Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-358-944/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
1-358-944/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
N. A.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-358-944/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16398-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,kaltinamajam N. A., jo gynėjui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. A., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei nežymiai jį sužalojo, o būtent:

2021 m. gegužės 22 d. apie 15.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankomis tampė už plaukų, laikė suspaudęs už riešų ir ne mažiau tris kartus kumščiais sudavė į galvą šeimos nariui – sutuoktinei I. A. ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. A. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairės akies aplinkiniuose audiniuose ir odos nubrozdinimą abiejų dilbių srityse, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktinei I. A..

N. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Savo elgesį vertino kritiškai, žadėjo taisytis, su sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė. Nurodė, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties N. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. A. parodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 15.50 val. ji su vaikais D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D., gim. (duomenys neskelbtini). grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ji susiruošė virti sriubą. Tarp jos ir sutuoktinio N. A. įvyko žodinis barnis, kurio metu jis pradėjo jai priekaištauti, kad virtuvėje gamindama valgyti ji triukšmauja. Ji jo paklausė: „O kaip įmanoma tyliau?“. Tada N. A. pradėjo ją įžeidinėti ir pripuolęs čiupo už surištų plaukų uodegos pakaušio srityje ir pradėjo ją tampyti toliau keikdamas ir įžeidinėdamas. Kai N. A. suėmė už plaukų ir tampė, ji juto fizinį skausmą. Ji sakė ramintis. Numetė rankoje laikytą bulvę su skustuku į kriauklę ir tada sutuoktinis ją paleido, o ji nuėjo į vaikų kambarį, kuris yra šalia virtuvės. N. A. parėjo iš paskos ir vėl čiupo už surištos kasos, nulenkė link žemės ir ji iš to spaudimo atsiklaupė ant kelių. Tada ji kažkaip stumdama N. A. nuo savęs, sugebėjo koja jam pataikyti į pilvą ir iškart atsisėsti ant vieno iš vaikų lovos, kur N. A. vėl ranka čiupo jai už plaukų toje pačioje vietoje, o kita ranka pradėjo kumščiu smūgiuoti jai į veidą. Smūgiai buvo suduodami pagrinde į galvą. Smūgių metu ji rankomis buvo užsidengusi galvą, kad nekliūtų į veidą ir kuo mažiau kliūtų į galvą. Iš viso smūgių galėjo būti suduota ne mažiau nei trys, kurių metu ji juto fizinį skausmą. Taip pat N. A. jai buvo suėmęs už riešų, ant kurių liko įdrėskimai. Gerai prisimena, kad paskutinis smūgis buvo suduotas į kairės pusės paakio sritį, po kurio sutuoktinis kažkaip nurimo ir ją paleido. Tada jis nuėjo į vonią, o ji tuo tarpu pasiėmė vaikus, apsirengė ir išėjo iš namų į lauką. Po smūgių liko kraujosruva kairės pusės paakio srityje ir pavieniai įdrėskimai ant riešų, o ant galvos jokių patinimų ar guzų neliko. N. A. jos atsiprašė, dėl įvykio labai gailėjosi. Vaikai konfliktą matė tik iš dalies, nes kai jie barėsi virtuvėje, jie buvo savo kambaryje, o kai konfliktas persikėlė į vaikų kambarį, vaikai perėjo į virtuvę. Jos sutuoktinis jau apie savaitę laiko ištisai vartojo alkoholį. Ankščiau yra smurtavęs. Civilinio ieškinio nereikš. Įvykio metu pati buvo blaivi, vaikai matė, kaip smurtavo jų tėvas prieš ją (b. l. 25-26, 30-32).

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. R. 2021 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo konstatuotas smurto artimoje aplinkoje faktas. 2021 m. gegužės 22 d. pagal I. A. iškvietimą policijos pareigūnai atvykę į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo patinimą I. A. veide po kaire akimi. I. A. pareigūnams paaiškino, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 15.50 val. N. A. abiem rankomis tampė ją už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiais trenkė į galvą, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1 – 4).

2021 m. gegužės 22 d. asmens apžiūros protokolu, foto lentele, kuriuose užfiksuota, jog I. A. sutikus, buvo atlikta jos apžiūra ir apžiūrėtas jos veidas. Kairės pusės skruoste matomas patinimas (b. 1. 43-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 26 d. išvada Nr. G 643/2021(03), kurioje konstatuota, jog I. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies aplinkiniuose audiniuose, odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse. Poodinė kraujosruva padaryta ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu. Odos nubrozdinimai padaryti bukabriaunių daiktų ne mažiau dviejų dinaminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti užduotyje nurodytu laiku. I. A. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 51 – 52).

Patikrinimo alkotesteriu duomenimis nustatyta, kad N. A. 2021 m. gegužės 22 d. 16.19 val. nustatytas 2,75 promilės neblaivumas (b. l. 6).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai N. A. naudojus prieš savo sutuoktinę I. A. fizinį smurtą ir sukėlus jai fizinį skausmą pasitvirtino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis N. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2021 m. gegužės 22 d. įvykusio konflikto metu smurtavo prieš sutuoktinę I. A.. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitiems rašytiniams duomenims: teismo medicinos specialisto išvadai apie nukentėjusiajai I. A. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mąstą ir kita byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo N. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

N. A. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra mažiau pavojingas, kadangi padaryti vienkartiniai veiksmai, o fizinis skausmas nebuvo stiprus ir ilgai trunkantis. N. A. yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis nusikaltimas yra padarytas po to, kai už pirmo analogiško nusikaltimo prieš tą patį asmenį (sutuoktinę) padarymą jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą N. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertindamas asmens padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, pagal savo pobūdį jis nėra itin pavojingas, kaltinamasis kitiems asmenims bei visuomenei nėra pavojingas, todėl nėra tikslinga jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, o vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu skirtini kiti draudimai ir įpareigojimai, t. y. įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojimas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Akivaizdu, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose buvo nepakankamas ir nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nes nepraėjus nė trims metams kaltinamasis pakartojo smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį (sutuoktinę), todėl šiuo atveju jo elgesiui koreguoti skirtinas ilgesnės trukmės įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tikintis teigiamos elgesio korekcijos. Teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė ir paskirti įpareigojimai ir draudimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, N. A.asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

N. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 22 d. 16.25 val. iki 2021 m. gegužės 23 d. 13.44 val. (1 parą) (b. l. 77). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-358-944/2021 kaltinamąjį N. A. gynė advokatas Vaclovas Janušauskas. Tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, ir teismui pateikė 2021 m. birželio 4 d. pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (12.34Mr) PT-4139, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos N. A. sudaro 130,09 Eur.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis registruotino turto neturi, nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. dirba, tačiau per mėnesį gauna ne itin dideles pajamas, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl darytina išvada, kad jis neturi galimybės atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš N. A., atsižvelgiant į konkretų būtinojo gynėjo skyrimo pagrindą (byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka) ir nuteistojo turtinę padėtį, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Kiti procesiniai klausimai

N. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94 – 95), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

CD laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė