumentams keliami Raštvedybos taisyklių ir atitinkamos institucijos nustatyti formos reikalavimai, juos pasirašo valstybės tarnautojas, kurio statusą ir kompetenciją nurodo Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai, ir jo parašas tvirtinamas tam tikrais atvejais valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos spaudu.

Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrąja dalimi oficialių rašytinių įrodymų pateikimas teisme reiškia įrodinėjimo pareigos šalims perskirstymą, nes priešinga šalis pirmiausia privalo paneigti pateiktą viešąjį rašytinį įrodymą. Tokie įrodymai privalo užtikrinti visišką teismo įsitikinimą dėl atitinkamų aplinkybių. Daroma prielaida, kad toks dokumentas yra tikras, jeigu jį viešosios teisės subjektas išdavė veikdamas pagal savo kompetenciją ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Dėl to bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2013-07-01 pateikto viešojo dokumento tikrumo, todėl laikytina, kad pareiškėjos giminystės faktas nereikalauja papildomų įrodymų ir jos pareiškimas dėl šio prašymo tenkintinas visiškai. Taip pat pažymėtina, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisinius padarinius kaip velionio brolio įpėdinei (CK 3. 134 str. 1 d., CK 5.11 str.).

Todėl teismas teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja M. G. yra M. N. sesuo, o jis jos brolis (CPK 187 str. 2 d.). Dėl to šis juridinę reikšmę turintis faktas laikytinas nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 2 d.).

Atskirai žymėtina, kad tik nesant pakankamai duomenų minėtoje pažymoje apie pareiškėjos ir velionio M. N. giminystę, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl giminystės santykių fakto nustatymo kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 444 str. 2 d. 1p.).

Kaip matyti pagal byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, palikėjui M. N. nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai ir daiktinė nuomos teisė (10-18 b.l.). Nekilnojamieji daiktai ir daiktinė nuomos teisė yra įteisinta Nekilnojamojo turto registre velionio M. N. vardu. Turto palikėjas M. N. mirė (duomenys neskelbtini) (26 b.l.). Testamentų registre nėra duomenų apie palikėjo įpėdinius išreiškusius valią priimti velionio M. N. palikimą, todėl ir vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b.l. 11). Pareiškėja M. G. yra velionio M. N. sesuo (45 b.l.).

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Tačiau įpėdinė ir pareiškėja M. G. per įstatymo nustatytą terminą negalėjo kreiptis į vietos notarų biurą dėl objektyvių priežasčių, kadangi jai trūko duomenų patvirtinančių jos giminystę su velioniu broliu, o be to jos turimuose oficialiuose dokumentuose reikėjo ištaisyti ir tikslinti esamus duomenis. Šios aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė M. G. negalėjo tinkamai realizuoti jai priklausančios subjektinės teisės per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Be to pareiškėja būdama senyvo amžiaus ir neturėdama nepakankamo kiekio informacijos, prarado galimybę laiku kreiptis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tai yra nepateikė pareiškimo. Dėl to šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja M. G. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po jos brolio M. N. mirties, priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad velionis M. N. vaikų neturėjo. Pareiškėja M. G. būdama mirusio brolio sesuo (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo M. N. vardu atsiradusį palikimą, kadangi nėra kitų aukštesnės eilės įpėdinių, galinčių pretenduoti į atsiradusį palikimą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėja M. G. būdama teisėta ketvirtos eilės įpėdinę, turi paveldėjimo teisę į velioniui broliui M. N. priklausantį palikimą. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinė M. G. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais pateikdama prašymą vietos notarų biurui dėl velionio brolio palikimo priėmimo, galės išreikšti valią jį priimti. Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai M. G. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio brolio M. N. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai M. G. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270, 279, 444 str. 2 d. 1 p., 307 str. 1d., 448 str.,

nutaria:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą, kad pareiškėja M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra velionio M. N. (a/k (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

2. Atnaujinti pareiškėjai M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gyv. Norušaičių k., Kairių sen., Šiaulių raj., praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notaro biurą, atsiradusiam palikimui, po jos brolio M. N. (a/k (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.