Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-04 · Byla Nr. TS-13-1058/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-04
Bylos Nr.
TS-13-1058/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
J. D.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-13-1058/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-26, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam nustatyta galutinė subendrinta – 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, J. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam nustatyta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta – 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 28 d. – 5 metai 3 mėnesiai ir 2 savaitės.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-26 nutarta netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, anksčiau teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, kaltę dėl paskutinių įvykdytų nusikaltimų neigė, tik dalinai prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, jo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis, bausmės atlikimo metu du kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, pataisos įstaigoje taip pat buvo stebimas manipuliatyvus elgesys, siekis kontroliuoti ir polinkis gudrauti, pastebimas noras dalyvauti reabilitacinėse priemonėse rodomas tik siekiant pagerinti savo padėtį, jis stokoja įžvalgos dėl gyvenimo būdo problemų įtakos nusikalstamam elgesiui ir motyvacijos keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad J. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 58-26 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, grindžiamas psichologiniais spėjimais ir prielaidomis, prieštaraujantis skundžiamame nutarime išdėstytiems faktams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, kas daro tokį nutarimą neteisėtu. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, įskaitant ir lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama savo priimto sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Pagal galiojančią teismų praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali turėti lemiamos įtakos lygtinio paleidimo taikymui, priešingu atveju bus pažeistas non bis in idem principas. Skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi tokiu atveju keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, būdamas laisvėje jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos. Komisija nepagrįstai neįvertino išlikusių jo glaudžių socialinių ryšių su artimaisiais, kas padėtų jam adaptuotis laisvėje bei motyvuotų nenusikalsti ateityje. Be to, skundžiamame nutarime teigiama, kad jis daro pažangą, tačiau iš jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai daroma išvada, kad jam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Atkreipė dėmesį į įkalinimo sąlygas Lietuvoje, kurios yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme, dėl ko lygtinio paleidimo taikymo liberalizavimas yra būtinas. Pažymėjo, kad Komisijos nutarime pateikiamos rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Papildomai pateikė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo ir nurodė, jog visi jo pateikti precedentai yra galiojantys ir privalomi, todėl teismai priimdami sprendimus privalo jais vadovautis.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo J. D. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad J. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. D. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė ir pirmą kartą nuteistas 18 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis, palaikyti artimus ryšius su asmenimis, kuriems būdingas polinkis elgtis nusikalstamai, pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Anksčiau teistas 4 kartus. Didžioji dalis įvykdytų nusikaltimų buvo planuoti, sistemingi, pasižymėjo nuosekliai apgalvotomis veiklomis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą, atitinkamai puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius už dviejų labai sunkių, dviejų sunkių, keturių apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tiek turint tikslą platinti, tiek ir neturint tikslo, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, disponavimu netikrais pinigais bei dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos kartu su kitais asmenimis, be to, J. D. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus, jis rinkdavosi lyderio poziciją, siekdamas išlaikyti statusą kriminalinėje bendruomenėje, organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai. Jo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad anksčiau nuteistajam yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu J. D. savo kaltę dėl paskutinių įvykdytų nusikaltimų neigė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu jis nors ir nevengė pripažinti ankstesnio poreikio priklausyti ir realizuoti savęs nusikalstamoje grupėje, tačiau tik dalinai prisiėmė atsakomybę už nusikalstamus veiksmus, savo vaidmenį nusikalstamoje grupėje minimizuoja ir savo veiksmus linkęs aiškinti asmeninių poreikių patenkinimo galimybėmis bei finansinės gerovės užsitikrinimu, kas nuteistajam padėjo sukurti asmeninį teigiamą požiūrį į save. Analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį, nėra linkęs akcentuoti savo veiksmais padarytos galimos žalos plačiąja prasme. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog J. D. pakankamai kritiškai vertina savo elgesį bei yra padaręs atitinkamas išvadas. Nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka yra vienas svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su nusikalstamumu.

Vertinant nuteistojo galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Iš teismui pateiktos asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. D. nuostatos mokymosi atžvilgiu yra teigiamos. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis įgijo vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu orientuojasi į papildomų profesinių kvalifikacijų įgijimą, išreiškė norą įgyti be sargybos arba be palydos statusą, kas vertintina teigiamai. Šiuo metu turi pakankamą profesinę kvalifikaciją, yra įgijęs keletą specialybių, tačiau jam būdinga nestabili bei nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pats nuteistasis savo nusikalstamo elgesio priežastimi įvardino siekį užsitikrinti finansinį stabilumą. Nuteistojo ankstesnis poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, lėmė sistemingą nusikalstamų veikų darymą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors būdamas laisvėje didelio finansinio nepritekliaus nejautė ir J. D. nėra būdinga sunki finansinė padėtis, be to, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo, jo nusikalstamas elgesys išskirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu.

J. D. bausmės vykdymo metu buvo du kartus baustas už nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kita vertus, nuobaudos skirtos 2016 m., t. y. pakankamai seniai. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, stebimas disciplinuotas elgesys, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų, 9 kartus skatintas, paskutinį kartą 2021 m. birželio 11 d., kas vertintina teigiamai. Nežiūrint į tai, pagal OASys vertinimo metodiką J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Tokia ji išliko viso bausmės atlikimo metu be žymesnių pokyčių. Tuo tarpu, esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas galimas tik įžvelgiant reikšmingai pažangai šią riziką sumažinanti. Nuo 2019 m. gruodžio 20 d. pirminio Vilniaus pataisos namuose atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo pagal OASys metodiką iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. atlikto vertinimo matyti, kad J. D. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik gyvenimo sąlygų srityje, nuteistajam nurodžius gyvenamąją vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. sumažėjimas nesusijęs su reikšmingais elgesio pokyčiais. Paskutinio vertinimo metu (2022 m. sausio 17 d.) nustatyta vis dar vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant J. D. elgesio raišką, nurodyta, kad jam būdingas tam tikras kontroliuojantis elgesys, – organizavo ir vykdė psichinės bei fizinės prievartos panaudojimą prieš kitus asmenis, praeityje yra įvykdęs smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir nors šiuo metu nuteistasis iškylančius sunkumus stengiasi spręsti konstruktyvesniais būdais, problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami, stokojama savo elgesio pasekmių adekvataus vertinimo. 2019 m. J. D. dalyvavo psichologinėse konsultacijose, kurių metu buvo pastebimas poreikis bendrauti, peržengti ribas, interpretuodamas situacijas, kaip nepatogias sau, tapdavo gynybiškas, pasyviai agresyvus, linkęs gudrauti, manipuliuoti santykiuose. Analogiškos nuostatos išliko nepakitusios ir 2021 m. pirmame ketvirtyje. 2020 m. dalyvavo intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, užsiėmimų metu pripažino besielgiantis impulsyviai, atsainiai pasekmių atžvilgiu, nepakankamai apmastantis savo veiksmų pasekmes. Kritikos atveju reaguodavo priešiškai, negebėdavo priimti ir objektyviai įvertinti. Vyravo įnoringumas, daryta išvada, kad gali būti savanaudiškas. Paskaitose „Konfliktų valdymas“ dalyvavo formaliai, laikėsi nuošalyje. J. D. elgesio pokyčiai įžvelgtini tik nuo 2021 m. antro ketvirčio pabaigos, kuomet jis aktyviai dalyvavo asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimuose, tiksliniuose užsiėmimuose kuriant karjeros planus juos išsikėlė, įvertino rizikos veiksnius ir pagalbos teikėjus, buvo aktyvus diskusijų dalyvis, tačiau išvadoje pažymima, kad asmuo vis dar linkęs kalbėti trečiuoju asmeniu, todėl nėra aišku, ar kuria individualius karjeros planus, ar kalba abstrakčiai. Palyginus su 2020 m. vasario 7 d. socialinėje tyrimo išvadoje nurodytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, paskutinio vertinimo metu jie iš esmės nėra pakitę, o aptarti nuteistojo elgesio teigiami pokyčiai įžvelgiami gana trumpą laiką, todėl nėra pakankami įsitikinti jų nuoseklumu ir realumu. Pasak socialinio tyrimo išvados, darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų pastangų. 2022 m. sausio 20 d. smurtinio elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su žmona, sugyventine, dukra, sūnumi ir broliu, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tam tikrose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse priemonėse, psichologo konsultacijose, laikosi režimo reikalavimų, šiuo metu stebimas disciplinuotas elgesys, stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, akcentuoja galimybes dalyvauti šeimos narių gyvenime, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 58-26, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti J. D. lygtinio paleidimo.

Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomų rekomendacijų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nekonkretumo bei netikslingumo. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei aktualius kriminogeninius veiksnius, taip pat anksčiau taikytų priemonių efektyvumą ir nuteistojo įsitraukimą į jas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių tolesnis vykdymas, dalyvavimas skirtingose programose gali padėti labiau įvertinti savo veiksmų pasekmes, lavinti problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, pakeisti požiūrį į savo elgesį. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo J. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-26, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė