- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- e2-2198-424/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01719-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Z. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Margaritai Mikučionei
trečiajam asmeniui Z. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei M. B. ir trečiajam asmeniui Z. B. dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 302,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad 213-10-12 iš (duomenys neskelbtini) esančio buto, priklausančio atsakovei M. B. buvo aplietas vandeniu aukštu žemiau esantis butas Nr. 21, priklausantis A. T.. A. T. butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo A. T. 377,95 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad draudėjas turi teisę pasirinkti, ar jis pageidauja gauti draudimo išmoką pagal faktiškai patirtų remonto darbų išlaidas, pagrįstas dokumentais, ar neatlikęs remonto darbų - pagal sąmatą. Jei draudėjas pageidauja gauti draudimo išmoką pagal faktines išlaidas po remonto darbų, jam yra išmokamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Tiesioginės išlaidos mokamos, jei draudėjas neatlieka remonto arba juos atlieka nesamdydamas išorinės darbo jėgos ir dėl to nepatirdamas papildomų išlaidų. Jei draudėjas atlieka remonto darbus ir patiria papildomas išlaidas draudikas papildomai išmoka papildomų išlaidų sumą pagal pateiktus dokumentus. Ieškovas draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atitinkančią tiesioginių išlaidų sumą. Nurodė, kad A. T. buto kambaryje (21-6) išlaidos buvo apskaičiuotos už vienos sienos 10,4 kv.m. ir lubų 11,82 kv.m. dažymą ir koridoriaus visų tapetų 17,1 kv.m. pakeitimą. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką draudėjui, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį CK 6.1015 str. pagrindu. Įvertinus medžiagų nusidėvėjimą (70 proc.), ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 302,13 Eur, t.y. mažiau negu išmokėta draudimo išmoka. A. T. butas buvo aplietas vandeniu iš atsakovės buto dėl jame buvusios netvarkingos klozeto bakelio žarnelės. Atsakovė, būdama buto savininke, turėjo prižiūrėti buto įrenginius ir rūpintis jų būkle taip, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui. Kadangi atsakovė to nedarė, jai atsiranda atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu. Šiuo atveju žala atsirado ne dėl nelaimingo atsitikimo, o dėl buto įrenginių nepriežiūros, todėl ieškovas turi teisė reikalauti atlyginti žalą iš kalto asmens.
Dėl buto užpylimo A. T. ir atsakovę sieja ne draudimo, bet žalos teisiniai santykiai. Todėl ieškovui subrogacijos pagrindu įstojus į šiuo santykius vietoj A. T., tarp jo ir atsakovės yra žalos teisiniai santykiai, kuriems CK 125 str. 8 d. numato 3 metų ieškinio senaties terminą ir šio termino ieškovas nepraleido.
Šalies argumentai
Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad buvo užpiltas tik tamsusis kambarys, o 2013-10-16 turto sunaikinimo ir apgadinimo akte išvardintos patalpos, kurių plotai nurodyti 11,80kv.m., 10,4 kv.m., ir 17.1 kv.m. Jeigu lokalinė sąmata sudaryta pagal šiuos plotus, tuomet nėra aišku, kokiu pagrindu, nes buvo užpiltas ne visas butas. Šiame akte nurodyta, kad nakties metu pro lubas pardėjo tekėti vanduo ir draudėjo žmona iškvietė santechnikus, iš ko darytina išvada, kad buto savininkai tuo metu gyveno bute ir butas negalėjo būti sugadintas dėl ilgalaikio vandens tekėjimo. UAB Elektrėnų komunalinis ūkis“ surašytą buto apžiūros aktą A. T. pasirašė, sutiko su teiginiu, kad jo buto tamsiame kambaryje užlietos sienos bei grindų danga, kitų užlietų patalpų nenurodė. Be to ieškovo A. T. buto plane pažymėta užlieta buto siena, neatitinka paties A. T. nurodytos sienos, todėl neaišku ar butas iš viso buvo apžiūrėtas ar aktas surašytas pagal buto planą. Draudimo išmoka, dėl kurios reiškiamas ieškinys, galėjo būti išmokėta pagal ankstesnių užliejimų padarinius, nes butas jau buvo užlietas prieš kelis metus gesinant gaisrą virš jo esančiame bute. Nurodė, kad pagal CK 1015 str. 1 d. subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, ligos draudimo, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Kadangi žala šioje byloje nagrinėjamu atveju atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, subrogacija negalima ir atsakovė neprivalo atlyginti ieškovui išmokėtos draudimo išmokos. Taip pat ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams.
Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.
Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.). Kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė, kuri įrodžius kitas sąlygas yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Atsakovė M. B. yra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. T.. 2013-10-12 iš atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo aplietas vandeniu aukštu žemiau esantis butas Nr. 21, priklausantis A. T.. A. T. savo butą buvo apdraudęs būsto draudimo sutartimi nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų ir civilinės atsakomybės draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Dėl buto apliejimo vandeniu A. T. ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 1305 Lt (377,95 Eur) draudimo išmoką. Šių aplinkybių šalys neginčija, jos pagrįstos byloje esančiais įrodymais – butų inventorinių bylų išrašai, VĮ registrų centras 2014-01-24 raštas nr. (duomenys neskelbtini)5.26.)-2122, būsto draudimo liudijimas TIA nr. 247174516, 2013-10-17, draudimo išmokos apskaičiavimo pažyma, 2013-10-16 mokėjimo nurodymas Nr. 7075901.
2013-10-12 UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ surašytu buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros akte nurodyta, kad 1 val. nakties iš dispečerinės buvo gautas pranešimas, kad iš 29 buto užpilami žemiau esantys butai Nr. 21 ir Nr. 25. Šiuose butuose tamsiuose kambariuose užlietos sienos ir grindų danga. Konstatuota, kad bute Nr.29 praleidžia žarnelė einanti į klozeto bakelį. Šį aktą pasirašė visi akte minėtų butų savininkai ir santechnikas.
Iš nuosavybės teisės kyla turto savininko pareiga savo nuosavybę naudoti taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.37 str. 1 d.) Atsakovė, būdama buto Nr. 29 savininkė, pažeidė šį bendro pobūdžio reikalavimą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neprižiūrėjo buto santechninių įrenginių taip, kad jie būtų sandarūs ir nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Nelaimingas atsitikimas yra įvykis, nepriklausantis nuo žmogaus valios, kurio padarinių žmogus negali numatyti ir išvengti. Šiuo atveju A. T. butas buvo aplietas vandeniu ne dėl nelaimingo atsitikimo, bet dėl M. B. netinkamos buto įrangos priežiūros. Todėl ji yra atsakinga už A. T. butui padarytą žalą ir privalėtų ją atlyginti A. T., jeigu A. T. butas nebūtų apdraustas. Todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad subrogacija šiuo atveju negalima, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl draudimo teisinių santykių, atsiradusių minėtos draudimo sutarties pagrindu tarp A. T. ir ieškovo, ieškovas atlygino A. T. patirtą žalą, išmokėdamas jam draudimo išmoką ir į žalos atlyginimo teisinius santykius, atsiradusiu tarp A. T. ir atsakovės, įstojo vietoj A. T. CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu. Todėl santykiai tarp atsakovės ir ieškovo, kaip ir santykiai tarp atsakovės ir A. T. yra žalos, o ne draudimo teisinai santykiai. Ieškovas kreipęsis į teismą 2016-06-02 nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino nustatyto CK 1.125 str. 8 d., todėl atsakovės argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl žalos sumos ir dėl to ar draudimo išmoka buvo išmokėta už atsakovės veiksmais padarytą žalą.
CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir priežastinį ryšį bei žalos dydį.
Kaip matyti iš atsakovės ir A. T. butų planų, vandens nutekėjimas dėl nesandarios žarnelės įvyko atsakovės tualete (patalpa 29-7). 2013-10-16 ieškovo surašytame Turto sugadinimo sunaikinimo akte dalyvaujant draudėjui A. T. nurodyta, kad nakties metu pro lubas pradėjo tekėti vanduo. Draudėjo žmona iškvietė santechnikus, kurie priežastį rado bute Nr. 29, kuriame niekas negyvena. Draudėjas nurodė, kad buvo rastas buto savininkas, jis buvo atvykęs, avarija likviduota. Šio akto priede „Pastatų nuostolių aprašymas“ nurodyta, kad kambario (21-6) lubose 11,80 kv.m. ploto ir vienoje sienoje 10,4 kv.m. ploto yra rudos dėmės, skilimai. Nurodytas jų dažymas. Koridoriaus (21-7) sienose 17,1 kv.m. atšokę tapetai, dalimis susiraukšlėję. Nurodytas jų keitimas. Kaip matyti iš A. T. buto plano, kambarį (21-6) nuo tualeto skiria tamsusis kambariukas (21-9), kuris šalių tvirtinimu, irgi buvo apipiltas. Iš koridoriaus (21-7) yra durys į tualetą ir tamsų kambariuką. Liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad jo bute niekas negyvena. B. taip pat nurodė, kad jie savo bute negyvena. Todėl teigti, kad vandens nuotėkis iš B. buto buvo pastebėtas tuojau pat jam pradėjus tekėti, kaip teigė Z. B., nėra pagrindo. Juo labiau, kad Z. B., apklaustas liudytoju, priešingai negu vėliau teigė atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad kai jį iškvietė į butą, iš žarnelės tualete lašėjo lašai ir matyt per kelias dienas prilašėjo. Todėl daugiau tikėtina, kad vanduo bėgo ilgesnį laiką ir spėjo prasisunkti ne tik į tiesiogiai po B. tualetu buvusias patalpas, bet ir į gretimas apatinio buto patalpas. Z. B. teiginys apie tai, kad A. T. buto plane pažymėta užlieta buto siena neatitinka paties A. T. nurodytos sienos, atmetamas kaip nepagrįstas, nes ieškovo pateiktame A. T. buto plane rodyklėmis pažymėtas sienos ilgis (4,16 m), o ne pažeista siena. A. T. nurodė, kad buvo sugadinta priešinga siena besiribojanti su tamsiu kambariu. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad 2013-10-16 ieškovo surašytame Turto sugadinimo sunaikinimo akte nurodytos A. T. butas patalpos buvo aplietos dėl vandens nuotėkio atsakovės bute, kuris buvo nustatytas 2016-10-12. Ta aplinkybė, kad 2013-10-12 UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ surašytame buto apžiūros akte nurodyta, kad aplietas buto Nr. 21 tamsus kambarėlis, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl priežastinio ryšio, nes šis aktas surašytas apžiūrėjus ne A. T., bet atsakovės butą ir jo paskirtis yra ne žalai fiksuoti, o avarijos vietai ir priežasčiai nustatyti. Liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad dėl buto apliejimo buvo nukritę tualeto pakabinamos lubos, sandėliuke drabužiai buvo šlapi, kampinio kambario lubų dažai atsilupę. Labiausiai nukentėjo koridorius, buvo atsilupę brangūs tapetai. Taigi A. T. patvirtino aplinkybę, kad buvo užpiltas ir sandėliukas. Ir ta aplinkybė, kad apskaičiuojant žalos dydį šis sandėliukas nebuvo įtrauktas į sąmatą, nepaneigia žalos fakto, o rodo tik tai, kad draudimo išmoka buvo atlyginta ne visa A. T. padaryta žala.
Iš ieškovo pateikto išrašo iš duomenų bazės TIA apie A. T. draudiminius įvykius matyti, kad turto draudiminių įvykių iki šioje byloje nagrinėjamo, nebuvo, o ankstesni įvykiai sietini su sveikatos sužalojimu. Todėl teigti, kad draudimo išmoka buvo atlyginta ir ankstesniais draudiminiais įvykiais padaryta žala, nėra pagrindo.
Ieškovo specialistai sudarė, A. T. buto užlietų patalpų remonto lokalinę sąmatą, pagal kurią tiesioginės išlaidos sudaro 1305 Lt, netiesioginės išlaidos – 231 Lt. Ieškovas išmokėjo A. T. tiesioginių išlaidų dydžio draudimo išmoką. Taip pat atsižvelgęs, kad buto remontas buvo darytas prieš 8 metus, pritaikė 70 proc. nusidėvėjimą medžiagoms ir šia suma pareiškė mažesnį ieškinį. Atsakovė ieškinio sumos apskaičiavimo neginčijo.
Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys tenkinamas.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio (5proc.) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas
Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovui priteisiamos jos turėtos bylinėjimos išlaidos -15 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priteisti iš M. B. 302,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 302,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas AB „Lietuvos draudimas“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.