Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Liudytoja I. P. parodė, kad ji nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja. Nuo 2011 m. liepos 1 d. Socialinių išmokų skyrius yra (duomenys neskelbtini) administracijos struktūroje. K. L. anksčiau dirbo šiame skyriuje, o N. P. šiuo metu dirba vyr. socialinių išmokų specialiste.

2009 m. atliekant eilinį bylų patikrinimą, buvo nerastos gavėjų bylos. Pagal sąrašą iš informacinės sistemos buvo atsekta, kas paskutinis iš darbuotojų dirbo su jomis ir tas bylas turėjo. Minėtos bylos buvo nerastos archyvo patalpose, todėl buvo klausiama darbuotojų, kas kam žinoma. Dėl globos rūpybos išmokų, norėdami atstatyti bylą, užklausė visas Lietuvos savivaldybes, norėdami išsiaiškinti, ar yra tokie globėjai ir ar yra tokie vaikai, kuriems, kaip matyti iš informacinės sistemos, buvo skiriamos išmokos. Buvo gauti atsakymai iš visų savivaldybių, kad tokių asmenų nebuvo nustatyta ir tokie vaikai yra nežinomi. Todėl skyriaus administracija kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatyta, kaip ten buvo iš tiesų.

Patikrinimo laikas sutapo su tuo, kad į skyrių kreipėsi valstybės kontrolės pareigūnai, kurie tikrino piniginės socialinės paramos teikimo teisingumą - pateikė sąrašą ir nurodė konkrečias pavardes bei bylas, kurias reikėjo paimti iš archyvo, tačiau iš pateikto sąrašo viena piniginės socialinės paramos byla nebuvo rasta. Buvo aiškinamasi, kur ta byla, kas paskutinis su ja dirbo. Tuo pačiu metu buvo kaip tik atliekamos globos rūpybos išmokų patikrinimas. Taip sutapo, kad nebuvo rastos trys bylos.

Ankstesnis patikrinimas buvo pagal darbuotojų užimtumą, pagal galimybes. Patikrinimai galėjo būti atliekami ir kiekvieną mėnesį, ir kas tris mėnesius. Atvejo, kad ankstesnių patikrinimo metu byla nebūtų rasta, ji (I. P.) neatsimena. Bylų yra tikrai daug, tai gali nerasti dėl to, kad padėjo į kitą vietą, tačiau, kai archyvarai tvarko, tai suranda. O minėtos bylos neatsirado visiškai. Be to, kilo įtarimas, kai iš savivaldybių nebuvo gauti patvirtinimai apie nustatytą tokią globą ir kad tokie vaikai yra.

Išmokų paskyrimo procedūra: asmuo kreipiasi su prašymu, jį užpildo ir pateikia prie prašymo papildomus reikalingus dokumentus. Teisės akte yra nustatytos pareigos pareiškėjui ir administruojančiai įstaigai, kokių dokumentų turi pareikalauti. Skyriuje darbas suskirstytas grupėmis. Viena iš darbo grupių dirba klientais, priiminėja prašymus ir reikalingus dokumentus, antra - fiksuoja prašymus į socialinės paramos kompiuterinę sistemą, užregistruoja jį ir patikrina duomenų bazes bei perduoda trečiai darbo grupei, kuri jau nagrinėja prašymą ir tvirtina bei pasirašo sprendimą. 2005 m., kai ji pradėjo dirbti vedėja, skyriuje buvo trys darbo grupės - asmenų priėmimo, išmokų skyrimo ir tvirtinimo.

Trečioji grupė, kuri priimdavo sprendimą ir patvirtindavo, papildomai netikrino. Paprastai patikrindavo pakartotinai, jeigu kreipdavosi valstybės kontrolieriai ar kažkas, kad negerai paskirta. Bylos galėjo būti peržiūrimos ir vadovo iniciatyva. Bet paprastai, esant dideliam darbo krūviui, paskutinioji grupė tik tvirtindavo sprendimą.

Kreipiantis dėl globos pašalpos, asmuo turi pildyti prašymą, pateikiamas sprendimas dėl globos nustatymo, turi būti pateiktas vaiko gimimo liudijimas. Jei vaikui yra priteistas išlaikymas, turi būti pateikti įrodymai su išlaikymo suma. Globa paprastai skiriama iki 18 metų. Pašalpos mokėjimo laikotarpyje yra peržiūrimas dydis, nes kiekvieną mėnesį turi atitikti teisės aktą, todėl ir vyksta kontrolė. Paprastai gavėjas pats nurodo ir pasirašo, kad jis įsipareigoja, pasikeitus duomenims, apie tai pranešti.

Priėmimo grupės darbuotojai privalo tikrinti besikreipiančių ir jo šeimos narių duomenų bazes ir spausdinti reikalingas pažymas iš registrų. Jei duomenų bazėje duomenų nėra, darbuotojas turi prašyti dokumentų iš pareiškėjo. Iš visų programų, kurias darbuotojas tikrina, atspausdina pažymas ir deda į bylą. 2005 m. skyrius tik pradėjo dirbti su kompiuterine sistema „Parama“. Patikrinus asmens deklaruotą gyvenamą vietą savivaldybėje, tai programa parodys. Jei gavėjas yra nuolatinis, jo duomenys jau įvesti iš anksčiau, tiek duomenų kiek yra, tiek darbuotojas ir mato. Tai priklauso nuo darbuotojo, kiek informacijos jis ten suvedė.

Teisės aktai nustato sąlygas ir reikalavimus, pagal kuriuos yra skiriama išmoka. Yra išvardinta nuostatose, kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų priimtas skyrimo sprendimas. Įstatyme nėra išvardinta. Priėmimo darbuotas turi patikrinti, kad informacija, kuri įrašyta į prašymą, būtų teisinga. Yra tikrinami gyventojų registrai, Sodros duomenys. Specialistas, kuris dirba su byla ir tvarko kiekvieną dieną, jis geriau gali išvardinti tiksliai visus veiksmus. Vadovas organizuoja ir administruoja darbą.

Tuo metu, kai buvo trys grupės, kiekviena grupė turėjo tam tikrą galimybę atlikti tam tikras funkcijas. Priėmimo – galėjo tik priimti ir užregistruoti bei patikrinti duomenis, skyrimo - turėjo sistemoje paskirti išmoką. Jeigu nesuteikta prieiga, antros grupės darbuotojai negalėjo atlikti pirmos grupės darbuotojų funkcijų. Trečios grupės darbuotojas patikrindavo paskirtą išmoką ir patvirtindavo jos mokėjimą sistemoje. Trečia grupė, jei pamato, kad kažko trūksta ir kažkas nepadaryta, tokią bylą jis turi grąžinti, kad pataisytų. Pats savarankiškai jis negali taisyti, nes kiekvienai grupei nustatytos funkcijos, kas ką turi padaryti.

Kiekvienos darbo grupės veiklą pagal paskirstytą krūvį koordinuoja koordinatorius, jis pagal darbuotojų kompetenciją parenka komandas ir pasidaro sąrašus bei peržiūri bylas; peržiūrėjimui sąrašą pasidarydavo pagal kompiuterinės sistemos „Parama“ duomenis, pasirenkant išmokos pavadinimą, suformuojamas visų gavėjų sąrašas.

Vadovas nustato darbuotojo darbo vietą, jam pasiūlymus teikia vyriausiasis specialistas bei darbo grupių koordinatorius. Kiekvieno darbuotojo funkcijos yra aprašytos pareigybės aprašyme. Jei darbuotojas dirba tam tikroje grupėje, jis turi konkrečias funkcijas toje grupėje. Kitos grupės funkcijų atlikti neturi ir negali. Sistema nesuteikia teisės atlikti kitų funkcijų, tik pareigybės aprašyme surašytas funkcijas. Darbui su kompiuterine sistema pradėti, reikia prisijungti prie sistemos su savo kodais, kiekvienas specialistas turėjo suvesti savo slaptažodį. Sistemos administratorius suteikdavo funkcijas sistemoje. Socialinės išmokos bylos popierinis variantas pradedamas formuoti nuo prašymo priėmimo skyrėjų grupėje. Pirma grupė pridėdavo tam tikrus duomenis. Kadangi asmenų aptarnavimas vyksta ne vienoje vietoje, nėra galimybės formuoti bylos šiame etape. Prašymai patenka į archyvą, o archyvas perduoda skyrėjams ir jie formuoja bylas, jei tai yra naujas gavėjas. Bylos numerius suteikia kompiuterinė sistema, o ne trečios ar antros grupės darbuotojai. Kai registruojamas prašymas, jam suteikiamas prašymo numeris ir bylos numeris. Prašymo numeris neatitinka bylos numerio. Prašymo numerį suteikia „Paramos“ sistema. Darbuotojas registruoja naują prašymą ir jam suteikiamas numeris, tai jam suteikiamas ir bylos numeris. O jei pateikia prašymą gavėjas, kuris jau gauna išmoką, tai, įvedant gavėją į sistemą, jau matosi jo bylos numeris. Jo prašymui suteikiamas atskiras numeris pagal eilę.

Socialinių išmokų popierinės bylos saugomos archyve tol, kol veikia. Po paskutinio mokėjimo saugoma pagal dokumentacijos planą, tuo metu saugojimo laikas buvo 5 metai.

Nuo 2005 m. skyriuje buvo dvi rūšys formuojamų bylų: piniginės socialinės paramos išmokos gavėjo bylos. Jos saugomos pagal dokumentacijos planą 5 metus, ir šalpos išmokos bylos, jų saugojimo laikotarpis tuo metu buvo iki 45 m. Prieš minimą patikrinimą galėjo būti, kad archyvarai ateidavo ir surinkdavo iš kiekvieno tikrintojo bylas, veždavo į archyvą ir dėliodavo pagal numerius. Tam tikri reikalavimai buvo, tačiau tokio griežto reikalavimo, tokio kaip gavau - pridaviau, tai nebuvo. Kadangi archyvas nuolat pasipildo, bylos perdedamos, tikrinamas jų eiliškumas, tai kartais pagal eiliškumą atsirasdavo bylos, kurios kažkuriuo metu buvo laikomos dingusiomis. Dėl anksčiau jos paminėtų nerastų bylų pilnai visas archyvas buvo patikrintas, tačiau tos bylos nebuvo rastos. Tuo metu kai įvyko šis įvykis, Socialinės paramos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija ir ji buvo nustačiusi, kokius veiksmus reikia atlikti tos situacijos išsiaiškinimui. Veiksmai buvo forminami protokolais, kurie buvo perduoti tyrimui. Kompiuterinės sistemos „Parama“ gedimų, kaip prašymų registracija vienoje vietoje, o sistema rodo kitoje, atsekę nebuvo ir jokių pretenzijų nebuvo gauta. Duomenų neatitikimo sistemoje I. P. neatsimena. Kompiuterinėje sistemoje „Parama“ pasirodžiusių neatitikimų ar netinkamų duomenų problemos buvo sprendžiamos su sistemos administratoriumi, nes sistemą prižiūri kompiuterinės technikos specialistas. Tai negali būti laikoma sistemos gedimu.

Nuo 2005 m. iki 2009 m. bylų paėmimui iš archyvo nebuvo griežto apribojimo, kad darbuotojas negalėtų paimti bylos. Bylas į skyrimą dalindavo archyvo darbuotojai arba tiesiog laisvi skyrimo grupės darbuotojai. Kiekvieną dieną skyrimo grupei buvo paruoštos bylų krūvelės ir darbuotojai ėjo jų pasiimti, kad galėtų dirbti su tomis bylomis. N. P. nurodė, kokių bylų archyve nėra. N. P. priklausė duomenų tikrinimo grupei, o K. L. - skyrimo darbo grupei.

Kai buvo nerasta I. N. byla, I. P. paklausė, ar dar yra tokių atvejų. Tada N. P. jai ant lapelio pateikė kelias pavardes. Nurodė 3 - 4 asmenis, kokius – negali įvardinti, nes neatsimena. Tų asmenų bylų buvo ieškoma, buvo atliktas aptikrinimas. Tada buvo bandoma suformuoti dublikatus pagal sistemos „Parama“ turimus duomenis. Iš duomenų buvo aišku, kad tie asmenys neturėtų gauti paramos, nes jie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Centro darbuotojai rašė šiems asmenims laiškus žinomais adresais, tačiau jie į centrą neatvyko. Kiek prisimena, viena kartą buvo atvykusi I. N., bet jai su ja neteko bendrauti.

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams. Jei žinomos aplinkybės, kad parama turi būti skiriama trumpesniam laikotarpiui, tuomet skiriama mėnesiui ar dviems. Gali būti pratęstas mokėjimo terminas, jei atitinka teisės aktų reikalavimus. Žmogus turi kreiptis su nauju prašymu ir pašalpa skiriama dar trims mėnesiams ar kitam laikotarpiui. Kai asmuo kreipiasi dėl socialinės pašalpos pratęsimo, jis kreipiasi į asmenų aptarnavimo darbuotoją, pildo prašymą. Tas prašymas perduodamas archyvui, archyvaras randa bylą ir perduoda ją skyrimo grupei. Liudytoja nurodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tiksliai aplinkybių neprisimena, patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojai I. P. nurodžius, jog ji nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.5 b.l.1-3), kur liudytoja be kita ko parodė, kad į išmoką pretenduojantis asmuo kreipiasi į socialinių išmokų specialistą, dirbantį seniūnijoje arba(duomenys neskelbtini). Pagal teisės aktus išmokos yra teikiamos asmenims, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, o jei jos neturi – deklaravę gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini). Darbas, susijęs su išmokų paskirstymu, organizuojamas 3 grandimis: 1 - dokumentų priėmimas, 2 – pateiktų dokumentų patikrinimas norimai paramai gauti, sprendimo formavimas, 3 – sprendimo dėl išmokos gavimo tvirtinimas. Vilniaus miesto savivaldybė aptarnauja tik Vilniaus miesto gyventojus. Kreipiantis į specialistą su prašymu, net tuo atveju, jei specialistas akivaizdžiai mato, jog šiam asmeniui jokia išmoka negali būti skirta, apie tai turi paaiškinti, tačiau, asmeniui pageidaujant, privalo priimti jo prašymą, kuris yra registruojamas informacinėje sistemoje „Parama“. Prašymui yra suteikiamas registracijos numeris. Jei asmuo kreipiasi pirmą kartą, programa suteikia šio asmens bylos numerį, o jei kreipiasi nebe pirmą kartą – parodo jau suformuotos bylos numerį. Visos bylos pašalpų skyrimui yra trumpalaikio saugojimo, išskyrus bylas dėl neįgaliųjų pašalpos, kurios yra saugomos 45 metus ir, asmeniui pakeičiant gyvenamąją vietą iš vienos savivaldybės į kitą, ši byla gali būti persiunčiama į kitą savivaldybę jos arba to asmens prašymu. Nauja byla tokiu atveju nėra formuojama. Kitais atvejais pagal dokumentacijos planą bylų saugojimo laikas yra 3 metai, o jei yra neaktyvi - 1 metus. Tokios bylos ištraukiamos iš veikiančio archyvo ir archyvuojamos. Praėjus dar metams, jei asmuo nesikreipia dėl pašalpos gavimo, šios bylos yra naikinamos. Specialistas, priėmęs asmens pareiškimą, peržiūri, ar visi reikalingi dokumentai pristatyti, o tokių dokumentų trūkstant, priėmėjas nurodo per kiek laiko asmuo turi šiuos dokumentus pristatyti. Paprastai trūkstami dokumentai yra pristatomi pareiškimą priėmusiam specialistui, tačiau, norint, jog pašalpa būtų skiriama greičiau, dokumentai gali būti pristatomi ir tikrinant išmokų skyrimą. Antrajame etape – išmokų skyrimo darbo grupė, kurioje yra nagrinėjami prašymai su priimtais dokumentais, tikrinamos duomenų bazės, priklausomai nuo prašomos išmokos rūšies (Sodra, nekilnojamojo turto registras, darbo birža). Viską patikrinus yra rengiamas sprendimas išmokos skyrimui, nustatomas išmokos skyrimo terminas, dydis. Darbuotojas, dirbantis išmokų skyrime visa tai įveda į informacinę sistemą „Parama“. Saugumui užtikrinti, sistemoje yra įdiegta dar viena sistema, kurią administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Per šią sistemą galima sužinoti duomenis apie šeimas, ar jos negauna paramos kitoje savivaldybėje. Tokiu būdu yra užtikrinama, jog paramos gavimu nebūtų piktnaudžiaujama. Kai išmokos skyrėjas suformuoja sprendimą „Paramoje“, popierinį variantą įdeda į bylą, kurią perduoda trečiajai, Duomenų tikrinimo darbo grupei, kurioje yra tvirtinamas išmokos skyrimas. Ši grandis vėl tikrina viską iš pat pradžių, tikrina visus duomenis bei sprendimo teisėtumą. Jei sprendimas priimtas teisėtai, tikrintojas patvirtina išmokos mokėjimą programoje „Parama“, tada pasirašo popieriniame sprendime byloje, uždeda vardinį spaudą. Tai reiškia, jog išmoka yra patvirtinta ir asmuo gaus pinigus. Kiekvienoje grupėje nuo pareiškimo priėmimo asmuo renkasi kaip gaus išmoką. Išmoka gali būti mokama pašto skyriuje arba pervedama į kliento pateikiamą sąskaitą. Kiekvienos išmokos rūšį reglamentuoja atitinkami teisės aktai. Pagrinde yra dvi išmokos – socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, kurias reglamentuoja Socialinės paramos įstatymas. Kiekviena grupė turi savo koordinatorių, kuris prižiūri ir organizuoja darbą. Išmokų skyrimo koordinatorė yra S. M.. Duomenų tikrinimo koordinatorius yra D. L., kuri yra vyriausioji socialinių išmokų specialistė ir kartu koordinuoja duomenų tikrinimo darbo grupę. Asmuo, pretenduojantis gauti išmoką, turi kreiptis asmeniškai, kadangi prašymą turi pasirašyti, tačiau Įstatyme yra nustatyta, kokias atvejais prašymus gali teikti kitas asmuo ir kokius dokumentus kreipimosi metu jis turi pateikti, tam, kad gauti tokią išmoką. Skiriant globą, asmuo turi pateikti asmens dokumentą ir dokumentą dėl globos skyrimo, kuriame nurodyta kas yra globėjas ir kas yra globotinis. Taip pat turi būti globotinio gimimo liudijimas. Tam, kad sustabdyti išmoką, gali būti šie pagrindai: gali pats klientas pranešti apie įsidarbinimą, jei gavėjas mirė, išvyko gyventi į kitą savivaldybę. Tai gali pranešti kita įstaiga ar institucija, gali būti pranešimas iš policijos įstaigos apie ieškomą asmenį, po ko jie, patikrinę ir nustatę, kad yra toks pašalpos gavėjas, o jis yra paieškomas, taip pat gali stabdyti pašalpos mokėjimą. Visi šie stabdymo pagrindai yra numatyti teisės aktuose, kuriuose taip pat yra nustatytos tiek kliento, kuris kreipiasi dėl paramos gavimo, tiek ir specialisto, kuris nagrinėja prašymą, teisės ir pareigos. Iki tol, kol išaiškėjo, jog dingo kelių išmokų gavėjų bylos, priėjimas prie bylų archyvo buvo laisvas ir praktiškai vis darbuotojai, susiję su klientų aptarnavimu, turėjo leidimus, su kuriais laisvai galėjo patekti į archyvą ir imti bylas. Tuo metu jie niekur neregistravo iš archyvo išimtų ir grąžintų bylų. Šiuo metu aptarnavimo skyriaus darbuotojai neturi teisės patekti į archyvą ir patekimas ten yra griežtai apribotas. Į archyvą patekti turi teisę tik koordinatoriai ir archyvaras. Pavieniams bylų iškėlimams yra užvestas registras. Patvirtintas bylas iš tikrintojų paima archyvaras. Kiekvienas tikrintojas registruoja visas tikrintas bylas, kurias perduoda archyvarui pagal sąrašą. Anksčiau atsakingi asmenys patys negalėjo suformuoti sąrašo iš „Paramos“ apie konkretaus specialisto atliktą visos dienos darbą programoje. Šiuo metu programa patobulinta ir leidžia atsakingiems asmenims vykdyti darbuotojų kontrolę, tikrinti jų veiklos kokybę. Informacinės sistemos „Parama“ administratorius yra UAB „N“, kuri yra „Paramos“ kūrėjai ir su kuriais (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį. Į šią bendrovę jie kreipiasi tais atvejais, kai reikia gauti informaciją apie anksčiau buvusios paramos gavėjus. Taip pat bendrovė gali pateikti informaciją, koks specialistas dirba su programa „Parama“ , t.y. kas kokius veiksmus atliko. Taigi, bendraujant kartu su UAB „N“ yra nustatoma riba, kiek kiekvienas specialistas gali dirbti šioje programoje, t.y. kiekvieno specialisto veiksmai yra griežtai suderinti ir paskirstyti. Kiekvienas darbuotojas, atliekantis savo funkcijas, į programą gali įeiti tik turėdamas savo individualų slaptažodį. Taip pat kiekvienas darbuotojas, palikdamas darbo vietą, atsako už ją ir jei jis, išeidamas iš darbo, neišjungia kompiuterio, ko pasekoje, kas nors kitas gali atlikti tik tam darbuotojui priklausančias funkcijas, pastarasis asmeniškai už tai turi atsakyti. 2009 m. gegužės mėn., Centre buvo atliktas valstybės auditas, kurio metu buvo paprašyta pateikti I. N. bylą, kuriai buvo skirtos išmokos močiutės globai. Ši byla nebuvo rasta, todėl jie kvietė išmokos gavėją ir prašė pateikti dokumentus. I. N. iš karto į jų prašymą neatsiliepė, po ko Centro darbuotojos važiavo šios ieškoti. Radus I. N. močiutę dirbančią darže, kilo įtarimas, kad byloje negalėjo būti išduota medikų pažyma dėl sunkios negalios. Po to jie kreipėsi į medicinos įstaigas, iš kurių buvo gautas pranešimas, kad jokia pažyma dėl I. N. močiutės sunkios ligos išduota nebuvo. Suradus I. N., ši atvežė prašomus dokumentus ir pažymą iš ligoninės dėl močiutės ligos, tačiau tai buvo ne tie dokumentai, pagal kuriuos galėjo būti skirta pašalpa bendra tvarka. Dėl Piniginės paramos įstatyme numatytos sąlygos skirti piniginę paramą išimties atvejais, pagal I. N. pateiktus dokumentus jos prašymas galėjo būti svarstytas išimties tvarka ir, galbūt, I. N. galėjo būti skirta pašalpa močiutės priežiūrai. Šiuo atveju nebūtų pažeistas įstatymas, nes sprendimą būtų priėmusi komisija, tačiau, kaip jau minėjo, bendra tvarka I. N. pašalpa negalėjo būti skirta. Būtent po šio atvejo N. P., tvirtinančiai priimtus sprendimus dėl pašalpų skyrimo, buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Be to, ji iš karto buvo perkelta iš duomenų tikrinimo į asmenų aptarnavimo grupę, t.y. registruoja asmenų prašymus. Po to fakto, kai buvo nerasta I. N. byla, 2009-05-18 Centro direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad Centro darbuotojos N. P., K. L. ir G. B. aplaidžiai atlieka savo pareigas. Įtarimas kilo dar ir dėl to, kad I. N. pašalpą pirmą kartą skyrė K. L., o tvirtino N. P.. Pratęsiant pašalpą sprendimo projektą rengė G. B. ir vėl patvirtino N. P., kuri, anot jos pačios, antrą kartą nepastebėjo, kad byloje nėra reikiamo dokumento, kuriuo remiantis galėjo būti priimtas sprendimas dėl pašalpos I. N. skyrimo. Be to, įtarimus padidino ir tai, kad K. L. ir G. B. tuo metu dirbo viename kabinete, todėl galėjo susitarti dėl išmokos I. N. skyrimo. Komisija patikrino visų trijų minėtų darbuotojų priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. balandžio mėn. Buvo tikrinamas socialinės pašalpos skyrimo teisėtumas, kurio sprendimus patvirtino N. P., o sprendimų projektus skirti išmokas rengė G. B. ir K. L.. Būtent patikrinimo metu buvo nerastos I. N., L. K., J. B., N. S. bylos. Visi patikrinimo duomenys yra surašyti ir pateikti 2009-05-27 Tarnybiniame pranešime Nr.17-36/60 „Dėl darbuotojos N. P. veiklos analizės“. Dar prieš tai, dingus I. N. bylai, ji paklausė N. P., ar nėra daugiau asmenų, kurių bylų nebus rasta archyve. Po to N. P. išėjo ir greitai jai atnešė savo ranka rašytą raštelį, kuriame buvo nurodytos trijų asmenų pavardės ir asmens kodai – L. K., J. B. ir N. S.. Tuo pat laikotarpiu buvo tikrinamos ir visos aktyvios globos bylos. Šio patikrinimo metu buvo sutikrinamos programoje ir archyve esančios bylos. Sutikrinus paaiškėjo, kad dviejų asmenų – J. J. ir R. I. bylų archyve nėra, nors programa rodė, kad šie asmenys gauna išmokas už vaikų globą ir pinigai šiems asmenims yra pervedami į jų nurodytas sąskaitas banke. Kadangi jie pagal esamą tvarką turėjo suformuoti naujas bylas, globos gavėjams rašė pranešimus, kuriame prašė papildomai pateikti reikiamus dokumentus ir atvykti į Centrą, kad būtų iš naujo suformuotos bylos, tačiau nei vienas iš pašalpos gavėjų neatvyko. Tada jie patikrino „Paramą“ ir pamatė, kad 2005-09-23 duomenis apie paramos skyrimą J. J. įvedė K. L., tvirtino N. P.. Skiriant pašalpą R. I. pirminis įvedimas buvo darytas iki 2005 m., kai buvo sena programa „Rūpyba“, todėl neišliko pavardės, kas šį asmenį kaip paramos gavėją įvedė į programą ir koks darbuotojas tai patvirtino. R. I. duomenys iš senos programos buvo perkelti į naują programą „Parama“ , tačiau darbuotojų, atlikusių tam tikrus veiksmus, pavardžių nėra. Pašalpų pervedimai J. J. ir R. I. buvo sustabdyti tik 2009-03-01 ir jie tikėjosi, kad sustabdžius pašalpos gavimą, J. J. ir R. I. atsilieps, po ko jie galės pašalpos skyrimą atnaujinti, tačiau nei J. J., nei R. I. į pašalpos sustabdymą niekaip nereagavo. Tada jie kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes dėl šių globėjų ir jų galimų globotinių, tačiau iš visur gavo atsakymus, jog tokių vaikų su nurodytais asmens kodais nėra ir jokia globa nepaskirta. Dėl to, kad J. J. išmokos skyrimą 2005-04-27 tvirtino N. P., o 2005-06-17 E. D. sustabdė, nurodydama sustabdymo priežastį „Gavėjas išvyko“, ji atsakyti negali, kadangi turi tik teisę tikrinti sprendimus, o kiekviena darbuotoja direktoriaus įsakymu yra įpareigota tikrinti ir tvirtinti sprendimus. Taip pat negali atsakyti dėl L. K. veiksmų skiriant R. I. išmoką už globotinį M. Ž., o V. B. šios išmokos skyrimą tvirtinant. Buvo laikotarpis, kai V. B. ir N. P. darbo vietos buvo viename kabinete, todėl galima daryti prielaidą, kad V. B. palikus darbo vietą, kas nors tuo galėjo pasinaudoti, kadangi tai yra sąžininga ir atsakinga darbuotoja ir jokių įtarimų dėl jos darbo jie niekada neturėjo. Socialinės pašalpos pagal teisės aktą ilgiausiai yra skiriamos 3 mėnesiams. Po to asmuo turi teisę prašyti šią pašalpą patęsti. Kreipiantis pirmą kartą dėl pašalpos gavimo, ji gali būti skiriama tik nuo tada, kada yra pateiktas prašymas, kuriame yra įrašomas išmokos periodas. Atbuline data išmoka negali būti skiriama. Prasitęsti pašalpą asmuo gali per 3 mėn. nuo pirmojo pašalpos skyrimo. Jei asmuo praleidžia šį terminą, prašymas pašalpai traktuojamas kaip paduotas naujai. Visos aukščiau išvardintos abejotinos išmokos buvo sustabdytos 2009 m. gegužės mėn. Sustabdymo priežastis turi būti nurodyta sprendime, kuris turi būti įdedamas į bylą. Prieš stabdant turi būti iškeliama byla ir patikrinamas stabdymo teisėtumas.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) išmokų specialiste. Kaltinamąsias K. L. ir N. P. ji pažįsta, santykiai darbiniai. Jai yra žinoma, kad audito metu buvo nerastos bylos. Paaiškėjo, kad K. L. paskyrė pašalpą, o antras suvedimas buvo jos (G. B.). Bet gavėjo I. N. jos sąrašuose nebuvo. Kokiu būdu ji suvedė tą bylą - negali pasakyti.

Dėl J. B. - buvo toks pats atvejis. Pirmas duomenų įvedimas K. L., antras suvedimas buvo jos (G. B.), tačiau kokiu būdu - negali pasakyti. Pratęsiant socialinės pašalpos mokėjimą, yra būtina popierinė byla. G. B. kabinete sėdėjo dviese su K. L., ji niekada neprašė, kad liudytoja savo vardu padarytų korekcijas. Ar į ją dėl duomenų suvedimo kreipėsi N. P. - neatsimena.

Kiekvieną rytą budintis kabinetas padalindavo bylas. Jas turėjo registruoti. Sąraše parašydavo, kad byla sutvarkyta ir pasirašydavo. G. B. sąraše tą dieną I. N. bylos nebuvo. Gavus bylas, jose patikrindavo dokumentus, kuriuos priėmė priėmimo grupė, sutikrindavo duomenis. Jei viskas tvarkoje, būdavo skiriamos išmokos ir tada bylas atiduodavo patikrinimo kabinetui. Jei būdavo randamos klaidos, patikrinimo grupė grąžindavo bylas ir suvedimo grupės darbuotojos taisydavo klaidas. O jeigu jos pačios negali kažko padaryti, jei kažkas neaišku, tai byla būdavo grąžinama į priėmimo skyrių. Nuo kada buvo pradėti daryti bylų gavimo sąrašai - nežino. Iš programos atspausdindavo pažymas iš Sodros, darbo biržos. Jei suvedimo grupės darbuotojas atliko veiksmus, tai tikrinimo grupės darbuotojai negalėjo jų pakeisti. Jei kažkas ne taip, bylą gražindavo atgal. Kai skyriuje buvo auditas, G. B. nežino, ar ieškojo tik I. N. bylos, ar ir kitų. Ar I. N. rašė pasiaiškinimą - neatsimena. G. B. tuo metu buvo labai susijaudinusi. Negali būti taip, kad į programą įvykius įveda ji, o programa rodys kito asmens pavardę. Prie jos kompiuterio kitas asmuo gali prieiti ir padaryti bet ką. Buvo išsiųstos žinutės, kad nerasta ir J. B. bylos.

Kompiuteryje duomenis ji matė, o pačios bylos nematė. Kitam skyriaus darbuotojui paprašius, be bylos ji niekada neskyrė jokių išmokų. Kokiam tvirtintojui nešti bylas – jos nežinojo, sudėdavo į krūvą ir nunešdavo tiesiai į kabinetus. Buvo keturi tikrintojai ir joms buvo tas pats, kas tikrina bylą. Tokio nurodymo nešti bylą pas konkretų tikrintoją nebuvo. Jei kažko byloje trūko ir ją grąžino, tai pataisius ar patikslinus nunešdavo tam pačiam tikrintojui. Baigus popierinę bylą, prieš nešant bylas tikrintojams, ji pasirašydavo. Bylų sąrašas būdavo surašomas, kai jas tik išdalindavo, ir eina paskui bylą. Kad bet kada galima būtų patikrinti. Kur tie sąrašai saugomi ar ne – G. B. nežino. Anksčiau, kai dirbo, tokių atvejų nebuvo, kad dingdavo bylos. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Liudytojai G. B. nurodžius, jog ji nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.5 b.l. 21-22), kur liudytoja be kita ko parodė, kad jos, kaip (duomenys neskelbtini) Išmokų skyrimo darbo grupės vyresniosios socialinių išmokų specialistės, funkcijos yra socialinių išmokų skyrimas, asmens, pretenduojančio į socialinę pašalpą, pateiktų dokumentų bei kitų duomenų sutikrinimas. Asmuo iš pradžių kreipiasi į Asmenų aptarnavimo skyrių, pateikdamas prašymą socialinėms išmokoms gauti bei visus reikalingus dokumentus. Asmenų aptarnavimo skyrius, gavęs asmens prašymą ir visus reikalingus dokumentus, šį prašymą registruoja, suformuoja asmens bylą, jei ši byla nauja, jai suteikiamas numeris, ir atiduoda socialinių išmokų skyrimo grupei. Jei asmuo prašymą socialinei pašalpai gauti paduoda pakartotinai šios pašalpos pratęsimui, prašymas vėl registruojamas, jam suteikiamas naujas numeris, tačiau nauja byla nėra formuojama. Tada jie patikrina visus pateiktus dokumentus ir, jei asmeniui pagal įstatymą priklauso socialinės išmokos, jie skiria jam šias išmokas, po ko asmens byla yra atiduodama tikrintojų grupei, kuriame yra tikrinamas išmokos skyrimo teisėtumas, kuris yra arba patvirtinamas, arba byla grąžinama atgal Išmokų skyrimo darbo grupei. Jie, savo ruožtu, jei tai yra jų klaida, ją ištaiso arba grąžina bylą asmens prašymą registravusiam Asmenų aptarnavimo skyriaus specialistui, kuris turi surinkti visus trūkstamus dokumentus. 2009 metų vasarą po Centre atlikto audito paaiškėjo, kad trūksta kai kurių išmokų gavėjų bylų, tame tarpe I. N. ir J. B. bylos. Pagal programą „Parama“, į kurią suvedami visi socialinės pašalpos gavėjo duomenys, buvo matyti, kad neva ji 2009-01-13 11:25:21 pratęsė socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 I. N., kurią patvirtino tvirtinimo grupės vyresnioji specialistė N. P., o 2009-02-23 11:27:21 neva pratęsė pašalpos skyrimą J. B. nuo 2009-02-01 iki 2009-05-01, kurį taip pat patvirtino N. P.. Ji jau 15 metų dirba Centre, visada sąžiningai atlikdavo savo darbą, sutikrindavo visų paramos prašytojų dokumentus ir kitus reikiamus duomenis ir tik po to skirdavo ar pratęsdavo pašalpos skyrimą. Ji visiškai nesupranta, kodėl I. N. ir J. B. neteisėtai pratęsus socialinės išmokos skyrimą, programoje nurodyta jos pavardė, nes, nesutikrinusi visų reikiamų duomenų, šiems asmenims pratęsti pašalpos skyrimo pati tikrai negalėjo. I. N. ir J. B. pavardes ji sužinojo, tik pasigedus šių asmenų bylų. Iki tol tokių žmonių tikrai nežinojo ir neprisimena, kad kada nors būtų tvarkiusi šiems pašalpos išmokų skyrimą. Ji pati asmeniškai ėjo į I. N. darbovietę Šopeno g. ir kalbėjosi su pastarąja. Pokalbio metu paaiškėjo, kad I. N. yra pažįstama su Išmokų skyrimo darbo grupės specialiste K. L.. Ji paprašė, kad I. N. ateitų į Centrą išsiaiškinti dėl minėtos pašalpos skyrimo ir atsineštų visus reikiamus dokumentus. Kiek žino, I. N. buvo atėjusi į Centrą ir atnešė dokumentus, tačiau pati to nematė ir daugiau su I. N. nebendravo. Su J. B. ji susisiekti nebandė, tačiau taip pat patvirtina, kad, nepatikrinusi šio pateiktų dokumentų ir kitų duomenų, nebūtų galėjusi pastarajam pratęsti socialinės pašalpos. Ji dirbo viename kabinete su K. L., su kuria santykiai visada buvo normalūs, nors labai artimai nebendravo. Kiekviena specialistė turi atskirą darbo vietą ir atskirą slaptažodį įėjimui į kompiuterinę programą „Parama“. Trumpam palikdama savo darbo vietą ir eidama pietauti, ji paprastai niekada neišjungdavo kompiuterio, nes to nebuvo reikalaujama ir paprastai taip elgdavosi daugelis darbuotojų, nes, išjungus kompiuterį, po to jis ilgai kraudavosi ir lėtai dirbdavo. Teoriškai priėjimas prie jos darbo vietos, jai nesant, buvo įmanomas.

Liudytoja N. V. parodė, kad jos, kaip Vilniaus miesto socialinės paramos centro Asmenų aptarnavimo skyriaus vyresniosios socialinių išmokų specialistės, funkcijos yra asmenų prašymų dėl socialinių išmokų skyrimo bei tai patvirtinančių dokumentų priėmimas. Jei asmuo, pateikęs prašymą, neturi visų reikalingų dokumentų, ji registruoja prašymą kompiuterinėje programoje „Parama“ ir išaiškina, kokius dokumentus per kiek laiko jis turi pateikti. Užregistravus prašymą, jam suteikiamas numeris ir formuojama pašalpos prašytojo byla. Tol, kol asmuo nepateikia visų reikalingų dokumentų, byla nėra perduodama išmokų skyrimo grupei. Terminas dokumentų pateikimui yra du mėnesiai. Jei asmuo per nustatytą laiką nepateikia trūkstamų dokumentų, rašomas neigiamas atsakymas dėl pašalpos skyrimo. Jei asmuo pateikia visus dokumentus ir matyti, jog išmoka priklauso, byla yra perduodama archyvui, archyvarė savo ruožtu bylą perduoda išmokų skyrimo grupei, kuri patikrina visus dokumentus ir duomenis apie asmens pajamas suveda į kompiuterį. Asmeniui skyrus tam tikrą socialinę išmoką, toliau byla perduodama tikrintojų grupei, kurioje dar kartą yra patikrinamas skirtos išmokos teisėtumas ir tai patvirtinama. Iki 2009 m. liepos mėnesio asmenų aptarnavimo grupės darbuotojai turėjo leidimus ir patys iš archyvo imdavo bylas (tuo atveju, jei asmuo kreipdavosi nebe pirmą kartą ir byla jau būdavo suformuota). Kitų skyrių darbuotojai leidimų imti bylas iš archyvo neturėjo. Paimtos iš archyvo bylos nebūdavo niekur registruojamos. Nuo liepos mėnesio bylas iš archyvo (jei yra kažkokių neaiškumų) gali pateikti tik archyvaras, kuris paimamą bylą registruoja ir pažymi, kai ji yra grąžinama archyvui. Kaip buvo užregistruotas L. K. prašymas skirti jai socialines išmokas - ji nieko neprisimena, o dėl I. N. gali pasakyti tiek, jog pastarosios prašymą dėl socialinių išmokų skyrimo jai 2008-11-26 atnešė K. L., kuri dirbo išmokų skyrimo grupėje. K. L. paprašė užregistruoti prašymą ir pasakė, kad I. N. trūkstamus dokumentus atneš jai pačiai. Ji (N. V.) neprisimena, ar be prašymo buvo pateikti dar kokie nors dokumentai, tačiau, registruodami prašymą, jie įrašo ir kokius dokumentus asmuo pateikia. Kadangi neturėjo pagrindo nepasitikėti savo kolege, iš karto užregistravo prašymą, iš duomenų bazės ištraukė kažkokius dokumentus ir naujai suformuotą bylą atidavė tiesiogiai K. L.. Ji neprisimena, ar K. L. su prašymu užregistruoti prašymą skirti socialines išmokas kreipėsi į ją vieną ar daugiau kartų, tačiau SPC tokių tendencijų nėra. Yra buvę atvejų, kai SPC darbuotojai patys atneša asmenų prašymus su dokumentais, kuriuos palieka užregistruoti ir kuriuos ji vėliau perduoda archyvui, tačiau tai pasitaiko tik retkarčiais ir, mano, jog tai paprastai būna prašymai asmenų, kažkokiu būdu susijusių su SPC darbuotojais. Be to, paprastai darbuotojų atnešti prašymai skirti išmokas būna pateikti kartu su reikiamais dokumentais ir mano, kad tai daroma tik todėl, kad asmeniui nereikėtų laukti eilėje, nes kasdien prašymus nori pateikti nemažai žmonių. Priimdama ir registruodama K. L. prašymą, ji buvo įsitikinusi, jog I. N. pastarajai pateiks visus reikalingus dokumentus ir išmokos skyrimas bus teisėtas. Tolimesnėje eigoje dėl išmokos skyrimo I. N. ji nedalyvavo ir apie tai sužinojo tik pavasarį, kai buvo pasigesta I. N. bylos. Ji dabar neprisimena, nuo kokio mėnesio I. N. prašyme buvo prašoma skirti jai socialines išmokas, tačiau šios išmokos visais atvejais (jei yra pagrindas jas skirti ir asmuo kreipiasi pirmą kartą) yra skiriamos nuo to mėnesio, kai asmuo parašo prašymą. Jei asmeniui jau anksčiau buvo skirtos socialinės išmokos ir dėl jų pratęsimo jis kreipiasi pavėluotai, tačiau ši išmoka jam priklauso, ji gali būti skiriama atbuline data, t.y. nuo to mėnesio, kai buvo pasibaigęs ankstesnių išmokų mokėjimas. Įvedant asmenų prašymus dėl socialinių išmokų skyrimo į kompiuterinę programą „Parama“, kiekvienas darbuotojas turi savo slaptažodį ir programa automatiškai fiksuoja, koks darbuotojas kokius veiksmus atlieka. Jei darbo metu tenka išeiti kur nors ilgesniam laikui, ji kompiuterį visada išjungia, kad juo negalėtų pasinaudoti joks kitas darbuotojas, kadangi yra atsakinga už savo darbo vietą. Kiekvienas padalinys turi savo koordinatorių, kuris koordinuoja ir organizuoja jų darbą, tačiau pats koordinatorius atliekamo darbo netikrina.

Liudytoja M. N. parodė, kad kaltinamąsias K. L. ir N. P. pažįsta, santykiai normalūs, darbiniai. Ji dirba (duomenys neskelbtini) specialiste aptarnavimo grupėje, priėmime.

2009-01-28 jos vardu buvo priimtas ir užregistruotas prašymas, kuriuo užvesta nauja byla. Užregistruotą prašymą ji turėjo perduoti archyvui, paskui skyrimui. Skyrime jos prašymą nagrinėjo, po nagrinėjimo, patikrinus viską, tikrintoja tvirtino pašalpos skiriamą sumą ir nuo kada pašalpa paskirta. Prašymas buvo priimtas 2009-01-28, paskutinę mėnesio dieną, todėl prašymas tvarkomas skubos tvarka, kad pašalpa būtų paskirta nuo sausio 1 d., bet, kiek M. N. žinoma, socialinė pašalpa buvo paskirta nuo gruodžio 1 d.

Prašymą pateikusio žmogaus ji neprisimena, kadangi pro juos praeina labai daug žmonių, prisimena, kad, patikrinusi bazėse, nustatė, jog tas žmogus buvo dirbantis; priimdama prašymą, turėjo patikrinti pradinius dokumentus.

Taip pat kažkas galėjo pasinaudoti jos neišjungtu kompiuteriu. Yra buvę tokie atvejai, kad bendradarbės prašė užregistruoti kažkokio asmens prašymą, tačiau labai retai, nebent mėnesio gale skubos tvarka, kad išmoka būtų paskirta nuo mėnesio pradžios. Ar K. L. ir N. P. prašė jos registruoti prašymus- M. N. nepamena. Būdavo, kad, užstrigus duomenų bazei, ne visi duomenys būdavo suvesti ir paskui reikėdavo juos papildyti, tada atnešdavo būtent jai (M. N.).

Priėmimo grupės specialistas, priimdamas prašymą, užpildo asmens kortelę, tuo pačiu metu ir registruojamas jo prašymas. Kortelėje fiksuojamas asmens kodas, vardas, pavardė, savivaldybė, kur gyvena. Toks yra kompiuterinis kortelės variantas. Jei žmogus kreipiasi ne pirmą kartą, jo duomenys jau bus suvesti duomenų bazėje. Registruojant N. S. prašymą, ji (M. N.) suformavo kortelę ir turėjo suvesti pirminius duomenis, atspausdinti pažymas iš duomenų bazės registro, Sodros ir biržos, tačiau visų duomenų nepatikrino, nes galėjo būti užstrigusi duomenų bazė, kuri strigdavo dažnai. Įvestus duomenis būdavo galima koreguoti, tai galėjo daryti suvedimo ar tikrinimo grupės darbuotojai, bet ne priėmimo, nes tai neįeina į jų pareigas.

Kompiuterinėje sistemoje „Parama“ galima būtų suformuoti kortelę, kai asmuo neregistruotas Vilniaus mieste, jei kažkas pakeistų jo gyvenamąją vietą, suvesti Vilniaus miestą ir nurodyti gyvenamąją vietą. Sistema automatiškai duomenų nesuvedinėja ir nepatikrina. Iš duomenų bazės matėsi, kad, pratęsiant pašalpą N. S., antro prašymo registracijos nebuvo. Ji (M. N.) bylos ir prašymo nematė. Ar N. P. prašė jos be asmens prašymo ir be pateiktų dokumentų registruoti, liudytoja tiksliai negali pasakyti, praėjo ilgas laiko tarpas. Jeigu prašymą pateikia asmuo, kuris negali gauti išmokų Vilniuje, nes neatitinka kriterijų, byla suformuojama, perduodama skyrimui ir jie duoda atsakymą, kad išmoka neskiriama. Atvejai, dėl ko neskiriama pašalpa, gali būti, kad niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, viršija pajamas ir kiti kriterijai.

Pirma kartą atėjus ir užregistravus prašymą, prašymas nešamas į archyvą. Tada prašymai atiduodami suvedimo grupei dėl išmokos skyrimo ir tikrinimo grupei. Tada byla grąžinama į archyvą. Archyvaras neregistruodavo, kas atneša ir kokius prašymus atneša. Visi popieriniai dokumentai būdavo nešami į archyvą ir dedami pagal dienas į lentynas, 2009 m. jokios registracijos nebuvo. Iš archyvo bylos paimamos pagal išmokas: socialinės, kompensacinės, globos, išmokos vaikams, vienkartinės ir kitos ir padalinamos kiekvienai suvedėjai maždaug po 20 bylų. Padalina archyvarai ar budintis kabinetas ir neša kiekvieną dalį. Nueiti į archyvą ir pasiimti bylas galėjo ir priėmimo skyriaus darbuotojai, o taip pat darbuotojai iš kitų skyrių.

Iš suvedimo ar tikrinimo grupės darbuotojai negali atlikti veiksmų, kuriuos atlieka priėmimo grupės darbuotojai. Tik priėmimo grupės darbuotojai registruoja prašymus ir suteikia numerį. Pasinaudoti jos (M. N.) kompiuteriu galėjo kas nori, nes jos pasitikėdavo ir neišjungdavo, trumpai išeidamos iš kabineto. Ji dirbo vienam kabinete dviese su A. V..

Tikrintojams ar suvedimui nešti dokumentus tekdavo, jeigu reikėjo pateikti trūkstamą dokumentą ir tikrintoja prašo, tai konkrečiai jai ir nešdavo, kad būtų greičiau. M. N. nurodė, kad ji nežino, ar kompiuterinėje sistemoje „Parama“ matosi, kas kokį veiksmą atlieka, kas ką koreguoja. Atvejo, kad, kokios nors bendradarbės prašymu registruojant asmens prašymą pašalpai gauti, jau būtų suformuota asmens kortelė, ji neatsimena. Ar asmens kortelę galėjo suformuoti kiti skyriai - nežino.

Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad galima remtis jos parodymais, nes ji tada geriau atsiminė. Kai rašė pasiaiškinimą, tai žiūrėjo, kada prašymas priimtas, kad neteisėtai paskirta pašalpa ne nuo sausio 1 d., o nuo gruodžio 1 d. ir tyrėjams davė paaiškinimus tik iš kompiuterinės sistemos „Parama“ duomenų bazės.

Liudytojai M. N. nurodžius, jog ji nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojos M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.5 b.l.47-48), kur ji be kita ko parodė, kad jos, kaip Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau - Centras) Asmenų aptarnavimo skyriaus vyresniosios socialinių išmokų specialistės, funkcijos yra asmenų prašymų dėl socialinių paramos ir išmokų skyrimo bei tai patvirtinančių dokumentų priėmimas. Jei asmuo, pateikęs prašymą socialinės paramos ar išmokos skyrimui, neturi visų reikalingų dokumentų, ji privalo išaiškinti, kokius dokumentus per kiek laiko reikia pateikti, tačiau prašymą bet kokiu atveju registruoja kompiuterinėje programoje „Parama“. Kliento reikalavimu jie privalo užregistruoti prašymą socialinei paramai ar išmokai skirti netgi tuo atveju, jei akivaizdžiai mato, jog asmuo tokios paramos ar išmokos negaus. Užregistravus prašymą, jam suteikiamas numeris ir formuojama paramos ar išmokos prašytojo byla. Tol, kol asmuo nepateikia visų reikalingų dokumentų, byla nėra perduodama išmokų skyrimo grupei. Terminas dokumentų pateikimui socialinei paramai gauti yra du mėnesiai nuo prašymo pateikimo, o išmokai gauti – vienas mėnuo nuo prašymo pateikimo. Jei asmuo per nustatytą laiką nepateikia trūkstamų dokumentų, rašomas neigiamas atsakymas dėl socialinės paramos ar išmokos skyrimo. Jei asmuo pateikia visus dokumentus ir jie mato, jog išmoka šiam priklauso, byla yra perduodama archyvui, archyvarė savo ruožtu bylą perduoda išmokų skyrimo grupei, kurioje yra patikrinami visi dokumentai ir duomenys apie asmens pajamas ir veiklą suvedami į kompiuterį. Skyrus asmeniui tam tikrą socialinę paramą ar išmoką, toliau byla perduodama tikrintojų grupei, kurioje dar kartą yra patikrinamas ir patvirtinamas skirtos išmokos teisėtumas. Anksčiau Asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotojai turėjo leidimus ir patys iš archyvo imdavo bylas (tuo atveju, jei asmuo kreipdavosi nebe pirmą kartą ir byla jau būdavo suformuota). Kitų skyrių darbuotojai taip pat galėjo imti bylas iš archyvo ir šios bylos niekur registruojamos nebuvo. Nuo liepos mėnesio bylas iš archyvo (jei yra kažkokių neaiškumų) jiems gali pateikti tik archyvaras, kuris paimamą bylą registruoja ir pažymi, kai ji yra grąžinama archyvui. Kai 2009 m. pavasarį ji buvo iškviesta pas direktorę rašyti pasiaiškinimo, sužinojo, kad 2009-01-28 buvo užregistravusi N. S. prašymą skirti jam socialinę paramą. Dėl N. S. prašymo užregistravimo į ją kreipėsi kažkuri kito skyriaus darbuotoja, tačiau kuri – neprisimena. Kadangi kreipėsi kolegė, ji buvo įsitikinusi, jog ši turi visus reikalingus dokumentus ir asmuo paramos prašo teisėtai, todėl jokių jo duomenų nepatikrino. Taip pat manė, jog kolegė tik nori paskubinti paramos skyrimą, nes buvo mėnesio pabaiga ir ši stengiasi, kad asmuo gautų paramą jau nuo vasario mėnesio. Prieš jai pradedant registruoti N. S. prašymą, jau buvo suformuota asmens kortelė, kuria remdamasi ji ir registravo prašymą socialinei paramai gauti. Šios kortelės suvedimas yra Asmenų aptarnavimo skyriaus funkcija, tačiau, kiek žino, tai gali atlikti ir kitų skyrių darbuotojai. Nesuvedus asmens kortelės, nėra galimybės užregistruoti asmens prašymo. Ji pamanė, jog kortelė buvo suformuota, tik siekiant pagreitinti paramos skyrimą. Kadangi kolegė laukė, kol ji užregistruos prašymą, tai padariusi, N. S. prašymą iš karto ir atidavė. Vėliau sužinojo, kad N. S. paramos skyrimas buvo neteisėtas, paaiškėjo, kad šis asmuo tuo metu dirbo ir nebuvo deklaravęs Vilniaus mieste gyvenamosios vietos. N. S. socialinės paramos skyrimas buvo skirtas trims mėnesiams ir buvo pratęstas dar trims mėnesiams nuo kovo mėnesio, tačiau tai buvo padaryta be pakartotinio N. S. prašymo. Pagal įstatymą asmuo, pageidaujantis, jog jam būtų pratęstas socialinės paramos skyrimas, vėl iš naujo turi kreiptis į Asmenų aptarnavimo skyrių ir vėl iš naujo pateikti visus dokumentus, kurie vėl būtų tikrinami ir sprendžiama, ar asmeniui galima pratęsti paramos skyrimą. Asmens prašymą gali užregistruoti tik Asmens aptarnavimo skyrius, kiti skyriai to padaryti negali, tačiau, užregistravus prašymą, visus kitus veiksmus (įskaitant ir paramos pratęsimą) turi techninę galimybę atlikti ir kitų skyrių darbuotojai, nors tai yra neteisėta. Iš naujo kreipiantis dėl paramos skyrimo pratęsimo, prašymui yra automatiškai suteikiamas naujas registracijos numeris, tačiau N. S. atveju greičiausiai rankiniu būdu buvo įrašytas pirmojo prašymo registracijos numeris. Naujas numeris N. S. prašymui negalėjo būti suteiktas, nes šis asmuo su tokiu prašymu į jų skyrių nesikreipė. Ji daugiau neprisimena atvejų, kad į ją dar būtų kreipusis kuri nors kolegė, prašydama greitai užregistruoti kokio nors asmens prašymą, kurio ji būtų nepatikrinusi. Tolimesnėje eigoje dėl paramos skyrimo N. S. ji nedalyvavo ir apie tai, jog dingo šio byla, sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta rašyti paaiškinimo dėl N. S. prašymo registracijos. Tada sužinojo, net jeigu parama šiam asmeniui ir būtų priklausiusi, ji vis tiek būtų skirta neteisėtai, kadangi ši parama buvo paskirta nuo 2008 m. gruodžio mėn., o prašymas buvo užregistruotas tik 2009 m. sausio 28 d. Įvesdamos asmenų prašymus dėl socialinės paramos ar išmokų skyrimo į programą „Parama“, jos kiekviena turi savo slaptažodį ir programa automatiškai fiksuoja, koks darbuotojas kokius veiksmus atlieka. Išeidama iš darbo vietos darbo metu, ji išeina iš programos „Parama“, kad niekas kitas negalėtų pasinaudoti jos slaptažodžiu ir suvesti kokių nors duomenų.

Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamosios N. P. ir K. L. yra jos buvusios bendradarbės. Ji buvo biudžetinės įstaigos Socialinių išmokų skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė asmenų aptarnavimo grupėje, nebedirba jau du metus.

2009 metais darbovietės juristė pakvietė ir supažindino su faktu, kad 2008 metais jos vardu buvo užregistruotas J. B. prašymas. Ji prašymą pateikusio žmogaus nepažįsta. Kai ji buvo pakviesta, pasakyti asmenų vardai, pavardės, kodai, tada galėjo įeiti į kompiuterinės sistemos „Parama“ duomenų bazę ir pasižiūrėti minėtus asmenis, kurių prašymus teko priimti. Ji ištraukė iš duomenų bazės išrašą iš Sodros ir sunerimo, nes buvo teigiama, kad 2009 m. birželio mėn. išmoka buvo paskirta neteisingai, pamatė, kad tas žmogus nebuvo vilnietis, pavardė J. B. jai nieko nesako. Į skyrių dėl socialinės išmokos gali kreiptis net tie, kuriems nepriklauso parama, bet jos privalo priimti prašymus. Kad bendradarbė prašytų užregistruoti prašymą pašalpai gauti, pas juos nėra praktikuojama. Šiuo atveju taip galėjo būti, programa nuolat strigdavo. Galėjo būti, kad, patikrinus duomenų bazes, tas žmogus buvo Vilniaus rajono gyventojas. Gal užregistravimas buvo atliktas, pasinaudojus jos slaptažodžiu. Galėjo būti, kad kažkas paprašė, mūsų pareigybės visos vienodos, tik funkcijos skirtingos, gal pasitikėjo viena kita, po metų sunku buvo atsiminti, kas ką galėjo paprašyti. K. L. priėmimo funkcijos negalėjo atlikti. Jos pavardė užfiksuota, kaip registravusios prašymą. Galima pasižiūrėti, kas formavo kortelę, sistemoje taip pat užfiksuota, kad K. L. taisė informaciją, ką konkrečiai keitė - tik užfiksuota, kad koregavo. Prašymas buvo pateiktas gruodžio 22 d., o gruodžio 24 d. K. L. gyventojo kortelėje taisė informaciją. Jos (A. V.) manymu, ji gyventojų kortelėje galėjo ištaisyti adresą. Tas žmogus pagal registrą visgi yra registruotas Vilniaus rajone. Tai gyventojų kortelėje galėjo būti ištaisytas adresas. Pagrindinius duomenis, formuojant kortelę, suveda priėmimo grupės darbuotojas. Suvedus duomenis kompiuterinėje sistemoje, užpildoma asmens kortelė. Suvedusio darbuotojo pavardė matosi kompiuterinėje sistemoje „Parama“, taip pat matosi koregavusio pavardė. Ar matosi abi pavardės - negali prisiminti. Jei asmuo kreipiasi pakartotinai dėl paramos pratęsimo, jis privalo pateikti prašymą, kuriam kompiuteriu automatiškai suteikiamas registracijos numeris. J. B. prašymas nebuvo pateiktas. Pirmas prašymas buvo pateiktas gruodžio 22 d., skyrimo pratęsimas buvo padarytas be prašymo. Buvo atliktas tik suvedimas ir tvirtinimas be asmens prašymo. Taip galėjo įvykti, gal įvedant išgalvotą registracijos numerį. Kompiuteryje darbuotojas negali atlikti veiksmų skyrime ir tvirtinime, kol nebus registracijos numerio. Jos nuomone, numeris galėjo būti įvestas tam tikrame langelyje rankiniu būdu. Nurodant skyrimo laikotarpį, turėtų būti registracijos numeris, nes kiekvienas prašymas turi registracijos numerį. Gavus naują prašymą ir jį užregistravus, programa automatiškai suteikia registracijos numerį. Jei prašymas nebuvo registruotas, tai iš kur galima buvo gauti numerį - nežinou. Faktas tas, kad buvo padaryti veiksmai be prašymo, o kokiu būdu – ji nežino. Kai buvo pateiktas J. B. prašymas, ar buvo spausdinamos pažymos iš registrų -neprisimena. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji rėmėsi duomenis iš sistemos „Parama“, popierinės bylos nematė. Pirminis prašymas buvo gruodžio 22 d., bylos dar negalėjo būti, jos priimdavo prašymus ir sudėdavo į krūvelę archyve. Tada archyvo darbuotojos padarydavo bylos viršelį. Apie J. B. archyvinę popierinę bylą ji nieko nežino, jos neteko matyti.

Kompiuterinė programa strigdavo dažnai, iki tol suvesti duomenys, prieš užstringant sistemai, turėjo išlikti. Užstrigus jos negalėdavo toliau dirbti, nieko nedarydavo, o, pradėjus veikti programai, dirbdavo toliau. Konkrečiu atveju suvedant J. B. duomenis, A. V. negali pasakyti, ar buvo užstrigusi kompiuterinė sistema. Ji N. P. dokumentų nėra nešusi, ar Nijolė jai yra nešusi dokumentus, nepamena, bet gal vieną kartą ir buvo. Gerai neatsimena, nežino vardo ir pavardės, bet vieną kartą tikrai N. P. nešė prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Kai asmuo kreipiasi dėl paramos, jis pateikia dokumentus priėmimo grupei, jam suformuojama byla ir duomenų bazėje, ir popierinė. Skyrius, kuris skiria paramą, pasižiūri ar pagrįstai skiriama, tikrintojai patikrina ir jei viskas teisingai, asmuo gauna paramą. O kai kreipiasi dėl paramos gavimo pratęsimo, tai iš naujo turi rašyti prašymą ir teikti dokumentus. Byla yra ta pati, segamas prašymas ant viršaus, suvedimo skyriaus darbuotojais patikrina viską duomenų bazėje ar žmogus atitinka reikalavimus ir skiria, tada byla eina tikrintojams.

Liudytojai A. V. nurodžius, jog ji nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.5 b.l.45-46), kur liudytoja be kita ko parodė, kad jos, kaip (duomenys neskelbtini) specialistės, funkcijos yra asmenų prašymų dėl socialinių paramos ir išmokų skyrimo bei tai patvirtinančių dokumentų priėmimas. Jei asmuo, pateikęs prašymą socialinės paramos ar išmokos skyrimui, neturi visų reikalingų dokumentų, ji privalo išaiškinti, kokius dokumentus per kiek laiko šis turi pateikti, tačiau prašymą bet kokiu atveju registruoju kompiuterinėje programoje „Parama“. Kliento reikalavimu jie privalo užregistruoti jo prašymą socialinei paramai ar išmokai skirti netgi tuo atveju, jei akivaizdžiai mato, jog asmuo tokios paramos ar išmokos negaus. Užregistravus prašymą, jam suteikiamas numeris ir formuojama paramos ar išmokos prašytojo byla. Tol, kol asmuo nepateikia visų reikalingų dokumentų, byla nėra perduodama išmokų skyrimo grupei. Terminas dokumentų pateikimui socialinei paramai gauti yra du mėnesiai nuo prašymo pateikimo, o išmokai gauti – vienas mėnuo nuo prašymo pateikimo. Jei asmuo per nustatytą laiką nepateikia trūkstamų dokumentų, rašomas neigiamas atsakymą dėl socialinės paramos ar išmokos skyrimo. Jei asmuo pateikia visus dokumentus ir matyti, kad išmoka šiam priklauso, byla yra perduodama archyvui, archyvarė savo ruožtu bylą perduoda išmokų skyrimo grupei, kurioje yra patikrinami visi dokumentai ir duomenys apie asmens pajamas ir veiklą suvedami į kompiuterį. Skyrus asmeniui tam tikrą socialinę paramą ar išmoką, toliau byla perduodama tikrintojų grupei, kurioje dar kartą yra patikrinamas ir patvirtinamas skirtos išmokos teisėtumas. Anksčiau Asmenų aptarnavimo skyriaus darbuotojai turėjo leidimus ir patys iš archyvo imdavo bylas (tuo atveju, jei asmuo kreipdavosi nebe pirmą kartą ir byla jau būdavo suformuota). Kitų skyrių darbuotojai taip pat galėjo imti bylas iš archyvo ir šios bylos niekur registruojamos nebuvo. Nuo liepos mėnesio bylas iš archyvo (jei yra kažkokių neaiškumų) gali pateikti tik archyvaras, kuris paimamą bylą registruoja ir pažymi, kai ji yra grąžinama archyvui. Ji prisimena, kad 2008-12-22 į ją kreipėsi kažkuri kito skyriaus darbuotoja, kuri paprašė užregistruoti J. B. prašymą socialinei paramai gauti. Kadangi kreipėsi kolegė, ji buvo įsitikinusi, jog ši turi visus reikalingus dokumentus ir asmuo paramos prašo teisėtai. Taip pat manė, jog kolegė tik nori paskubinti paramos skyrimą, nes buvo mėnesio pabaiga, todėl stengiasi, kad asmuo gautų paramą jau nuo sausio mėnesio. Kiek prisimena, prieš jai pradedant registruoti J. B. prašymą, jau buvo suformuota asmens kortelė, kurią suvedė K. L., nurodydama asmens deklaruotą asmens gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės. K. L. pagal pareigybines funkcijas to daryti nepriklausė, kadangi tokia kortelė yra formuojama, prieš registruojant prašymą paramos ar išmokos skyrimui ir tai yra asmenų aptarnavimo skyriaus funkcija. Ji pamanė, jog kortelė buvo suformuota, tik siekiant pagreitinti paramos ar išmokos skyrimą. Kadangi kolegė laukė, kol ji užregistruos prašymą, tai padariusi, J. B. prašymą iš karto atidavė pastarajai. Vėliau sužinojo, kad J. B. paramos skyrimas buvo neteisėtas, paaiškėjo, kad šis asmuo tuo metu dirbo ir buvo Vilniaus rajono gyventojas, todėl socialinė parama jam nepriklausė. Dėl šios paramos jis turėjo apskritai kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinės paramos centrą. J. B. socialinė parama buvo skirta trims mėnesiams ir skyrimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, tačiau tai buvo padaryta be pakartotinio J. B. prašymo. Pagal įstatymą asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų pratęstas socialinės paramos skyrimas, turi kreiptis vėl iš naujo į Centrą ir vėl iš naujo pateikti visus dokumentus, kurie vėl būtų tikrinami ir sprendžiama, ar asmeniui galima pratęsti paramos skyrimą. Asmens prašymą gali užregistruoti tik asmens aptarnavimo skyrius, kiti skyriai to padaryti negali, tačiau, užregistravus prašymą, visus kitus veiksmus (įskaitant ir paramos pratęsimą) techninę galimybę atlikti turi ir kitų skyrių darbuotojai, nors tai yra neteisėta. Iš naujo kreipiantis dėl paramos skyrimo pratęsimo, prašymui yra automatiškai suteikiamas naujas registracijos numeris, tačiau J. B. atveju registracijos numeris buvo įrašytas rankiniu būdu, įrašant tą patį, pirmojo pareiškimo numerį. Naujas numeris J. B. prašymui negalėjo būti suteiktas, nes šis asmuo su tokiu prašymu į jų skyrių nesikreipė. Ji prisimena, jog kažkada į ją kreipėsi ir N. P., dirbusi išmokų gavimo tikrintojų grupėje, kuri paprašė užregistruoti kažkokios merginos prašymą socialinei paramai gauti. Ji pasakė, jog paliktų šį prašymą, kurį patikrino duomenų bazėje ir, pamačiusi, kad šiai merginai parama nepriklauso, šį prašymą grąžino N. P., jo net neužregistravusi. Daugiau tokių atvejų, kad į ją kreiptųsi kolegės su panašiais prašymais, neprisimena. Tolimesnėje eigoje dėl paramos skyrimo J. B. ji nedalyvavo ir apie tai, jog dingo jo byla, sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta rašyti paaiškinimo dėl J. B. prašymo registracijos. Vėliau, patikrinusi duomenis, pamatė, kad J. B. parama buvo skirta neteisėtai, taip pat, net jeigu parama šiam asmeniui ir būtų priklausiusi, ji vis tiek būtų skirta neteisėtai, nes buvo paskirta nuo ankstesnio mėnesio, nei buvo registruotas J. B. prašymas. Įvesdamos asmenų prašymus dėl socialinės paramos ar išmokų skyrimo į programą „Parama“, jos kiekviena turi savo slaptažodį ir programa automatiškai fiksuoja, koks darbuotojas kokius veiksmus atlieka. Išeidama iš darbo vietos darbo metu, ji programos neišjungia, nes savo kolegėmis visada pasitikėdavo.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba Socialinių išmokų skyriuje vyr. išmokų specialiste suvedimo grupėje. 2009 m. gegužės mėn. ji sustabdė paskirtą išmoką - socialinę pašalpą, atliko paprastą techninį veiksmą. Kiekviena darbo grupė turi savo funkcijas kompiuterinėje programoje ir kai kuriuos veiksmus gali atlikti tik tam tikros grupės darbuotojai. Priėmimo grupė gali registruoti prašymus, skyrimo grupė - suvesti naujas išmokas, daryti korekcijas jau suvestose. Mokėjimas gali būti stabdomas dėl įvairių priežasčių, esant kažkokiems pasikeitimams, kai keičiasi paramos dydis ar teisė gauti paramą. Jų grupės darbuotojos gaudavo krūvą bylų ir atlikdavo tai, ką reikia daryti kiekvienoje byloje. Sustabdymas gali būti vykdomas, kai mokėjimų laikas nepasibaigęs. Kai pasibaigia skyrimo terminas, tai kompiuterinėje programoje išmokėjimas pasibaigia automatiškai, atskirai stabdyti nereikia. Gale mėnesio suformuojami mokėjimo dokumentai ir žiniaraščiai, jei išmoka yra sustabdyta, tai ji nebepakliūna į sekančio mėnesio žiniaraštį. Norint sustabdyti mokėjimą, reikalinga popierinė byla. Jei duomenis suvedė vienas darbuotojas, o pakeitė kitas, tai, liudytojos manymu, atsispindi visa chronologija. Kai ji stabdė išmokų mokėjimą L. K., mano, kad bylą turėjo. Be bylos ir prašymo ji jokių veiksmų neatlikdavo.

Ji tiksliai neatsimena, kaip dažnai būdavo tikrinamos globos bylų išmokėjimų teisingumas, gal kas pusę metų. Globos bylos tikrinamos taip - popierinės bylos imamos iš archyvo ir tikrinami registrai, duomenų bazės, gyventojų registras, Sodra. Globos byloje, nustačius kokius nors neatitikimus duomenų bazėje ir byloje, stabdomas išmokos mokėjimas, jei išmoka nebepriklauso. Jai neteko susidurti su atveju, kai, bylą tvarkius jai, kompiuterinėje sistemoje būtų užfiksuota kitos darbuotojos pavardė. Programos veikimo trūkumai galėjo turėjo įtakos duomenų suvedimui teisingumui. Programa nėra tobula, ji yra nuolatos tobulinama. Kai suvedus duomenis, kompiuterinė programa užstrigdavo, ji (A. P.) negali pasakyti, ar likdavo suvesti duomenys, į šį klausimą galėtų atsakyti programuotojai. Tačiau turint visus duomenis popieriniuose dokumentuose, sistemai vėl pradėjus veikti, galima pasižiūri, ar dingo duomenys, ar liko. Su atveju, kad po programos pataisymo būtų dingę duomenys, A. P. nesusidūrė. Administracija jai pasakė, kad ji sustabdė išmokų mokėjimą L. K.. Programoje matosi, kas sustabdo ir byloje matosi. Ji neprisimena tokio atvejo, kad N. P. būtų kreipusis į ją su prašymais skirti kam nors pašalpą.

Kad būtų sustabdytas pašalpos mokėjimas dėl to, jog nerandama popierinė byla, nežino, ar gali būti. Kažkoks pagrindas vis tiek turi būti. Jai tokio atvejo nebuvo, nesusidūrė, kad būtų dingusios bylos.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji dirba SEB banke, asmenine vadybininke, o anksčiau buvo klientų aptarnavimo specialistė banko Žalgirio skyriuje adresu Kalvarijų g. 98. Į jos pareigas įėjo vyr. sąskaitų tvarkymas, klientų aptarnavimas, sąskaitų atidarymas, pervedimų atlikimas, indėlių priėmimas, kitaip tariant pilnas privataus asmens aptarnavimas, išskyrus būsto kreditus. Ji priimdavo prašymus dėl kortelių mokėjimų išdavimo. Priimdavo prašymą, įsitikindavo kliento tapatybe, išsiaiškindavo jo reikmes. Jei klientas atitinka asmenį, kuris atėjo, ji galėdavo atidaryti sąskaitą ir išduoti kortelę. Asmuo pats turi ateiti, pateikti asmens dokumentą, užpildyti specialios formos banko patvirtintą prašymą, pasirašyti ir kortelė būdavo pagaminama per savaitę. Patys klientais visada turi pildyti prašymus, bet būna išmintys, kai ateidavo nemokantys rašyti lietuviškai, nors ir kalbantys. Ji pagal dokumentą užpildydavo blanką, visada įsitikindavo kliento asmens tapatybe. Klientas turėdavo pateikti galiojantį asmens dokumentą – pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Ji kreipdavo dėmesį, ar sutampa foto nuotrauka ir išvaizda. Jei būdavo reikalinga tik kortelė, ji kartu su prašymu iš kliento dokumentų neimdavo. Nebent tai būdavo pensininkas, jiems netaikomas metinis kortelės aptarnavimo mokestis, todėl ji dėl to pritaikymo paimdavo ir pasidarydavo pensininko pažymėjimo kopiją, pensininko pažymėjimą pateikti neprivaloma. Ar asmens dokumento kopiją tuo laikotarpiu reikėdavo daryti, tiksliai nepamena. Asmuo, pateikęs prašymą, kortelę turėjo pasiimti pats, tik jis ir galėjo. Vėliau, kažkuriuo metu minėtą mokesčio nuolaidą taikė tik pagal amžių, nebereikėjo pensininko pažymėjimo kopijos daryti.

2009 m. ją kvietė policija apklausai. Buvo klausiama, kaip ji atlieka darbą, ką daro, ar ji užpildė prašymą ir kodėl. Jai parodė užpildytą anketą ir ji atpažino savo raštą. Galėjo pagal gimimo datą nuspręsti, kad buvo pensininkė. Atvejai, kai kreipdavosi asmuo pagal įgaliojimą užpildyti ir atsiimti kortelę, būdavo reti, šiuo metu taip negalima padaryti. Vienu momentu taip buvo galima užsakyti, o atsiimti turėjo pats asmuo, kada tai buvo - neprisimena. Ant kortelės reikalingas parašas, tai nelabai įmanoma išduoti kortelę pagal įgaliojimą. Bijo susipainioti, nes tvarka keitėsi. Jei pateikiamas įgaliojimas, įgaliotinio duomenys fiksuojami kopijomis, į informacines sistemas jie nebūdavo keliama. Kieno vardu kortelė išduodama, to vardu pildomi visi dokumentai, o ten, kur parašas, jau rašytųsi įgalioto asmens vardas pavardė ir jis pasirašytų. Ir pridedamos įgaliojimo kopija ir paso kopija. Visos kopijos turi likti archyve. Jei darbuotojas nepadarė, jos nebus. Užsakant kortelę pildant prašymą anksčiau darydavo kopijas, ar ji padarė ar ne - neatsimena, nors paprastai darydavo. Atsiimti asmeniškai ateina asmuo, patikrinamas dokumentas, jis pasirašo ant sutarties ir atiduodama kortelė.

Liudytojai G. M. nurodžius, jog ji nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.5 b.l.76-77), kur liudytoja be kita ko parodė, kad ji nuo 1995 m. dirba AB SEB banke. 2004 m. dirbo banko Žalgirio skyriuje, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, vyr. sąskaitų tvarkytoja. Į jos funkcijas įėjo privačių ir juridinių klientų aptarnavimas – sąskaitų atidarymas, indėliai, mokėjimo kortelės, vartojimo kreditai ir pan. Klientui atėjus į banką dėl mokėjimo kortelės, paprašoma jo asmens dokumento, su kuriuo sutikrinama kliento tapatybė. Iš jai parodyto 2004-09-24 prašymo išduoti mokomąją kortelę gali pasakyti tiek, kad klientės, vardu J. J., neprisimena, tačiau negalėtų to padaryti, nes banke yra daug klientų, be to, praėjo jau daug laiko. Šį prašymą, kaip mato, užpildė pati savo ranka. Taip anksčiau darydavo, jei klientas dėl kažkokių priežasčių pats negalėdavo to padaryti, t.y. būdavo senyvo amžiaus ar nemokėdavo lietuvių kalbos. Buvo svarbu tik kad pats klientas pasirašytų minėtame prašyme. Šiuo atveju mato, kad moteris buvo pensininkė, o tarp banko ir Sodros buvo sutartis pensininkams išduoti kortelę nemokamai, be aptarnavimo mokesčio, nes į šių kortelių sąskaitas paprastai pervedamos pensijos, todėl šiais atvejais visada buvo daroma asmens dokumento kopija. 2004 m. dar nebuvo reikalavimo savo parašu ir antspaudu patvirtinti asmens dokumento kopijos. Kliento prašymą suvedus į sistemą, buvo automatiškai gaminama mokėjimo kortelė. Paprastai šios kortelės buvo gaminamos apie 3 dienas ir iš centrinės būstinės vokuose buvo atsiunčiamos į banko filialus kartu su Mokamųjų kortelių departamento direktoriaus pasirašytomis kortelės sąskaitos sutartimis. Šių sutarčių visada būna du egzemplioriai, kurių vienas atiduodamas klientui, o kitas, kliento pasirašytas, lieka banke. Atskirai klientui atidaryti sąskaitos nereikia, nes ji automatiškai atidaroma su pagaminta mokėjimo kortele. Adreso, pildant prašymą išduoti mokamąją kortelę, su Registrų centro duomenimis jie nesutikrindavo, nes tuo metu neturėdavo tokios galimybės ir adresą įrašydavo į prašymą pats klientas arba, jei prašymą pildydavo darbuotojas, įrašydavo ir į sistemą suvesdavo kliento nurodytą adresą. Klientui pasirašant prašyme išduoti mokėjimo kortelę bei atėjus atsiimti šios kortelės ir pasirašant sutartį, visada būdavo prašomas jo asmens dokumentas ir sutikrinami parašai, esantys asmens dokumente ir banke pasirašytuose dokumentuose. Joks kitas asmuo už klientą pasirašyti negalėdavo. Klientui atiduodant pagamintą kortelę, šią kortelę atiduoti nebūtinai turi tas pats darbuotojas, kuris priėmė prašymą, nes visi klientai laukia bendroje eilėje ir eina pas tą darbuotoją, kuris tuo metu būna laisvas.

Liudytoja J. J. parodė, kad L. J. yra jos duktė, kitų kaltinamųjų nepažįsta. K. L. atrodo gal šiek tiek matyta.

Ji nori papasakoti, kaip jos pasas pateko pas tą moterį. J. J. tuo metu gyveno pas savo vyresnę dukterį L. S.. Nuo 2000 m. apie keturi metus ji lydėdavo anūką, kuris buvo sergantis ir turėjo problemų su kojomis, į Vilnių į mokyklą, jį nuvesdavo į mokyklą, palikdavo ir paskui pasiimdavo. Kita jos dukra Lilija tuo metu dirbo indų plovėja kavinėje „Indrė“, Šopeno g., netoli stoties, todėl, laukdama, kol pasibaigs pamokos, ji užeidavo pas dukrą Liliją į kavinę pasišildyti, atsigerti arbatos, pakalbėti. D. L. tuo metu gyveno atskirai nuo jos, nuomojosi butą su vaikinu. Vieną kartą užėjo į kavinę ir ten buvo tuščia vieta, nors neturėjo pinigų, sugalvojo pasėdėti. Kavinėje sėdėjo moteris, ji paklausė, ar ji negers arbatos. Pasakius, kad neturi pinigų, pensija tik 150 Lt, moteris pasakė, kad dirba su socialinėmis išmokomis ir kad J. J. atneštų jai pasą, tada ji pažiūrės, ar galima liudytojai gauti išmoką. J. J. pasakė, kad turi pasą su savimi, kadangi neturi pensininko pažymėjimo, kiekvieną dieną nešiojasi pasą. Moteris paėmė jos pasą ir kurį laiką jo nenešė. Ji tai moteriai davė tik pasą, jokių kitų dokumentų nedavė. Po kiek laiko daugiau, kaip po savaitės, ji grąžino pasą ir J. J. pasakė, kad išmoka jai priklauso, bet ne Vilniuje, o Šalčininkuose, kur deklaruota J. J. gyvenamoji vieta. Liudytoja J. J. suprato, kad jos maža pensija ir jai gali būti priemoka prie pensijos, reikia važiuoti į Šalčininkų rajoną, susitvarkyti dokumentus. J. J. nuvažiavo ir jai primokėjo 70 Lt. Vėliau pensija buvo padidinta 40 Lt, tai tą priemoka sumažėjo iki 50 Lt. J. J. neapsimokėjo dėl 50 Lt važinėti, kadangi labai retai važiavo ten autobusai, nebūdavo, kaip grįžti atgal. Kad gali gauti priemoką, ji sužinojo maždaug 2002-2003 m., gal vėliau. Kai J. J. vis dar vedžiodavo anūką, o Lilija jau nedirbo kavinėje, ji (J. J.) kartais užeidavo.

Moteris, kuriai ji buvo davusi savo pasą, gali būti kaltinamoji (rodo į K. L.), ji panaši, šviesi moteris, o liudytoja blogai mato, gali neatsiminti. Apie 2 savaites jos pasas pas tą moterį buvo. Ji davė savo pasą pirmą kartą matomai moteriai (šią moterį buvo pastebėjusi anksčiau, J. J. dažnai užeidavo į kavinę, tik jos anksčiau nekalbėjo), nes ši buvo padoriai apsirengusi, sakė, kad dirba socialinių pašalpų skyriuje. Ji ja patikėjo. O kas toliau su pasu buvo - ji nežino.

Šiuo metu ji gauna 370 Lt. J. J. tris kartus kvietė apklausai, ji iškart neprisiminė visko. Pamiršo per tiek metų, kad buvo kavinėje ir atidavė savo pasą tai moteriai. K. L. - panaši moteris. J. J. turi vieną mokėjimo kortelę „Hansa“ banke. Į SEB banką dėl mokėjimo kortelės nesikreipė. Koks kitas asmuo galėjo jos vardu kreiptis į SEB banką, nežino, įgaliojimo ji niekam nepasirašinėjo. Kai pradėjo gauti pensiją, atidarė sąskaitą „Hansa“ banke ir daugiau sąskaitų jai nereikėjo.

Ji ikiteisminio tyrimo metu neminėjo kitos dukros L. J., nes ji su jais negyveno. J. J. gyveno su kita dukra ir dviem anūkais, o Lilija gyveno su vaikinu, tapo nėščia ir su tuo vaikinu išsiskyrė, tada grįžo gyventi pas juos. Ką ikiteisminio tyrimo metu atsiminė, tą ir papasakojo. Ji tik vėliau atsiminė, kad buvo moteriai davusi pasą. Su Lilija, kai negyveno kartu, nebendravo, neturėjo laiko, prižiūrėjo namus, anūką. K. L. dirbo kavinėje, ji su jais negyveno. Tada bendravo, kai užeidavo į kavinę pas ją. P. L. namuose ji nesilankydavo, net nežino, kur tiksliai gyveno, nes J. J. nepatiko Lilijos vaikinas. K. L. pradėjo dirbti fabrike „Lelija“, J. J. pametė kontaktus, bendravimas nutrūko.

J. J. negalėjo globoti kokių nors vaikų, Jai niekas nebūtų davęs rūpintis kuo nors, nes ji gaudavo 150 Lt. 2004 m. jos pajamos buvo tik jos pensija ir kelis mėnesius gauta priemoka.

L. J. negalėjo atiduoti jos paso kitai kaltinamajai, nes tuo metu toje kavinėje jau nedirbo, o jos nebendravo. Pasas jai buvo reikalingas, ji negalėjo važiuoti be paso, nes važinėjo viešuoju transportu, o pensininko pažymėjo neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nuotraukos jai buvo parodytos, bet ji prastai mato, o iš jai parodytų nuotraukų nieko nepažino. Akinius nusipirko tik neseniai. Neatsimena, ar žiūrėdama sakė, kad nemato ar neturi akinių. J. J. gali šiek tiek rašyti be akinių. Ikiteisminio tyrimo metu jai niekas nevertė, klausinėjo rusų kalba. Po to tai, kas buvo surašyta, vertėjas perskaitė ir išvertė į rusų kalbą, paklausė, ar viskas teisingai, ji pasirašė. D. L. ji savo paso nebuvo davusi.

Kvalifikuodamas kaltinamųjų N. P., K. L. veikas pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kaltinamosios atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jų veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo savitikslis dalykas. Tai buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas apgaule.

Byloje surinktais įrodymais taip pat neginčytinai nustatyta, kad socialinės išmokos I. N., N. S., J. B., L. K. buvo paskirtos, nesant teisėto pagrindo.

2003-07-01 Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo Nr.IX-1675 18 str. reglamentuota, kad piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, -savivaldybės, kurioje šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija. Taip pat minėto įstatymo 7 str. 1 d. 6 p. numatytas pagrindas gauti socialinę išmoką, kai vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais, todėl reikalinga asmeniui pateikti slaugos ar priežiūros (pagalbos) pažymą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. K., N. S., J. B. nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos nei (duomenys neskelbtini) mieste, nei prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės - L. K. - Panevėžio m., Kniaudiškių g.43-45, N. S. - Alytaus r., (duomenys neskelbtini) J. B. - Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) be to, N. S., J. B. išmokų skyrimo laikotarpiu dirbo, išmokos buvo skirtos atgalinėmis datomis. I. N. socialinė išmoka buvo paskirta, nesant reikalingų išmokos skyrimui dokumentų (slaugos ar priežiūros (pagalbos) pažymos), išmoka paskirta atgaline data. Nei vienas iš nurodytų asmenų nustatyta tvarka į SPC su prašymo nesikreipė ir išmokų skyrimui reikalingų dokumentų nepateikė. Kaip nurodė kaltinamoji K. L., N. P., pasinaudodama jos sunkia materialine padėtimi, kuri jai buvo žinoma, prašė jos surasti žmonių, kurie sutiktų dalintis jiems paskirta socialine išmoka. Todėl ji pasakė dukrų draugėms L. K., I. N., pastarosios sugyventiniui N. S., jos pačios tuometinio sugyventinio Sergejaus draugui J. B., kad dėl jų turtinės padėties jiems priklauso socialinės išmokos, kai jos buvo paskirtos ir mokamos, K. L., paaiškinusi, kad turi pasidalinti su bendradarbe, kuri padėjo skirti išmoką be eilės, dalį pinigų iš jų paimdavo ir pasidalindavo su N. P.. Apklausti liudytojais teisme, L. K., I. N., N. S., J. B. patvirtino šias K. L. nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad dėl socialinių išmokų patys į SPC nesikreipė, prašymų nerašė, I. N. pateikė K. L. išrašą iš medicininių dokumentų apie močiutės susirgimą, o kiti tik pateikė vardą, pavardę ir asmens kodą.

Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad I. N. prašymą įregistravo specialistė N. V., kuri, tiek rašydama tarnybinį pranešimą, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad, registruodama šį prašymą, pastebėjo, kad trūksta reikalingų dokumentų, tačiau prašymą registravo kolegės K. L., kuri patikino, kad likusius dokumentus pareiškėja atneš asmeniškai kolegei, prašymu, todėl užregistravo ir atidavė K. L.. Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad socialinė išmoka I. N. skirta atgaline data, taip pat užfiksuoti duomenys, kad vėlesnį duomenų įvedimą ir koregavimą atliko G. B., socialinės išmokos skyrimą patvirtino N. P.. K. L. nurodė, kad socialinės išmokos mokėjimą pratęsė G. B., su kuria ji dirbo viename kabinete ir kuri jai padėdavo, kai jai reikėdavo dėl asmeninių priežasčių išeiti. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta G. B.. Apklausta liudytoja I. N. patvirtino K. L. nurodytas aplinkybes, taip pat parodė, kad manė, jog socialinė išmoka jai skirta teisėtai, pateikė pažymą apie močiutės susirgimą, daugiau nieko nereikėjo pateikti, dalį mokamos pašalpos reikėjo atiduoti K. L., kadangi ji paaiškino, jog reikia pasidalinti su bendradarbe, padėjusia skirti pašalpą. Taip pat K. L. pasiūlė dėl pašalpos jos draugui N. S., nors jis tuo metu dirbo ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Alytaus r., (duomenys neskelbtini). pas tėvus.

Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad N. S. prašymą registravo M. N., duomenis įvedė kaltinamoji K. L., ji koregavo duomenis, socialinės pašalpos skyrimą patvirtino N. P., taip pat socialinės išmokos mokėjimą pratęsė K. L., tvirtino N. P.. Liudytoja apklausta M. N. nurodė, kad jos vardu užregistruotas N. S. prašymas, ji nepatikrino reikalingų duomenų bazių, nes tuo metu užstrigo kompiuterinė programa, o kolegės - ar K. L., ar N. P. prašė užregistruoti prašymą dėl paskyrimo skubos tvarka. Socialinė išmoka paskirta atgaline data, N. S. deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne Vilniuje, o Alytaus r., prašymo registravimo metu dirbo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas N. S., kuris taip pat parodė, kad už išmokos skyrimą be eilės dalį pašalpos pinigų pasiimdavo K. L., paaiškinusi, kad reikia pasidalinti su bendradarbe.

Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad L. K. prašymą registravo N. V., duomenis įvedė kaltinamoji K. L., ji koregavo duomenis, socialinės pašalpos skyrimą patvirtino N. P., taip pat socialinės išmokos mokėjimą pratęsė K. L., tvirtino N. P.. Liudytoja apklausta N. V. nurodė, kad kaip registravo L. K. prašymą - neprisimena. Socialinė išmoka paskirta atgaline data, L. K. deklaravusi savo gyvenamąją vietą ne Vilniuje, o Panevėžio m., prašymo registravimo metu dirbo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta L. K., kuri taip pat nurodė, kad į SPC nesikreipė, dokumentų niekam nepateikė, už išmokos skyrimą be eilės dalį pašalpos pinigų pasiimdavo K. L., paaiškinusi, kad reikia pasidalinti su bendradarbe.

Iš informacinės sistemos „Parama“ duomenų matyti, kad J. B. prašymą registravo A. V., duomenis įvedė kaltinamoji K. L., ji koregavo duomenis, socialinės pašalpos skyrimą patvirtino N. P., taip pat socialinės išmokos mokėjimą pratęsė K. L., tvirtino N. P.. Socialinė išmoka paskirta atgaline data, J. B. deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne(duomenys neskelbtini), o Vilniaus r., prašymo registravimo metu dirbo. Liudytoja apklausta A. V. nurodė, kad kaip registravo J. B. prašymą - neprisimena, kaip pažiūrėjo sistemoje, išmoka skirta nepagrįstai, nes asmuo ne vilnietis, galėjo būti bendradarbės prašymas, ji pasitikėjo, todėl užregistravo; kaip matyti iš sistemos, K. L. koregavo, todėl galėjo pakeisti jo gyvenamąją vietą. Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad, kaip jis suprato, išmoka jam buvo skirta už pirktas malkas namo apšildymui, tačiau jokių dokumentų jam pateikti niekam nereikėjo, pradžioje jis dar dirbo, bet buvo atleistas, todėl manė, kad išmoką gauna teisėtai, jis taip pat nurodė, kad už išmokos skyrimą be eilės dalį pašalpos pinigų pasiimdavo K. L., paaiškinusi, kad reikia pasidalinti su bendradarbe.

Kaip matyti iš socialinės paramos centre atlikto patikrinimo, I. N., L. K., N. S., J. B. popierinės bylos nebuvo rastos, tuo taip pat patvirtintos jų nurodytos aplinkybės, kad jie prašymų ir dokumentų išmokų skyrimui niekam nepateikė. Bylų duomenys atkurti pagal informacinę sistemą „Parama“, iš jos, o taip pat iš liudytojų I. N., L. K., N. S., J. B. parodymų matyti, kad viena vertus I. N. pateikė išrašą iš medicinos duomenų apie močiutės susirgimą, o ne reikalingą slaugos ar priežiūros (pagalbos) pažymą, kiti – jokių dokumentų nepateikė, kita vertus, jei jie būtų pateikę pažymas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, darbo ir kt., socialinė išmoka jiems negalėtų būti skirta.

Minėtais baudžiamosios bylos faktiniais duomenimis, kuriuos teismas laiko kaltinamųjų kaltės įrodymais, patvirtintos kaltinamosios K. L. nurodytos aplinkybės dėl socialinių išmokų I. N., L. K., N. S., J. B. skyrimo ir skyrimo tvirtinimo bei N. P. vaidmens, todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios K. L. parodymais. Šiais duomenimis, o taip pat kaltinamosios K. L. parodymais paneigta N. P. pozicija, kad ji neteisėtų veiksmų neatliko, buvo K. L. apkalbėta už centro administracijos pažadą atleisti iš darbo asmeniškai prašant; ji (N. P.) išmokas tvirtino pagal tinkamai apiformintus dokumentus, kurie tvirtinimo metu jai buvo pateikti, nesant bylų, nėra galimybės konstatuoti, kad ji tvirtino sprendimus be reikalingų dokumentų, o informacinėje sistemoje „Parama“ atsiradę pakeitimai galėjo būti susiję su informacinės sistemos klaidomis, apie ką ji ne kartą informavo centro administraciją, tuo pasižymėdama, kaip reikli darbuotoja ir užsitraukdama vadovybės nemalonę. Kaltinamosios N. P. nurodyti faktai ir pateikti juos patvirtinantys dokumentai apie tai, kad dažnai buvo pasigendama popierinių bylų, informacinė sistema „Parama“ užstrigdavo ir į ją suvestus duomenis turėjo atstatyti administratorius, niekaip nepaneigia konkrečių aukščiau nurodytų aplinkybių, skiriant socialines išmokas ir tvirtinant jų paskyrimą I. N., L. K., N. S., J. B.. Kaip nurodė teisme apklaustos (duomenys neskelbtini) vedėja I. P. specialistės E. D., M. N., A. V., G. B., A. P., N. V., informacinės sistemos „Parama“ trikdžiai būdavo nedažni ir dažniausiai susiję su tuo, kad sistema užstrigdavo ir kurį laiką neveikdavo, tačiau tokių atvejų, kad pasikeistų jau suvesti duomenys, nepasitaikė. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas T. B., kuriam, kaip (duomenys neskelbtini) kompiuterinės technikos specialistui, tekdavo spręsti su informacinės sistemos trukdžiais susijusias problemas. Tai, kad informacinės sistemos „Parama“ duomenys yra patikimi, patvirtino ne tik T. B., bet ir informacinę sistemą „Parama“ administruojančios bendrovės UAB „N“ direktoriaus pavaduotoja V. T., kuri, apklausta teisme liudytoja, nurodė, kad ši sistema sukurta, suderinta ir atlieka savo funkcijas įvairiuose programiniuose moduliuose; asmenys, kurie dirba asmenų aptarnavimo grupėje, neatlieka veiksmų, lemiančių finansinius sprendimus, jie atlieka tik dokumentų registraciją, todėl sistema užfiksuoja tik paskutinį veiksmą; kitų dviejų grupių – skyrimo ir tvirtinimo specialistai atlieka veiksmus, lemiančius finansinius sprendimus, todėl informacija sistemoje fiksuojami visi pastarųjų specialistų veiksmai - kada ir kas keitė duomenis, nėra pagrindo teigti, kad sistema nepatikima.

Iš baudžiamojoje byloje esančių I. N., L. K., N. S., J. B. išmokėtų piniginių sumų pažymų matyti, kad I. N. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. balandžio mėn. buvo pervesta 1890 Lt, J. B. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1890 Lt, N. S. nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1575 Lt, L. K. nuo 2009 m. vasario mėn. iki globos išmokų sustabdymo 2009 m. gegužės mėn. buvo pervesta 1575 Lt. Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamosios N. P. ir K. L. bendrininkaudamos apgaule užvaldė svetimą turtą, šiais veiksmais jos, būdamos prilygintos valstybės tarnautojoms, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamos turtinės naudos, nes jos pažeidė socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo nuostatų, įpareigojančių jas: K. L. - patikrinti perimtus iš Asmenų aptarnavimo darbo grupės prašymus (asmens bylas) ir prie jų pateiktus dokumentus, nagrinėti jų teisingumą, prašymus (asmens bylas), kuriuose trūksta informacijos ar dokumentų, reikalingų išmokos skyrimui, grąžinti specialistui papildymui, ruošti sprendimų skirti išmokas projektus; N. P.- tvirtinti sprendimą savo parašu, registruoti tvirtinimą informacinėje sistemoje, atsakyti už teisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, reikalavimus, tuo padarydamos didelę turtinę žalą ir neturtinę žalą- sumenkino Savivaldybės biudžetinės įstaigos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo socialinių išmokų skyriaus socialinių išmokų specialisto ir vyresniojo socialinių išmokų specialisto, kaip valstybės tarnautojų, vardą. Kaltinamųjų veikos pagal LR BK 182 str. 1d. dėl I. N., L. K., N. S., J. B. kvalifikuotos teisingai. Kaltinamųjų N. P. ir K. L. nusikalstamos veikos I. N., L. K., N. S., J. B. epizoduose pagal LR BK 228 str. 2 d. kvalifikuotinos pagal šio straipsnio redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu - LR BK 228 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 patvirtinta įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007-07-21), kadangi minėto straipsnio nuostatos yra švelnesnės, nei šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija.

Kvalifikuodamas kaltinamųjų N. P. ir K. L. veikas dėl I. N., L. K., N. S., J. B. pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kaltinamosios atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jų veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo savitiksliu dalyku. Tai buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo užvaldytas svetimas turtas apgaule.

Kaltinamosios N. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie tyčinių sunkių, apysunkių ir nesunkių savanaudiškų nusikaltimų (LR BK 11 str.). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. P. administracine tvarka nebausta, anksčiau nebuvo teista, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, dirba, našlė.

Kaltinamosios L. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie tyčinių sunkių ir apysunkių savanaudiškų nusikaltimų (LR BK 11 str.). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. administracine tvarka nebausta, anksčiau nebuvo teista, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, netekėjusi, augina mažametį vaiką.