- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 1-809-167/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00290-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Ernesto Armalo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kodekso 300 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. 2009-03-06 Šiaulių miesto pirmajame notarų biure, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), melagingai informavo Šiaulių miesto notarę I. P. apie nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, dėl ko, apie sandorio fiktyvumą nežinanti notarė I. P. 2009-03-06 įformino ir patvirtino nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad pardavėjai R. K. ir V. K. - prekybos paskirties patalpą pastate 1Ab, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0023, turinčią 46,59 kv. m. bendro ploto, su rūsiu 5,22kv. m., esančią adresu (duomenys neskelbtini), parduoda J. G. už 50 000Lt. Jis, šiuos 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. K. susipažino maždaug prieš 10 metų. Tuo laiku V. K. užsiimdavo metalo laužo supirkimu, t. y. pirkdavo automobilių ir panašų metalo laužą, ardydavo ir rūšiuodavo laužą pagal metalo rūšis. O jam kartais reikėdavo įvairaus metalo ir jis kreipdavęsis į V. K. Taip ir susipažino su juo, o per jį ir su jo žmona R. K.. Su V. K. vėliau tapo draugais. Padėdavo vieni kitiems, jei prisireikdavo pagalbos. 2009 metų pavasarį Vytautas ir R. K. paprašė jo, kad jis savo vardu persirašytų R. ir V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. parduotuvės patalpas. Dėl ko jie nori jo vardu perrašyti tas patalpas, jis nelabai nesuprato. Suprato, kad turi kažkokių problemų. Jis negalėjo atsisakyti, kadangi su V. K. buvo draugai. Taip buvo sudaryta 2009-03-06 negyvenamų patalpų - parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią R. K. ir V. K. jam pardavė šias patalpas. Kiek pamena, sutartyje pasirašė notarinėje kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikslių sutarties pasirašymo aplinkybių jis dabar neprisimena, t.y. nepamena, ar atvykus į notarų kontorą jau buvo surašyta sutartis, ar reikėjo laukti kol ją paruoš, tik atsimena, kad jis pats jokios iniciatyvos nerodė, t. y. dėl sutarties forminimo į notarą kreipėsi V. ir R. K. Dabar jis neprisimena, ar matė, kad sutartyje parašyta, jog minėtas patalpas iš K. perka už 50 000Lt. Taip pat neatsimena, ar notarė klausė apie tai, ar jie atsiskaitė tarpusavyje. Iš tikro jokių pinigų R. ir V. K. už sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą jis nemokėjo, kadangi tai nebuvo tikras pirkimas - pardavimas, t. y. realiai šios patalpos neperėjo jo nuosavybėn. Patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurias K. perrašė jo vardu, pagal minėtą sutartį, jis iki šiol nėra matęs ir niekada jose nebuvo ir jomis nesinaudojo. Iš tikro šios patalpos liko jų žinioje, t.y. jie neperdavė jam nei raktų nuo šių patalpų, nei pačių patalpų. Praėjus vieneriems metams po šios sutarties įforminimo V. K. pasakė, kad reikia parduoti tas patalpas, kurios buvo perrašytos jo vardu. Pirkėją šioms patalpoms surado pats V. K. ir 2010-03-31 buvo sudaryta negyvenamų patalpų - parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią jis, t. y. J. G. ir jo žmona A. G. pardavė minėtas patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje įrašyta, kad pardavė už 50 000 Lt, tačiau nei jis, nei jo žmona šių 50 000 Lt negavo, nes pasirašius reikiamus dokumentus, pinigus pasiėmė V. K.. Smulkiai visų minėtų sutarčių sudarymo ir pasirašymo aplinkybių jis neatsimena ir negali pasakyti kas dar be jo žmonos buvo kartu, kai buvo forminami šių patalpų pardavimo ir atsiskaitymo dokumentai. Savo ankstesnėje apklausoje jis sakė, kad R. ir V. K. šias patalpas jo vardu perrašė dėl to, kad V. K. buvo skolingas 8 000 Lt, kaip garantiją, kad skola bus grąžinta, tačiau tai nėra teisybė, nes jis taip pasakė tik norėdamas sušvelninti situaciją ir motyvuoti tą patalpų perrašymą jo vardu. Iš tikro jis sutiko persirašyti savo vardu minėtas patalpas tik iš draugiškumo, kadangi buvo nepatogu atsisakyti padėti draugui. Jis savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo visiškai pripažįsta, gailisi dėl to, ką padarė ir prašo jo atžvilgiu procesą užbaigti kiek galima greičiau, kadangi yra tolimųjų reisų vairuotojas ir retai būna Lietuvoje. Prašo jo atžvilgiu procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (71-72 b. l.).
Iš 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad joje nurodyta, kad pardavėjai R. K. ir V. K. - prekybos paskirties patalpą pastate 1Ab, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0023, turinčią 46,59 kv. m. bendro ploto, su rūsiu 5,22kv. m., esančią adresu (duomenys neskelbtini), parduoda J. G. už 50 000 Lt (20-22 b. l.).
2010-03-31d. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjai J. G. ir A. G. parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ (23-27 b. l.).
Iš 2011-06-01 paaiškinimo, kurį Šiaulių apskrities VMI pateikė A. G. matyti, kad negyvenamų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jie su savo vyru J. G. nepirko 2009 metais, o tik pasirašė dokumentus pas notarą. Pinigų jie negavo ir pelno nesiekė. V. ir R. K. jiems nei pirkimo, nei pardavimo sutarčių nedavė. 2010 metų pirkimo pardavimo sutarčių nei pinigų negavo, tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje (35 b. l.);
Iš A. G. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2010 metais, tikslios datos nepamena, jos vyras J. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Jai paklausus vyro apie kokią sutartį kalbama, jis pasakė, kad 2009 metais, paprašytas Vytauto ir R. K. jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kad įsigijo iš jų (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., negyvenamą patalpą parduotuvę už 50 000 Lt. Ji žinojo, kad jie tokiu pinigų neturėjo ir realiai tos parduotuvės įsigyti negalėjo. Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis vyras pasirašė šią sutartį, ji nežino. Nuvykus į notaro biurą esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji su savo vyru pasirašė ten jau paruoštą pirkimo-pardavimo sutartį, kur buvo nurodyta, kad jie parduoda už 50 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, atstovaujamai direktorės R. R., negyvenamą patalpą – parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo -pardavimo sutarties ir pinigų jos vyrui, jai matant niekas nepadavė. Pasirašę pardavimo dokumentus jie su savo vyru išėjo, todėl nematė, ar R. R. buvo paduotas pirkimo - pardavimo sutarties egzempliorius. Taip pat nemano, kad jos vyras galėjo jai nežinant sutaupyti tokią pinigų sumą parduotuvės įsigijimui. Apie šį pirkimo pardavimo sandorį, mano, kad jos vyras, būdamas patiklus ir paslaugus, neįtardamas Vytauto ir R. K. sąmokslų - nuslėpti savo turimus turtus, įkalbėtas, negalvodamas nieko blogo, pasirašė įsigijimo ir pardavimo dokumentus. Apie šį sandorį daugiau nieko nežino ir negali pasakyti, nes viskas buvo tvarkoma jai nežinant, o sutartį pasirašė paprašyta savo vyro (46-47 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2012-12-19 įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, jis kaltu neprisipažįsta, kadangi visus šiuos nekilnojamojo turto pardavimus organizavo jo žmona R. K., o jis tik pasirašė pirkimo-pardavimo dokumentuose, nežinodamas aiškių motyvų, dėl ko tą turtą reikia parduoti. Tuo laiku, kai buvo pasirašytos šios sutartys, nei jis, nei ji, neturėjo jokių skolų, tame tarpe ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl tai negalėjo būti padaryta siekiant išvengti mokesčių. Jo manymu, R. K. jau tada ruošėsi palikti jį ir stengėsi kiek galima daugiau turto perrašyti savo giminių ir pažįstamų vardu, kad nereikėtų su juo dalintis bendro turto. Dėl parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo J. G. pagal 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį, gali pasakyti, kad prisimena, jog žmona lyg jam sakė, kad dėl kažkokių priežasčių reikia perrašyti kam nors šią parduotuvę, kadangi ji tose patalpose anksčiau vykdė savo individualios įmonės veiklą (ten buvo kompiuterinė) ir dėl to turėjo kažkokių problemų, bet kokių, jis nežino. Tuo laiku pas jį atvažiuodavo pažįstamas J. G. ir jie su R. K., J. G. paklausė, ar galėtų savo vardu persirašyti šią parduotuvę ir šiam sutikus, buvo įforminta 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią jie pardavė šią parduotuvę J. G.. Jis žino, kad J. G. nei jo žmonai, nei jam, tikrai jokių pinigų už šios parduotuvės perrašymą jo vardu, nemokėjo. 2009 m. lapkričio mėnesį, jo žmona R. K., jį paliko ir išvažiavo gyventi į Angliją, pasiimdama visus jų bendrus pinigus ir jis paliko be lėšų pragyvenimui. Tada jis pardavė jos kompiuterinėje buvusius kompiuterius ir kuriam laikui užteko pinigų, o 2010 m. kovo mėnesį, kai vėl pritrūko pinigų, suorganizavo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios buvo perrašytos J. G. vardu, pardavimą. Tuo tikslu jis kreipėsi į savo giminaitį, užsiimantį nekilnojamojo turto prekyba ir šis surado pirkėją šioms patalpoms. Tada jis pasakė J. G., kad reikia pasirašyti šių patalpų pirkimo-pardavimo dokumentuose ir J. G. su savo žmona pasirašė 2010-03-31 nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią šios patalpos už 50 000 Lt buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos 50 000 Lt, gautus už šių patalpų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė jis pats, kadangi nors ir buvo įforminti dokumentai, kad jis ir jo žmona pardavė šias patalpas J. G., tačiau J. G. jiems pinigų nemokėjo ir faktiniai patalpų savininkai buvo V. K. ir jo žmona R. K.. Šiuos 50 000 Lt, jis panaudojo pragyvenimo išlaidoms ir žmonos skolų grąžinimui, kadangi ji iš daugelio buvo prisiskolinusi pinigų ir jų negrąžinusi. Tikslios R. K. dabartinės gyvenamosios vietos adreso jis nežino, tik žino, kad ji gyvena Anglijoje (56-57 b. l.).
Prokuroras siūlo ikiteisminį tyrimą J. G. atžvilgiu užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu paskiriant jam bausmę – baudą. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnį baudos dydį (73 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog J. G. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis J. G. suklastojo tikrą dokumentą – 2009-03-06 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvios bausmių rūšys (bauda arba areštas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad J. G. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. G. neteistas (66 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (59 b. l.), nėra įrašytas į Šiaulių rajono PK profilaktines įskaitas bei apskaitas (59 b. l.), dirba, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. G. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (47 str. 2 d. ir 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n usprendžia:
Pripažinti J. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos, turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.