Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1554-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-15
Bylos Nr.
2S-1554-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
S.
Trečiasis asmuo
UAB „Minorantė“, Vilniaus rajono 1-as notarų biuras
Advokatai
Indrė Panavaitė
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1554-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 99.9.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams S. L. , J. L. , Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atstatymo bei pažeistų teisių gynimo, panaikinant 2003-12-04 statinio pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys – UAB „Minorantė“, Vilniaus rajono 1-as notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. T. 2009-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė atstatyti ieškovo pažeistas teises į įgytą nuosavybę, panaikinant 2003-12-04 Vilniaus rajono 1-ame notarų biure tarp atsakovų S. L. , J. L. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytą statinio pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pažeidžiančią ieškovo, t.y. pirminio įgijėjo teises.

Atsakovai S. L. ir J. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo D. S. su ieškiniu dalyje dėl 2003-12-04 statinio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesutiko, prašė ieškinį šioje dalyje atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui A. T. terminą iki 2010-05-05 ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, nurodyti asmenis turinčius pagal ieškinį atsakyti ir dalyvaujančių asmenų byloje procesinę padėtį (CPK 111 str., 135 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo A. T. ieškinį atsakovams S. L. , J. L. , Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atstatymo bei pažeistų teisių gynimo, panaikinant 2003-12-04 statinio pirkimo-pardavimo sutartį, tretiesiems asmenims – UAB „Minorantė“, Vilniaus rajono 1-am notarų biurui paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismo nustatytu terminu 2010-04-21 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

Atsakovų S. L. ir J. L. atstovė advokatė Indrė Panavaitė padavė teismui atskirą prašymą ir prašė išspręsti atsakovo S. L. byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, išlaidas priteisiant iš ieškovo A. T. . Prašymą grindė tuo, kad 2010-04-21 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė pateikė atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba, patvirtinantį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą 2420 Lt sumai, kuris yra prijungtas prie civilinės bylos medžiagos, tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. Kadangi CPK tiesiogiai nereglamentuoja klausimo, kaip turi būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo klausimas tuo atveju, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija, o nesant įstatymo – teisės analogija. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 3 straipsnio 5 dalį ir 95 straipsnio 1 dalį taikant sistemiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant apsaugoti sąžiningų atsakovų interesus nuo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant teismui nepagrįstus ieškinius, pagal analogiją turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo S. L. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas ne savo valia dalyvavo civilinėje byloje ir iki ieškinio palikimo nenagrinėtu momento turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas turi atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo A. T. atsakovui S. L. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog civilinė byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia procesinis šalių elgesys, t.y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Atsižvelgęs į Teisingumo ministro 2001-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktą, į tai, kad 2010-04-21 parengiamasis teismo posėdis truko tik 20 minučių, ir į bylos pobūdį, atsakovų atstovės darbo sąnaudas bei CK 1.5 straipsnyje įvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas konstatavo, jog atsakovų prašomas priteistų išlaidų dydis mažintinas, atsakovui priteisiant 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Atskiruoju skundu ieškovas A. T. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, nesivadovavo teismų suformuota praktika, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo advokatui už bylos nagrinėjimą teisme. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir pagrįsto šalies išlaidavimo. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p. ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, o šiuo atveju į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus bei nedideles advokatės darbo ir laiko sąnaudas. Teismo 2010-01-25 nutartimi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo nurodyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, gaunama pensija siekia 794,47 Lt, todėl teismo priteista 500 Lt suma apsunkins ieškovo finansines galimybes bei pagrindinių minimalių poreikių patenkinimą.

Atsiliepime į atskirąją skundą atsakovai S. L. ir J. L. nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovas neginčija, jog atsakovai turi teisę pretenduoti į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ginčija tik priteistų išlaidų dydį. Teismas klaidingai nurodo, kad Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog maksimali priteistina už atsiliepimo į ieškinį parengimo suma yra 1200 Lt, kai to tarpu ši suma yra 2400 Lt. Teismo posėdis vyko 20 minučių, todėl remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, advokato darbo sąnaudų vertė yra 40 Lt. Ginčas buvo siejamas su nuosavybės teisiniais santykiais, galimai atsiradusiais 1991-1992 metais, todėl advokatė, rengdama atsiliepimą į ieškinį, studijavo 1991-1992 metais ir ankstesniu laikotarpiu galiojusius teisės aktus ir teisminę praktiką, todėl šie darbai pareikalavo nemenkų darbo laiko sąnaudų. Būtent atsiliepimo į ieškinį argumentai nulėmė, jog ieškovas netaisė ieškinio trūkumų ir procesas šioje civilinėje byloje nebuvo tęsiamas. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma 6 kartus mažesnė negu galėjo būti apskaičiuota pagal Rekomendacijas, todėl negali būti vertinama kaip pernelyg didelė ir neprotinga. Svarstant bylinėjimosi išlaidų klausimą neturi būti atsižvelgiama į pralaimėjusios šalies turtinę padėtį, nes tokia situacija suponuotų galimybę blogesnės turtinės padėties asmenims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, paduodant nepagrįstus ieškinius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prašo dėl išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Mano, kad teismas pagrįstai sumažino priteistų išlaidų dydį iki 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad CPK tiesiogiai nereglamentuoja, kaip turi būti paskirstomos išlaidos už advokato pagalbą, kuomet ieškinys teisme nepradedamas nagrinėti iš esmės, t.y. bylos nagrinėjimas užbaigiamas neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nepriimant galutinio teismo akto - sprendimo. Kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas, visų pirma, turi taikyti įstatymą, reguliuojantį panašius santykius - įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo (atlyginimo) tarp civilinio proceso subjektų teisiniai santykiai labiausiai panašūs į to paties instituto reguliuojamus teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo (atlyginimo) išnagrinėjus bylą iš esmės teisinius santykius. Todėl nurodyta teisinio reguliavimo spraga turi būti užpildoma įstatymo analogijos būdu, taikant CPK normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 98 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė įstatymo analogiją.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Nagrinėjama civilinė byla baigta ieškovo A. T. ieškinį palikus nenagrinėtu (b.l. 116). Byloje yra duomenys apie atsakovų S. L. ir J. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas: byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (b.l. 111) patvirtina, kad atsakovas S. L. už dokumento surašymą ir atstovavimą šioje byloje advokatei Indrei Panavaitei sumokėjo 2420 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, priteisė dalį šių atsakovo turėtų išlaidų – 500 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovo advokatė aktyviai dalyvavo procese - pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 83-87), dalyvavo parengiamajame posėdyje, kuris truko 20 minučių (b.l. 112-113), konsultavo atsakovą, padėjo jam rinkti įrodymus, tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismo priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsto dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsakovai su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sutiko ir atskirojo skundo dėl 2010-06-10 nutarties nepadavė.

Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde tvirtina, kad, nepaisant visų teismo konstatuotų aplinkybių, iš jo atsakovų naudai priteistos pernelyg didelės atstovavimo išlaidos. Tačiau sutikti su tokiu argumentu nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-621/2004, kat. 118), jog CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas nutartį turėjo atsižvelgti į CPK 98 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, o šiuo atveju į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus bei nedidelės advokatės darbo ir laiko sąnaudas, tačiau į nurodytas aplinkybes iš esmės jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną sumą iki daugiau nei pusės rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Tuo tarpu advokato darbas susideda ne tik iš dalyvavimo teismo posėdyje, bet ir iš kitokio pobūdžio darbo – susipažinimo su byla, bylos medžiagos, teisės aktų analizės, procesinių dokumentų rengimo ir pan. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad priteistos pernelyg didelės atstovavimo išlaidos, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir jos medžiagą, ir nesant jokių apelianto pateiktų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei teisingai nustatė priteistino advokatui honoraro dydį.

Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus rajono teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius