- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-657-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Skolininkas
- N. K.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų (Joniškio rajono apylinkės teismo) 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-790-959/2017 pagal pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė V. Š. kreipėsi į teismą prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti skolininką R. K. nauja skolininke N. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai (Joniškio rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą tenkino. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinį skolininką R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), pakeitė nauju skolininku, jo teisių perėmėja N. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
3. Teismas nustatęs, kad skolininkas R. K. mirė, o jo palikimą priėmė N. K., pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu skolininkė N. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas R. K. pakeistas nauju skolininku N. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. N. K. 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi nepagrįstai pakeista nauju skolininku vietoje pradinio skolininko R. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji palikimo nepriėmė – palikimo priėmimas yra pripažintas negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimas N. K. niekada nebuvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. 2010 m. gruodžio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2- 1345-645/2010) civilinėje byloje, pradėtoje pagal N. K. ieškinį dėl vienašalio sandorio – 2010 m. rugpjūčio 11d. N. K. palikimo priėmimo po R. K. mirties (duomenys neskelbtini) – pripažinimo negaliojančiu, buvo patvirtinta taikos sutartis ir 2010 m. rugpjūčio 11 d. N. K. palikimo priėmimas po R. K. pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantė įsitikusi, kad antstolė V. Š., kreipdamasi į teismą su prašymu pakeisti skolininką, nepatikrino visos tokio sprendimo priėmimui reikalingos informacijos, apsiribojo tik Testamentų registro išrašu, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį priėmęs teismas neįsitikino, ar antstolės pateikti duomenys yra teisingi, ar per beveik septynis metus nuo pradinio skolininko mirties ir Testamentų registre užregistruoto palikimo priėmimo fakto nėra pasikeitusios aplinkybės, nepatikrino LITEKO duomenų, naujuoju skolininku traukiamos N. K. neinformavo apie antstolės prašymo nagrinėjimą ir jį išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti 2017 m. balandžio 14 d. nutartį.
5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas R. K. pakeistas nauju skolininku N. K..
8. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais argumentais, kad antstolė V. Š., kreipdamasi į teismą su prašymu pakeisti skolininką, nepatikrino visos tokio sprendimo priėmimui reikalingos informacijos, apsiribojo tik Testamentų registro išrašu, o teismas neįsitikino, ar antstolės pateikti duomenys yra teisingi, ar per beveik septynis metus nuo pradinio skolininko mirties ir Testamentų registre užregistruoto palikimo priėmimo fakto nėra pasikeitusios aplinkybės, nepatikrino LITEKO duomenų, naujuoju skolininku traukiamos N. K. neinformavo apie antstolės prašymo nagrinėjimą ir jį išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
9. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
10. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma, būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet teismas, pakeisdamas mirusį skolininką naujuoju skolininku, nepatikrino Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų ir nevertino Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gruodžio 29 d. (civilinė byla Nr. 2-1345-645/2010) patvirtintos taikos sutarties turinio, kuria abipusio susitarimo pagrindu šalys visiškai išsprendė kilusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės dėl vienašalio sandorio – 2010 m. rugpjūčio 11 d. N. K. palikimo priėmimo po R. K. mirties (duomenys neskelbtini) – pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik Testamentų registro duomenimis, kad, mirus R. K., palikimą priėmė N. K..
12. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti ar palikimo priėmimas yra pripažintas negaliojančiu, aiškintis, kas yra R. K. turto paveldėtojas, nes tai iš esmės gali lemti ir proceso šalių pakeitimą. Be to, naujuoju skolininku traukiamas asmuo privalo būti informuotas apie antstolės prašymo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2017 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751, priimto 2016 m. lapkričio 8 d., 82 straipsnis, 95 straipsnis), išieškotoją (ar skolininką) vykdymo procese keičia antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu, todėl, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, būtina spręsti dėl 2017-04-12 teismui pateikto antstolės prašymo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visiškai naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti pareiškėjos prašymas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų (Joniškio rajono apylinkės teismo) 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.