- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e1-2145-1049/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, našlys, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. K. 2020 m. gegužės 21 d. apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas sūnėno R. B. atžvilgiu fizinį smurtą – kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių jam į galvos bei krūtinės sritis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos pažeidimu viršugalvio dešinėje, kraujosruva krūtinės dešinėje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis V. K., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kartu su sugyventine R. R. ir sūnėnu R. B. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. gegužės 21 d., vakare, apie 22.30 val., jiems kieme kepant šašlykus ir vartojant alkoholį – degtinę, R. B. tapo agresyvus ir pradėjo šūkauti bei triukšmauti, o nuvertęs stalą nuėjo į namus. V. K. taip pat nuėjus į namus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. K. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau to detalizuoti negali, bet paaiškino, jog matė, kaip iš kažkurios R. B. kūno vietos pradėjo bėgti kraujas, kurio prilašėjo ant grindų. Po konflikto R. B. iššokęs pro langą pabėgo ir į namus grįžo kartu su policijos pareigūnais, kurie sulaikė V. K.. Paaiškino, kad R. B. išgėręs visuomet tampa agresyvus, tačiau po šio įvykio kaltinamasis jo atsiprašė ir pastarieji susitaikė (b. l. 55–58).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis R. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena kartu su dėde V. K. ir jo sugyventine R. R. (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis namas priklauso nukentėjusiajam. 2020 m. gegužės 21 d., visi kartu kieme vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie vieną litrą degtinės. Apie 22.30 val., R. B. būnant kambaryje ir sėdint ant lovos, į jį įbėgęs kaltinamasis V. K., nieko nesakęs abiejų rankų kumščiais sudavė apie 20-30 smūgių į įvairias kūno vietas. R. B. rankomis užsidengė veidą, todėl į ji kaltinamasis nepataikė, bet smūgiavo į viršutinę galvos sritį, krūtinės sritį. Po smūgių iš kažkurios žaizdos pradėjo bėgti kraujas ir nors jo daug nebuvo, bet kaltinamasis, kartu su sugyventine, prilašėjusį kraują išvalė ir abu nuėjo į virtuvę. Paaiškino, kad jis būdamas kambaryje skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, tačiau kalbėjo per tyliai ir negalėjo išsikviesti pagalbos, dėl to iššoko pro langą ir nuėjęs į netoliese esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) alėjoje, iškvietė policijos pareigūnus, su kuriais kartu grįžo į namus, po ko jo dėdė buvo sulaikytas. Paaiškino, kad kaltinamasis nuolat jį kaltina, neva tai nukentėjusysis sulaužo kokius nors kaltinamojo daiktus, nors prieš įvykį jokio konflikto tarp jų nebuvo. Po įvykio teismo medicinos ekspertai konstatavo nukentėjusiajam sužalojimus viršugalvyje, krūtinės srityje ir ant šlaunies, tačiau R. B. paaiškino, kad mėlynė ant šlaunies atsirado ne nuo dėdės veiksmų, bet jam nukritus nuo dviračio. Šiuo metu jo ir kaltinamojo santykiai yra geri, bendrauja, nesipyksta, todėl dėl šio įvykio civilio ieškinio nereiškia (b. l. 35–38).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. gegužės 22 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 8–13).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2020 m. gegužės 22 d. išrašo matyti, kad apie įvykį 2020 m. gegužės 21 d. 22.41 val. pranešė R. B., nurodydamas, kad namuose kažkokie asmenys sumušė jo galvą, kuri kraujuoja, mėgino nužudyti dėl ko jis pabėgo iš namų ir pagalbos laukia degalinėje (b. l. 15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. G 1315/2020 (02) matyti, jog R. B. konstatuoti odos pažeidimas viršugalvio dešinėje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. gegužės 21 d. apie 22.30 val., ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4003 matyti, kad V. K. 2020 m. gegužės 21 d. 23.46 val. nustatytas 1,28 promilių girtumas (b. l. 64).
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. gegužės 21 d. nakties metu, apie 22.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnėną R. B. ir pastarajam suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei krūtinės sritis, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas odos pažeidimą viršugalvio dešinėje, kraujosruvą krūtinės dešinėje.
Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino pilnai, o ją patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog įvykio dienos vakare, R. B. kartu su kaltinamuoju V. K. ir jo sugyventine R. R. kieme vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nukentėjusiajam parėjus į namus ir kambaryje sėdint ant lovos, į kambarį įbėgęs kaltinamasis, be aiškios priežasties, rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam į galvos bei krūtinės sritis nenustatytą kiekį smūgių. Kaltinamajam naudojant fizinį smurtą, nukentėjusysis mėgino rankomis dengtis veidą, dėl ko jis nebuvo stipriai sužalotas, tačiau pradėjo kraujuoti, o kraujo lašus po įvykio išvalė kaltinamasis kartu su sugyventine, po ko nukentėjusysis iššokęs pro langą ir nuėjęs į netoliese, Tvirtovės alėjoje, esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“ apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kas patvirtinta policijoje registruojamų įvykių registro išrašu bei įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis, pranešęs apie įvykį, policijos pareigūnų laukė degalinėje, po ko nuvykus į įvykio vietą. (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamasis buvo sulaikytas, o pristačius į policijos komisariatą jam alkotesterio matuokliu nustatytas 1,28 promilių girtumas, bei specialisto išvada Nr. G 1315/2020 (02), iš kurios matyti, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai, priežastiniu ryšiu, sietini su nukentėjusiojo patirtu nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. B. visiškai įrodyta. Nukentėjusysis R. B. yra kaltinamojo V. K. sūnėnas, jie gyvena kartu, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir įpareigojimais (b. l. 99), nukentėjusiajam apie tai pranešta, prašymų negauta (b. l. 97).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. K. laikomas neteistu išnykus teistumui, tačiau praeityje teistas du kartus (b. l. 73–76), administracine tvarka baustas (b. l. 71–72), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l.93), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 96), vykdo individualią veiklą, (b. l. 90), yra pakaltinamas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. K. teismo laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, dirba.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant V. K. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, su įpareigojimais.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. K. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, nors išnykus teistumui laikomas neteistu, tačiau smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė jau trečią kartą, vykdo individualią veiklą, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,28 promilės), todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina prokuroro prašoma laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies maksimaliam dydžiui – 18 (aštuoniolika) mėnesių, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros. Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą, kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo šeimos nario ar artimo giminaičio atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą, o šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, taip pat į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, manytina, jog kaltinamasis nėra padaręs pakankamų išvadų dėl ankstesnių įvykių, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.