Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. E., jos atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, suinteresuotam asmeniui B. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. J., V. J., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad su D. J. nuo 2016 metų pavasario gyveno kartu kaip pora jo motinos namuose, vedė bendrą ūkį, taip gyveno iki pat staigios D. J. mirties. Sūnų pagimdė praėjus 4 mėnesiams ir 10 dienų po D. J. mirties, po gimdymo D. J. motina B. J. aplankė ją, atnešė kūdikiui dovanėlių. Su gimusiu kūdikiu parvyko gyventi pas B. J., tačiau ten nebuvo reikiamų patogumų bei sąlygų auginti kūdikį, be to pas tėvus buvo likusi gyventi vyresnė pareiškėjos nesantuokinė dukra, todėl ją su kūdikiu tėvai parsivežė gyventi į savo namus. Kadangi vaiko tėvas yra miręs, pareiškėjos sūnus galėtų gauti valstybės skiriamą našlaičių pensiją, tačiau negali jos gauti, kol nėra nustatyta tėvystė. Kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti įrodymų apie tai, kad miręs D. J. yra jos vaiko D. E. tėvas. Taip pat norėtų, kad vaikas turėtų savo tėvo pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad D. E. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mama yra J. E., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše vaiko tėvas neįrašytas (b.l.4-5). D. J. a.k(duomenys neskelbtini) yra miręs 2017-01-20 (b.l.6-7). Pareiškėjos ir D. J. bendro gyvenimo faktas iš dalies patvirtintas suinteresuoto asmens B. J. parodymais, bendromis fotonuotraukomis, darytomis 2016 metais (b.l.80-82). Kaip matyti iš D. J. laidotuvių įrašų, įkeltų į interneto svetainę Youtube, (duomenys neskelbtini), kuriuos teismas prijungė prie bylos, pareiškėja sėdi prie karsto apsirengusi gedulo rūbais kartu su pačiais artimiausiais asmenimis, tarp jų ir B. J., atvykusieji į laidotuves jai reiškia užuojautą (b.l.59, 2 CD). D. J. neturėjo valstybinio socialinio draudimo stažo, neturėjo kitų vaikų (b.l.18, 47). B. J. 2018-01-10 sprendimu buvo paskirta 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje byloje, tačiau 2018-01-15 ji teikiamos pagalbos raštu atsisakė (b.l. 62-65). Šioje byloje teismas 2018-01-18 nutartimi paskyrė DNR ekspertizę, į kurią pareiškėja ir B. J. buvo įpareigotos nuvykti 2018-02-01, 10 val., pareiškėja į ekspertinę įstaigą buvo atvykusi, tačiau B. J. į ekspertinę įstaigą neatvyko, dokumentų, pateisinančių neatvykimą, nepateikė, teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako vykti į ekspertizę (b.l.68-69, 76-77).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (t.y. ypatingąja teisena). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Būtent šiuo atveju, kai spėjamo vaiko tėvo artimieji atsisakė ekspertizės, teismas vadovaujasi įstatymo nuostata, ir vertina šį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Dalyje dėl tėvystės nustatymo ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad D. J., miręs 2017-01-20, yra vaiko D. E. tėvas.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pakeisti vaiko D. E. pavardę ir suteikti jam tėvo pavardę –Jonavičius.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnis. Bylos nagrinėjimo metu galiojanti redakcija numato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalis numato, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Minėtų taisyklių 13 punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro) tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktas nustato, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo sprendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Šiuo atveju pareiškėja yra pareiškusi prašymą suteikti vaikui tėvo pavardę, todėl šis prašymas tenkintinas, teismo sprendime nurodant, kad vaiko pavardė (duomenys neskelbtini) keistina į tėvo pavardę-(duomenys neskelbtini), kas neabejotinai atitinka geriausiems vaiko interesams.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, į tai, kad pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą yra pagrįstas ir tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įgyvendinti vaiko asmenines turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269, 270, 307 str.1 d., 444 str. 2 d. 1 p., 448, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2017 m. sausio 20 d., yra D. E., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose tėvas, o D. E. yra D. J. sūnus.

Pakeisti vaiko D. E., a.k(duomenys neskelbtini) gim. 2017 m. gegužės 30 d., Šiauliuose pavardę iš „D. E.“ į „D. J.“.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko asmenines turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.