- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-686/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Idamas”
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-251-178/10 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centras“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Idamas” dėl viešųjų pirkimų komisijos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kreipėsi ieškovas VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą atmesti ieškovo pretenziją, laimėjusiu pripažinti ieškovo pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu paslaugų pirkimo sutartį.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2009 m. liepos 29 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Vilniaus miesto gyvūnų (šunų ir kačių) registracijos/identifikacijos ir duomenų bazės kūrimo bei administravimo paslaugos pirkimas, pirkimo Nr. 77615 (toliau- konkursas). 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Nors ieškovo pasiūlymo kaina buvo mažesnė nei kito konkurso dalyvio UAB „Idamas“, pirmuoju numeriu į pasiūlymų eilę buvo įtrauktas UAB „Idamas, o ne ieškovas. 2009 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriuo, be kita ko, buvo reikalaujama pateikti patalpų nuomos sutartis, sudarytas su Vilniaus miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotu asmeniu dėl pasiūlyme nurodytų patalpų suteikimo (nuomos). 2009 m. rugsėjo 10 d. atsakovas informavo ieškovą, jog atsakovo viešųjų pirkimų komisija nutarė, kad ieškovo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir kad ieškovo pasiūlymas yra atmestas. Atsakovas nurodė, jog ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ieškovas pateikė netinkamus pirkimo dokumentų 9.8 punkto reikalavimą įrodančius dokumentus, t.y. kad neturi galimybės teikti identifikavimo paslaugas keturiose Vilniaus miesto vietose. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, tačiau 2009 m. rugsėjo 21 d. atsakovas ją atmetė. Ieškovo teigimu, toks atsakovo nutarimas prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, todėl yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Atsakovas, vykdydamas konkursą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus. Atsakovas neturi teisės kelti aukštesnių reikalavimų, nei numato konkurso sąlygos ar teisės aktai. Patalpoms identifikavimo paslaugoms teikti teisės aktuose nėra keliami jokie reikalavimai. Gyvūnų identifikavimas dažniausiai atliekamas tiesiog gatvėje, vos pagavus pasiklydusį gyvūną. Be to, tokias paslaugas ieškovas Vilniuje teikia nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. Šios paslaugos užsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri per 5 paslaugų teikimo metus ieškovui nebuvo pareiškusi jokių pastabų ar nusiskundimų. Konkurso sąlygų 1 priedo 4 punkte yra nurodyta, kad paslaugos tiekėjas turės atlikti mikroschemos implantavimo gyvūnui paslaugą, tačiau konkurso sąlygose nėra nurodyta, kokie reikalavimai keliami tokią paslaugą atliekančiam darbuotojui. Implantuoti mikroschemą gyvūnui gali tik darbuotojai, turintys veterinarinį išsilavinimą, tačiau UAB „Idamas“ tokių darbuotojų neturi. UAB „Idamas“ pasiūlyta paslaugos kaina yra 90 988 Lt didesnė nei ieškovo pasiūlyta paslaugos kaina, taigi paslaugos tiekėju pasirinkus UAB „Idamas“, biudžeto lėšos bus naudojamos neracionaliai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ 18,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo pretenziją turėtų būti atmestas vien todėl, kad perkančiosios organizacijos veiksmas – pretenzijos svarstymas ir jo rezultate priimtas sprendimas, nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, negali būti neteisėtas. Teismo teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas netenkinti pretenzijos negali būti ginčo dalykas, nes tiekėjo teises pažeidžiantys perkančiosios organizacijos veiksmai turi būti atlikti ar ginčijami sprendimai priimti dar iki pretenzijos pateikimo ir išnagrinėjimo stadijos, kuri yra kreipimosi į teismą prielaida, o atsakymas į pretenziją nėra viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu priimtas sprendimas.
Teismas taip pat pažymėjo kad ginčo esmė yra tai, ar ieškovo pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas (jų 9.8 punktą), t.y. ar pasiūlymas (o ne pretenzija) atmestas pagrįstai ar ne, ir nepaisant ne visiškai tikslaus ieškinio reikalavimo, vienokia ar kitokia ieškinio formuluotė, kuria būtų siekiama pripažinti ieškovo pasiūlymo atmetimą, iš esmės nieko nekeistų. Todėl pasisakė ir dėl pareikšto ieškinio esmės. Teismas nurodė, kad Konkurso sąlygų 9.8 punktas nustatė, jog tiekėjas turi turėti galimybę teikti identifikavimo paslaugas mažiausiai keturiose Vilniaus miesto vietose, o tokios patalpos turi atitikti teisės aktuose keliamus higieninius ir kitus reikalavimus, o siekiant įrodyti tiekėjo atitikimą šiam kvalifikaciniam reikalavimui, tiekėjai turėjo pateikti pažymą, kurioje pateikiama patalpų, kuriose galima užsiimti šia veikla, sąrašas. Joje taip pat nurodomos turimos arba galimos pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais patalpos (taip pat pateikiamos atitinkamų sutarčių ar kitokių nuomos ar panaudos galimybes patvirtinančių dokumentų kopijos), higienos pasų kopijos. Teismas pažymėjo, kad kelti klausimą dėl šios (kaip ir kitų) konkurso sąlygos teisėtumo ieškovas turėjo galimybę (o ir privalėjo) tuomet, kai su konkurso sąlygomis susipažino prieš pateikdamas pasiūlymą, t.y. turėjo galimybę ją ginčyti ar bent jau paprašyti ją paaiškinti. Tačiau ieškovo atstovai nurodė, kad konkurso sąlygos buvo aiškios ir papildomai aiškintis nebuvo reikalo, bei kad ir šiuo metu nėra aišku, kokie aktai reglamentuoja higieninius reikalavimus tokio tipo patalpoms. Teismas šiuo teiginius įvertino kaip prieštaraujančius vienas kitam. Įvertinęs faktus, kad konkurso pavadinime ir pasiūlymo formoje nurodyta paslauga įvardinta ,,gyvūnų (šunų ir kačių) registracija/identifikacija“ bei kad šios paslaugos kaina nustatyta bendra, teismas padarė išvadą, kad registracijos/identifikacijos paslauga yra vientisa. Teismas pažymėjo, kad konkurso sąlygų teisėtumo ieškovas neginčijo, todėl pretenduodamas dalyvauti ir laimėti konkurse, privalėjo pateikti pasiūlymą pagal paskelbtas sąlygas.
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčijamam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti savo pasiūlyme pateikė keturias sutartis (susitarimus). Aplinkybę, kad dėl vienoje sutartyje nurodytos patalpos – Kedrų 6, Vilniuje, ieškovo pasiūlyme yra pateiktas leidimas-higienos pasas, taip pat Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, teismas įvertino kaip patvirtinančią, kad ieškovas žinojo ir sutiko, kad šie patalpų higieninių reikalavimų patvirtinimo dokumentai yra reikalingi. Teismas taip pat nustatė, kad dėl kitų trijų susitarimų ieškovas nepateikė jokių tokio pobūdžio dokumentų, o susitarimuose nenurodytos konkrečios patalpos, kurias seniūnijos (jei tai ir būtų jų kompetencijos ribose) numato suteikti. Teismo teigimu, neįvardijus konkrečių patalpų, tokie dokumentai negalėjo būti pateikti, todėl ieškovas dar prieš teikdamas pasiūlymą, galėjo numatyti, kad jis neatitiks konkurso sąlygų 9.8 punkto reikalavimų. Tuo tarpu ieškovo pateiktos sutartys su konkrečiais adresais yra naujos, pasiūlyme nenurodytos, jomis panaudai perduodamos ne konkrečios patalpos, o atitinkamo dydžio plotai, prie jų nėra dokumentų, patvirtinančių patalpų atitikimą higieniniams reikalavimams. Teismas taip pat nurodė, kad kitos ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės neturėjo įtakos pasiūlymo atmetimui, o konstatavus, kad pasiūlymas atmestas pagrįstai, kitų ieškinio reikalavimų aptarimas nebeturi reikšmės, pirkimas yra pasibaigęs (su trečiuoju asmeniu yra sudaryta sutartis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą atmesti VšĮ Gyvūnų registracijos centras“ pretenziją.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta galimybė perkančiajai organizacijai kelti aukštesnius reikalavimus, nei numato konkurso sąlygos ar Lietuvos Respublikos teisės aktai.
2. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčo esmė šioje byloje yra tai, ar ieškovo pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas (9.8 p.), t.y. ar pasiūlymas (o ne pretenzija) atmesta pagrįstai, ar ne. Teismo išvados, kad identifikavimo paslaugos yra kartu ir registravimo paslaugos, kad ieškovas yra kaltas, jog laikėsi Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų ir jog neperklausė papildomai perkančios organizacijos dėl Techninės specifikacijos, yra nepagrįstos. Patalpoms identifikavimo paslaugoms teikti įstatymuose nėra keliami jokie reikalavimai. Byloje nėra aišku, kokie reikalavimai yra keliami identifikavimo paslaugų atlikimo patalpoms, tik nurodė, kad turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Kadangi, apelianto žiniomis, nėra jokių nustatytų higieninių reikalavimų, jo nuomone, ši sąlyga į konkurso sąlygas yra įrašyta tam atvejui, jei tokių reikalavimų atsirastų ateityje. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kokie būtent higieniniai ir kiti reikalavimai yra keliami patalpoms, o tada jau ieškovų pareiga įrodyti, kad tuos reikalavimus patalpos atitinka.
3. Gyvūnų identifikavimas dažniausiai atliekamas tiesiog gatvėje, vos pagavus pasiklydusį gyvūną. Tokias paslaugas apeliantas Vilniaus mieste teikia nuo 2004 metų rugsėjo 13 d. (paslaugos užsakovas - Vilniaus miesto savivaldybė). Per 5 metų darbo praktiką apeliantas iš užsakovo nebuvo gavęs jokių įspėjimų, pastabų, nusiskundimų.
4. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbtose supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad paslaugos tiekėjas turės atlikti mikroschemos gyvūnui implantavimo paslaugą, tačiau neminima, kokie reikalavimai keliami tokią paslaugą atliekančiam darbuotojui. Implantuoti mikroschemą gyvūnui gali tik darbuotojai, turintys veterinarinį išsilavinimą. UAB „Idamas“ darbuotojai tokio išsilavinimo neturi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, vertindamas Konkurso sąlygų 9.8 p. ir laikydamas, kad sąvoka „identifikavimas“ apima visas paslaugas pagal šį pirkimą, nesirėmė techninės specifikacijos 4, 5 ir 6 punktų išaiškinimais. Asmenims, atliekantiems gyvūno identifikavimą, yra būtinos ne tiek patalpos, kiek galimybė prieiti prie identifikavimo priemonių ir patį identifikavimą atlikti automobilyje ar gatvėje. Mikroschemos implantavimo paslaugą gali atlikti įmonės, kurios yra pasirašiusios tipines sutartis su paslaugos teikėju ir turi teisę teikti šią paslaugą, t. y. turinčios veterinarijos licenziją. Leidimą - higienos pasą ieškovas pateikė kaip papildomą dokumentą, tačiau šiuo veiksmu neįsipareigojo tokius pat dokumentus pateikti ir likusioms 3 vietoms. Minimaliuose kvalifikaciniuose reikalavimuose nėra nurodyta, kad patalpos turi būti perduotos panaudos nuomos ar turimos nuosavybės teise.
6. Viešaisiais pirkimais siekiama užtikrinti, kad pirkimams skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Šiuo atveju lėšos yra švaistomos, nes trečiojo asmens UAB „Idamas“ pasiūlyta paslaugos atlikimo kaina yra 90 988 Lt didesnė nei kaina, kurią pasiūlė apeliantas. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos nutarimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas prekių ir paslaugų pirkimus vykdė, nesilaikydamas viešuosius pirkimus reglamentuojančių norminių aktų, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nebepalaiko visų ieškinio reikalavimų ir skundžia tik dalį teismo sprendimo. Perkančiosios organizacijos sprendimas netenkinti pretenzijos negali būti ginčo dalykas, nes tiekėjo teises pažeidžiantys perkančiosios organizacijos veiksmai turi būti atlikti ar sprendimai priimti dar iki pretenzijos pateikimo ir išnagrinėjimo stadijos, kuri yra būtina kreipimosi į teismą prielaida. Ieškovas ydingai suformulavo savo reikalavimus, o tai yra pagrindas skundą atmesti. Ieškovas galėjo reikšti pretenziją dėl pirkimo dokumentų 9.8 punkto pagrįstumo. Patvirtintos sąlygos buvo taikomos visiems vienodai. Ieškovas, nepasinaudojęs privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ir praleidęs ieškinio senaties terminą, neturi teisės kelti klausimo dėl konkurso sąlygos teisėtumo ir pagrįstumo (VPĮ 93 str. 1 d.) (CK 1.131 str. 1 d., VPĮ 94 str. 1 d., 95 str. 1 d.). Apeliantas pateikė 3 sutartis, sudarytas su seniūnais, kurie nebuvo įgalioti pasirašyti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos ar kitokio jų suteikimo naudotis sutarčių. Vėliau ieškovas pateikė naują patalpų, kurių nebuvo ankstesniame pasiūlyme, sąrašą. Ieškovas neatitiko pirkimo dokumentų 9.8 punkto, nes nepateikė duomenų, kad atitinka higienos reikalavimus ir kad turi galimybę paslaugas teikti mažiausiai 4 Vilniaus miesto vietose. Bylos dalykas yra ieškovo pasiūlymo atitikimas konkurso sąlygoms. Ieškovas turėjo įrodyti, kad jo pasiūlymas atitinka nustatytas sąlygas. Ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešą interesą, tad jis negali remtis tariamais VPĮ pažeidimais, kurie jokiu būdu neįtakojo jo teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją, bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardintų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis VPĮ 3 straipsnio nuostatų, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, civ. b. Nr 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų, taigi ir tų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų vertinimą, turinį.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste VPĮ) 3 straipsnio, įtvirtinančio pagrindinius pirkimų principus, 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ši viešųjų pirkimų tikslą apibrėžianti principinė nuostata reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ normų reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi pateikti visą, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 24 str. 1 d.). VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija - nupirkti tai, ko reikia. Toks imperatyvas taikomas ir tiems pirkimo dokumentams (pvz., konkurso sąlygoms), kurie nustato kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, nes jie taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.).
Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, apimančius teisę verstis tam tikra veikla, apibūdinančius jų ekonominį, finansinį, profesinį ar techninį pajėgumą ir reikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Tokiu būdu yra įgyvendinama įstatyme numatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti visas pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d. reikalavimas). Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.
Ieškovas VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“ šioje byloje ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą atmesti ieškovo pretenziją, laimėjusiu pripažinti ieškovo pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu paslaugų pirkimo sutartį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimas, kurio patenkinimas iš esmės nesukurtų jokių teisinių pasekmių, negali būti tenkinamas. Tuo tarpu reikalavimas pripažinti ieškovą laimėjusiu paskelbtą konkursą nenagrinėtinas teisme, nes viešojo pirkimo konkurso laimėtojo nustatymas yra išimtinė perkančiosios organizacijos kompetencija, o bylose dėl viešųjų pirkimų gali būti ginčijamos perkančiosios organizacijos nustatytos konkurso sąlygos, skundžiami perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti konkurso procedūrų vykdymo eigoje, reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia su konkurso laimėtoju sudarytą pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškinio reikalavimai nebuvo keičiami, to neįpareigojo padaryti ir pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu, tačiau skundžiamuoju sprendimu teismas išaiškino ir nustatė kilusio ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę - ar ieškovo pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygų 9.8 punkte nustatytą reikalavimą, t.y. ar pasiūlymas (o ne pretenzija) atmesta pagrįstai, vadovaujantis proceso koncentruotumo, operatyvumo, teisingumo ir protingumo principais, tikslinti ieškinio reikalavimus nėra pagrindo.
Taigi, šioje byloje iš esmės yra nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas, pateikęs pasiūlymą dalyvauti paskelbtame konkurse, atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Tai savo apeliaciniame skunde patvirtina ir pats ieškovas.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento 2009 m. rugsėjo 10 d. rašto (t. 1, b.l. 52), ieškovo pasiūlymas buvo atmestas, nustačius, kad ieškovo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų: ieškovas pateikė netinkamus pirkimo dokumentų 9.8 punkto reikalavimą įrodančius dokumentus, t.y. pateikti dokumentai rodo, kad tiekėjas neturi galimybės teikti identifikavimo paslaugas keturiose Vilniaus vietose, nes pateiktos patalpos neatitinka teisės aktuose keliamų higieninių reikalavimų.
Minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, dalyvausiantiems paskelbtame konkurse Vilniaus miesto gyvūnų (šunų ir kačių) registracijos/identifikacijos ir duomenų bazės kūrimo bei administravimo paslaugos pirkimas, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė Konkurso sąlygose. Konkurso sąlygų 9.8 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas turi turėti galimybę teikti identifikavimo paslaugas mažiausiai 4 Vilniaus miesto vietose. Patalpos turi atitikti tesės aktuose keliamus higieninius ir kitus reikalavimus. Pagal to paties punkto nuostatą, kad įrodytų savo kvalifikaciją keliamiems reikalavimams, kandidatai (konkurso dalyviai) turėjo pateikti pažymą, kurioje pateikiama patalpų, kuriose galima užsiimti šia veikla, sąrašas. Joje taip pat nurodomos turimos arba galimos pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais patalpos (taip pat pateikiamos nuomos sutarčių, preliminarių sutarčių ar kitokių nuomos ar panaudos galimybes patvirtinančių dokumentų kopijos), higienos pasų kopijos.
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Konkurso sąlygas, ieškovas jų neginčijo, neprašė jų patikslinti, savo pateiktame pasiūlyme (t. 1, b.l. 66) nurodė, kad sutinka su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, o byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl atsakovo Konkurso sąlygų ar konkrečių jų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, laikytina, kad ieškovui Konkurso sąlygos buvo aiškios, suprantamos, šio šiomis sąlygomis jis sutiko, tad turėjo jų laikytis ir kartu su pasiūlymu pateikti visus atsakovo prašomus konkurso sąlygose nurodytus dokumentus bei informaciją, tarp jų ir dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovas neatitiko Konkurso sąlygų 9.8 punkto reikalavimo, kiek tai susiję su pareiga pateikti duomenis apie patalpas, kuriose bus teikiamos identifikavimo paslaugos, ir jų atitikimą higieniniams ir kitiems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Ši teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir todėl su ja nėra pagrindo nesutikti.
Pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto Konkurso sąlygų 9.8 punktą, ieškovas turėjo pateikti konkrečių patalpų (ne mažiau kaip 4 vietose Vilniaus mieste) sąrašą, kuriose galės būti teikiamos identifikavimo paslaugos, ir teisę naudoti tokias patalpas patvirtinančias sutartis.
Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atitinka šį Konkurso sąlygų 9.8 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, pateikė susitarimų, pasirašytų 2009 m. rugpjūčio 3 d. su Rasų, Pašilaičių ir Žvėryno seniūnijomis, kopijas (t. 1, b.l. 108, 109, 110). Seniūnijos šių susitarimų pagrindu įsipareigojo suteikti švarias, tvarkingas, higieniškas patalpas arba teritoriją, tinkančią gyvūnams registruoti. Tačiau šie susitarimai neįrodo, kad atsakovas, kaip tiekėjas, atitiko Konkurso sąlygų 9.8 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą.
Perkamų paslaugų pobūdį ir turinį atskleidžia Konkurso sąlygų 1 priedas ,,Vilniaus miesto gyvūnų (šunų ir kačių) registracijos/identifikacijos ir duomenų bazės sukūrimo bei administravimo paslaugų techninė specifikacija“, iš kurios 4-5 punktų nuostatų, o taip pat perkamos paslaugos pavadinimo bei bendros perkamos paslaugos kainos fakto, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, seka, kad konkurso metu buvo perkama vientisa gyvūnų registracijos/identifikacijos paslauga, o gyvūnų identifikacija ir mikroschemos implantavimas yra ne skirtingo pobūdžio paslaugos, bet viena kitą apimančios sąvokos. Tai iš esmės patvirtina Konkurso procedūrų vykdymo metu galiojusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, kurių 4.11 punkte gyvūno identifikacija apibrėžiama kaip gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema). Sistemiškai aiškinant Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nuostatas (64-68 p. ir kt.), darytina išvada, kad gyvūnų registravimas nebūtinai tuo pačiu siejamas ir su gyvūno identifikavimu, nes, pavyzdžiui, pasikeitus jo savininkui, gyvūną reikia perregistruoti, tačiau nereikia iš naujo ženklinti integriniu grandynu. Tad darytina išvada, kad gyvūnų registravimas ir identifikacija yra savo turiniu ir pobūdžiu skirtingos funkcijos.
Nors ieškovo su seniūnijomis sudarytų susitarimų objektu šiuose susitarimuose yra pavadintas gyvūnų registravimo/identifikavimo seniūnijos teritorijoje įgyvendinimas (1 p.), tačiau iš susitarimų turinio yra aišku, kad seniūnai jokių įsipareigojimų suteikti patalpas gyvūnų identifikacijai neprisiėmė - seniūnijos įsipareigojo suteikti patalpas, tinkančias gyvūnams registruoti. Be to, šiuose susitarimuose nėra duomenų apie konkrečių patalpų, įvardijant jų adresą, jas identifikuojant, suteikimą. Šiais susitarimais seniūnijos įsipareigojo suteikti arba patalpas, arba teritoriją, kas negarantuoja konkrečių patalpų, kaip to reikalauja Konkurso sąlygos, suteikimo. Tuo tarpu pagal Konkurso sąlygų 9.8 punkto nuostatą patalpos ne mažiau kaip 4 vietose Vilniaus mieste yra reikalingos identifikavimo paslaugoms, t.y. gyvūno ženklinimui integriniu grandynu (mikroschema) teikti.
Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-244 buvo nustatyta, kad gyvūnų ženklinimas, įsodinant gyvūnui po oda elektroninę tapatybės nustatymo priemonę, yra veterinarinė procedūra. Todėl negalima sutikti, su apelianto aiškinimu, kad gyvūnų identifikavimas dažniausiai atliekamas tiesiog gatvėje ir jam nėra reikalinga jokia higieninius reikalavimus atitinkanti patalpa.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pateikti susitarimai su seniūnijomis, kurios įsipareigojo suteikti patalpas arba teritoriją tik gyvūnų registravimui, tuo labiau neįvardinant konkrečių patalpų, negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais dokumentais ieškovo atitikimui Konkurso sąlygų 9.8 punkte išdėstytam reikalavimui pagrįsti.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (Konkurso paskelbimo metu galiojusi redakcija) 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą. Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Pagal Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (www.pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) duomenis, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos posėdis, kurio metu buvo atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyko 2009 m. rugpjūčio 11 d. Todėl laikytina, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo suėjęs pasiūlymų pateikimo terminas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštu (t. 1, b.l. 36-37) paprašė ieškovą iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. pateikti patalpų nuomos sutartis, sudarytas su Vilniaus miesto savivaldybės taryba ar jos įgaliotu asmeniu dėl pasiūlyme nurodytų patalpų suteikimo (nuomos). Tuo tarpu ieškovas VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“, siekdamas įrodyti, kad vis dėlto jo pasiūlymas atitinka atsakovo keliamus reikalavimus, 2009 m. rugpjūčio 20 d. pateikė keturias panaudos sutartis patalpų identifikacijos paslaugoms teikti, sudarytas su fiziniais asmenimis 2009 m. rugpjūčio 5 d. (t. 1, b.l. 170-171, 172-173, 174-175, 176-177). Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2009 m. rugpjūčio 20 d. pažymos kopija (t. 1, b.l. 169). Taigi ieškovas pateikė ne perkančiosios organizacijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodytus trūkstamus dokumentus dėl patalpų, nurodytų prie ieškovo pasiūlymo pateiktuose dokumentuose, o naujus, pasiūlyme ir jo prieduose nepaminėtus dokumentus. Aplinkybė, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė ieškovą pateikti patalpų nuomos sutartis, nereiškia, kad ieškovas turėjo pateikti visiškai kitas, pasiūlyme nepaminėtas sutartis dėl patalpų, tinkančių teikti identifikavimo paslaugas. Iš atsakovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. rašto taip pat negalima daryti tokios išvados. Kaip minėta, perkančioji organizacija negali prašyti, kad dalyvis padarytų tokį pakeitimą, dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad iki atsakovo nustatyto termino ieškovui nepateikus atsakovo prašomų dokumentų, t.y. ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodytų sutarčių, kurias būtų pasirašę įgalioti asmenys, kad naujas sutartis ieškovas pateikė jau suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, dėl ko buvo pažeistos VPĮ nuostatos ir toks pasiūlymo pakeitimas negalėjo būti svarstomas ir vertinimas, laikytina, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 9.8 p. reikalavimų ir nėra pagrindo spręsti, jog jo pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas pripažino, kad teismas teisingai konstatavo, jog ginčo esmė šioje byloje yra tai, ar ieškovo pasiūlymas atitiko Konkurso sąlygas (9.8 p.), t.y. ar pasiūlymas (o ne pretenzija) atmesta pagrįstai, ar ne. Tad, apeliantui apibrėžus apeliacinio skundo dalyką, teisėjų kolegija, nesant pagrindo, neperžengia apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.