Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I.B. ieškinį atsakovui G.P. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, iškeldinimo iš buto bei skolos išieškojimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, UAB „Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tik nepilnamečio motinos, bet ir išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, todėl siūlė ieškinį tenkinti.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu ieškovės I.B. ieškinį dėl 1995-02-03 ieškovės ir atsakovo G.P. pasirašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties (registro numeris 2-1051) pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė; bylą dalyje dėl atsakovo G.P. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukė; priteisė iš atsakovo G.P. ieškovei I.B. 4 238,58 Lt skolą; priteisė iš atsakovo G.P. valstybei 127,16 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovui 1995-02-03 už 25 600 Lt, sutartis rašytinė, patvirtinta notaro. Atsakovas neįvykdė pareigos įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre; I.B. daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) yra registruotos iki šiol pagal 1994-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas laikė, jog 1995-02-03 sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas nekilnojamojo turto registre nedaro šio sandorio negaliojančiu ir nesuteikia pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 47, 255 str. (1964 m. redakcija) ir 1.80 str. 2 d. (2001 m. redakcija). Teismas vadovavosi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. dėl Civilinio kodekso normų dėl sandorių negaliojimo taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2 ir 5 punktus įsipareigojo su šeima išsikelti iš parduodamo buto iki 1995-02-18 ir patvirtino, kad gavo iš G.P. 25 600 Lt už parduodamą butą. Pareiga išsikelti iš buto buvo įvykdyta. Tokiu būdu, įsipareigojimus pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį abi jos šalys įvykdė laiku ir tinkamai. Nėra įstatymo nustatyto pagrindo tenkinti ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, remiantis ieškovės ir jos atstovo teismo posėdyje ir ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. CK normos, galiojančios nuo 2001 m. liepos 1 d. nenumato, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šias funkcijas atlieka Nekilnojamojo turto registras. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų (1964 m. redakcijos CK 47 str. 2 d., 255 str.), taikyti 2001 metų redakcijos CK 1.80 str. 2 d. ir pripažinti šią sutartį negaliojančia. Ieškovei nepalaikant reikalavimo iškeldinti atsakovą iš buto, byla šioje dalyje nutraukta, vadovaujantis CPK 293 str. 4 p. Teismas pripažino, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė 4 238,58 Lt nuostolių, sumokėdama pagal teismo sprendimus priteistą skolą už komunalines paslaugas, žyminį mokestį ir sprendimų vykdymo išlaidas. Tuo metu butas ieškovei jau nepriklausė ir ji nesinaudojo teikiamomis paslaugomis. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais bei CK normomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymą už paslaugas bei nuostolių atlyginimą, ieškinys dėl 4238,58 Lt skolos priteisimo pripažintas pagrįstu ir yra tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pardavė atsakovui jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) 1995-02-03 už 25 600 Lt, sutartis buvo sudaryta rašytine forma, patvirtinta notaro. Atsakovas neįvykdė pareigos įregistruoti buto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre; I.B. daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) yra registruotos iki šiol pagal 1994-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovė I.B. grindė CK 47, 255 str. (1964 m. redakcija), 1.80 str. 2 d. (2001 m. redakcija) bei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. norma dėl Civilinio kodekso normų taikymo sandorio formai, kuri yra speciali Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. normos atžvilgiu. Apeliantė nurodo, kad ginčo sutarties galiojimo metu, 1995-02-03, galiojo 1964 m. CK, kurio 255 str. 1 d. buvo įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje; to paties straipsnio 2 d. buvo įtvirtinta jog šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį padaro negaliojančia. Apeliantė rėmėsi ir ta aplinkybe, jog atsakovas terminą įregistruoti sutartį yra praleidęs 13 metų ir šis terminas jam nėra atnaujintas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. norma numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusi įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.Lietuvos teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis Vilniaus m. 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6628-603/2007 pagal pareiškėjo G.P. pareiškimą dėl praleisto termino nuosavybei įregistruoti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus energija“, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, I.B. 2007-10-24 nutartimi apylinkės teismas patenkino I.B. atstovo A.Mieželaičio prašymą ir sustabdė bylos pagal G.P. pareiškimą nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-298-592/2007 (t.y. nagrinėjamoje civilinėje byloje). Ieškovė ir apeliantė I.B. rėmėsi termino nuosavybei įregistruoti praleidimu kaip sandorio negaliojimo pagrindu, taigi nagrinėjamoje byloje teismas turėjo apsvarstyti ir įvertinti ieškovės nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes – kad atsakovas praleido terminą nuosavybei įregistruoti ir kad šis terminas atsakovui nebuvo atnaujintas, tuo labiau, kad teismui buvo žinoma apie civilinę bylą pagal atsakovo pareiškimą dėl praleisto termino nuosavybei įregistruoti atnaujinimo (b.l. 16, t.2). Faktai, nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-6628-603/2007 pagal G.P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo yra prejudiciniai faktai šioje byloje, nuo jos išnagrinėjimo rezultatų priklauso nagrinėjamos bylos rezultatas. G.P. pareiškimas dėl paleisto termino nuosavybei įregistruoti ir I.B. reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir būtų tikslinga svarstyti jų sujungimą į vieną bylą (CPK 143 str. 2 d. 3 p.). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo pusė nėra pakankamai aktyvi ir neparašė sujungti ir nagrinėti kartu ieškovės ir atsakovo iš esmės priešpriešinių reikalavimų, sutiko su teismo nutartimi dėl civilinės bylos Nr. 2-6628-603/2007 sustabdymo; tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad joje nagrinėjami faktai yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje ir šios bylos tinkamas išnagrinėjimas negalimas be faktų, nagrinėjamų civilinėje byloje Nr. 2-6628-603/2007 teisinio įvertinimo. Pirmosios instancijos

teismui neįvertinus teisiškai reikšmingų byloje aplinkybių, kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos esmė šioje sprendimo dalyje nėra atskleista, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir grąžinti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėti iš naujo.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos CK 255 str. (1964 m.) imperatyvios normos, kaip tą numato CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos. Tačiau teisine nekilnojamoje turto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių į pastatus, žemės sklypą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė į nekilnojamąjį turtą atsiranda kitais įstatymuose numatytais pagrindais; taigi pakartotino nagrinėjimo metu reikia ištirti ieškovės nurodytas teisiškai reikšmingas šiai bylai aplinkybes – kodėl terminas nuosavybei įregistruoti buvo praleistas, ar yra pagrindas jį atnaujinti ir, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, daryti išvadą, ar teisinės registracijos neatlikimo faktas gali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.