- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-158-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40771-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- BUAB „Conventus“
- Atsakovas
- P. U.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Conventus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Conventus“ ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 22 103,86 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis esantį atsakovams priklausantį ir niekaip neapsunkintą (neįkeistą, neareštuotą ir kt.) turtą, įskaitant nekilojamąjį, kilnojamąjį, pinigines lėšas, turtines teises ir kt.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas nurodytą nutartį apskundė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. Nustatė ieškovui septynių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant šį ginčą svarbu, kiek realiai kiekvieno iš vadovų elgesys prisidėjo prie įsiskolinimų susidarymo ir augimo. Taip pat svarbu, kad ne tik atsakovu traukiamas buvęs įmonės vadovas, bet ir paskesnis vadovas galėtų pateikti savo argumentus nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyta, kokia įmonės padėtis buvo pasikeičiant vadovams 2013 m. spalio 7 d., t. y. turto ir įsiskolinimų struktūra (pradelsti, nuo kada susidarę, pan.) bei bendra apimtis (balansas). Padarė išvadą, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos D. K. teisėms ar pareigoms ir jis įtrauktinas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog D. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, teismui turi būti pateikti šiam asmeniui skirtų dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad nesvarbu, kiek D. K. prisidėjo prie įsiskolinimo augimo, kadangi ieškinys pareikštas atsakovui už tą laikotarpį, kada jis vadovavo ir tik atsakovas atsako už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Teigia, kad tas vadovas turi atlyginti žalą, kurio vadovavimo laikotarpiu ši žala atsirado. Nurodo, kad bylos išsprendimas neturės jokios įtakos D. K. teisėms ir pareigoms. Paaiškina, kad ieškinys yra reiškiamas dėl atsakovo vadovavimo laikotarpiu atsiradusios žalos. Paskutinis vadovas D. K. neatsako už žalą, kuri atsirado ne jo vadovavimo laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų (CPK 138 straipsnis).Netinkamos šalies pakeitimą tinkama reglamentuoja CPK 45 straipsnis. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis). Taigi netinkamos šalies pakeitimas tinkama galimas tik bylos nagrinėjimu metu.CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva.Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos D. K. teisėms ar pareigoms ir jis įtrauktinas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įpareigojo pateikti Baltarusijos Respublikos piliečiui D. K. skirtų dokumentų vertimą į jam suprantamą kalbą.Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, jog CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva, taip pat tai, jog asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis klausimas sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas), nagrinėjamu atveju įtrauktinas į bylą asmuo ir jo duomenys teismui buvo pateikti ir žinomi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes asmens įtraukimo į bylą klausimas galėjo būti išspręstas paties teismo, sudarant prielaidas operatyviam bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad tik įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, teismas galėtų įpareigoti ieškovą pateikti nurodytam asmeniui skirtų dokumentų vertimą į jam suprantamą kalbą.Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir dėl šios priežasties neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo BUAB „Conventus“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.