Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-581/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-581/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
S.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-581/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. L2-6958-392/2010 pagal ieškovo S. Ch. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui S. Ch. dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. Ch. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 35 000 EUR skolą, 690 EUR palūkanų, metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. M. pareiškė priešieškinį ieškovui S. Ch. dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas ginčija įsipareigojimą sumokėti ieškovui 35 000 eurų.

Šalies argumentai

Priešieškinį atsakovas apmokėjo 132,70 Lt žyminio mokesčio dalimi ir pateikė prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Prašyme nurodė, jog sumokėti viso žyminio mokesčio negali, nes šiuo metu yra bedarbis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovą V. M. iki 2010 m. lapkričio 19 d. papildomai apmokėti priešieškinį trūkstama 3 284,3 Lt dydžio žyminio mokesčio dalimi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšto priešieškinio suma yra 35 000 eurų, tokio dydžio priešieškinis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti apmokėtas 3 417 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovas priešieškinį apmokėjo 132,70 Lt žyminio mokesčio dalimi bei pateikė prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsakovas pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymą, patvirtinančią, jog darbo biržoje įregistruotas bedarbiu nuo 2010-09-17, ir tuo pagrindu prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, nėra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.), kitų argumentų ir įrodymų atsakovas nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki bylos išsprendimo iš esmės. Skunde nurodo, kad atsakovas yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, yra išlaikomas sutuoktinės. Atsakovo turimas kilnojamasis turtas, t. y. dvi transporto priemonės yra senos ir neturinčios jokios prekinės vertės. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 390 Lt, be to, šis butas yra areštuotas. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos atsakovo Konstitucijos 30 straipsnyje numatytos teisės teismine tvarka ginčyti paskolos sutartį.

Atsiliepimas

Ieškovas S. Ch. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas savo turimą turtą butą ir du automobilius vertino kaip turintį nedidelę vertę, tačiau nepateikė jokių tokio turto vertės nustatymo pagrįstumą įrodančių dokumentų. Be to, apie asmens turtinę padėtį yra sprendžiama vertinant ne vien asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet vertinamos ir asmens gaunamos pajamos, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų apie sutuoktinės gaunamas pajamas. Laikant, kad atsakovo pateikti įrodymai apie jo sunkią turinę padėtį yra pagrįsti, darytina išvada, kad atsakovas yra nepajėgus sumokėti žyminio mokesčio ne tik priešieškinio pateikimo teismui metu, bet nebus pajėgus sumokėti ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali į būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo (atsakovo) prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas (atsakovas) gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y., jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. M. sumokėjo dalį žyminio mokesčio (132,70 Lt) už priešieškinį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 3 284,30 Lt mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą neprašė. Prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ieškovas grindė vieninteliu įrodymu – Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma, kurioje nurodyta, jog atsakovas nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. yra bedarbis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo šio mokesčio sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet ir su pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Atsižvelgdamas į byloje pateiktą vienintelį įrodymą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad remiantis tik šiuo įrodymu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį, mokėtiną paduodant priešieškinį.

Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė VĮ ,,Regitra“ pažymą, kurioje nurodyta, jog atsakovo vardu yra įregistruotos dvi 1990 metų ir 1993 metų gamybos transporto priemonės (b. l. 58). Taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, pagal kurį atsakovas su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas (b. l. 60-61). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir dėl to atsakovas atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio. Įvairiausios socialinės padėties asmenys gali turėti daug turto, gauti pakankamas žyminiam mokesčiui sumokėti pajamas. Įstatymų leidėjas nepreziumuoja, jog aplinkybė, kad asmuo priešieškinio padavimo metu yra bedarbis, yra pagrindas konstatuoti jo sunkią materialinę padėtį ir pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Sunkią padėtį kiekvienoje byloje turi įrodyti asmenys, kurie siekia būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie atsakovo turtą, atsakovas nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, taip pat nepateikė jokių duomenų apie turimas lėšas. Be to, atsakovo pateikti argumentai bei įrodymai yra prieštaringi. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis yra išlaikomas sutuoktinės, tačiau byloje pateiktais įrodymais apelianto sutuoktinė taip pat yra bedarbė (b. l. 77).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir argumentas, teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodytos aplinkybės, galinčios būti pagrindu atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str.). Byloje neįrodyta ir CPK 84 straipsnio taikymo faktinis pagrindas, t. y., kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau yra duomenų, rodančių, kad iki bylos išnagrinėjimo pagerės. Be to, žyminio mokesčio atidėjimo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė, nes su tokiu prašymu atsakovas į teismą nesikreipė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo primokėti žyminį mokestį. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, atsakovui nustatytinas naujas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, mokėtino už pateikiamą priešieškinį, bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. M. terminą iki 2011 m. balandžio 16 d. sumokėti 3 284,30 Lt žyminį mokestį už paduotą priešieškinį bei iki minėtos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas