Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2829-2022 D. T. yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. vasario 17 d. 1.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais), nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. nereagavo į pareigūnų reikalavimus išeiti iš buto, bandė išvengti sulaikymo (stangino, slėpė rankas). Nutarimu D. T. buvo paskirta nuobauda – 300 Eur bauda.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo D. T. skundas, juo jis prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir sumažinti paskirtos baudos dydį arba, nesant galimybės sumažinti baudą, jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi D. T. skundas tenkintas: pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-2829-2022 (ROIK 22158462360) ir D. T., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarymą paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutartyje konstatuota, jog formaliai D. T. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, sudėtis, tačiau atsižvelgtina į D. T. asmenybę, tai, kad yra jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja 4 kurse nuolatinėse studijose, į nusižengimo padarymo aplinkybes – nusižengimas iš anksto neplanuotas, padarytas impulsyviai, veikiant suvartotam dideliam alkoholio kiekiui, padarytas ne viešoje vietoje, o asmens gyvenamojoje vietoje, į tai, jog D. T. nuo pat pradžių pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, kas laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šio nusižengimo per pastarųjų 5 metų laikotarpį baustas tik du kartus už nešiurkščius administracinius pažeidimus, tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, kuris numatytas ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarytas pirmą kartą. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir jas įvertinęs konstatavo, kad D. T. paskirta nuobauda – 300 Eur bauda – yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2829-2022. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Institucijos nutarimu D. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Ginčo dėl šio nusižengimo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, padarius minėtą nusižengimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai pakeitė administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą į švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Būtent šiuo klausimu nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir Institucijos apeliacinio skundo motyvais, apygardos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju D. T. buvo nubaustas už tai, kad jis 2022 m. vasario 17 d. 1.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais), nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų t. y. nereagavo į pareigūnų reikalavimus išeiti iš buto, bandė išvengti sulaikymo (stangino, slėpė rankas). Atkreiptinas dėmesys, jog paties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarymo D. T. neneigia ir neginčija įvykio faktinių aplinkybių, nuo pat pažeidimo padarymo jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi.

7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

11. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgė į tai, kad D. T. yra jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja universitete nuolatinėse studijose, todėl niekur nedirba, negauna jokių pajamų. Be to, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pažeidimą padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus 2,81 prom. girtumo laipsnis. Skunde nurodoma, kad sunkinančios aplinkybės buvimas, priimant nutarimą, turėjo būti viena iš priežasčių, kodėl negalėjo būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad, nustatęs ir sunkinančių, ir lengvinančių aplinkybių buvimą, teismas vertina jų pusiausvyrą bei reikšmingumą pažeidimo padarymo kontekste. D. T. per pastarųjų 5 metų laikotarpį baustas tik du kartus už nešiurkščius administracinius nusižengimus, analogiško pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą. Vertintos paties pažeidimo padarymo aplinkybės – nusižengimas iš anksto neplanuotas, padarytas impulsyviai, esant dideliam suvartoto alkoholio kiekiui, padarytas ne viešoje vietoje, o asmens gyvenamojoje vietoje, neigiamų pasekmių dėl to nekilo. Apylinkės teismas nusprendė, kad visuma nustatytų aplinkybių vertintina D. T. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už pažeidimą, todėl jam paskirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Apeliaciniame skunde yra keliama nuostata, jog Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo iš anksto pripažino administracinį nusižengimą, dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, nusižengimas iš anksto neplanuotas, nesuteikia jokio pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Apygardos teismas nesutinka su skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Visų pirma, būtina pažymėti, jog nėra jokio sąrašo pavojingų administracinių nusižengimų, dėl kurių taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas negalėtų skirti švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos ar jos išvis neskirti, įstatymas yra apibendrinto pobūdžio teisės aktas, kuriame, siekiant išvengti kazuistiškumo, negali būti reglamentuojamos visos įmanomos situacijos, kadangi to iš anksto nustatyti tiesiog negalima. Taigi daugelį dalykų ir teisinių klausimų sprendžia teismai, vadovaudamiesi jiems įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise ir įstatymuose įtvirtintu reglamentavimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. T. padarytas administracinis pažeidimas nėra priskirtinas prie šiurkščių pažeidimų, liekamųjų neigiamų pasekmių nekilo, nuo pat pradžių jis pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, pareigūnams davė paaiškinimus. Nors kiekviena nurodyta aplinkybė atskirai nesudaro pagrindo takyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jų visuma, kartu įvertinus išskirtinai teigiamą pažeidėjo asmenybę bei padaryto nusižengimo pobūdį, patvirtina, kad minėta norma gali būti taikoma. Tokį manymą patvirtina ir naujausia teismų praktika.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, teisingai įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė D. T. skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą vietoj baudos. Apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs nusikalsti, kadangi anksčiau neteistas, per 5 metų laikotarpį baustas du kartus už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudas sumokėjęs. Teismas pažymi, jog vertintinas ir paties D. T. elgesys pažeidimo padarymo metu. Nors jis ir buvo nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tačiau peržiūrėjus prie bylos medžiagos esančią vaizdo medžiagą, filmuotą pareigūnų „Body“ kameromis, matyti, kad D. T. pasipriešinimo metu atlikti veiksmai buvo pasyvūs, t. y. jis bandė išvengti sulaikymo, nereagavo į pareigūnų reikalavimus (stangino, slėpė rankas), tačiau aktyvaus pasipriešinimo pareigūnams nebuvo, todėl šioje situacijoje vertintina, jog D. T. savo veiksmais nekėlė realaus pavojaus nei pareigūnams, nei pranešėjui R. K.. Apygardos teismas pažymi, kad, skiriant administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti į asmens, kuriam skiriama nuobauda, finansinę būklę, siekiant, kad paskirta nuobauda atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei būtų adekvati padarytam nusižengimui. Sutiktina, jog, D. T. paskyrus įspėjimą, tai bus pakankama paskata ateityje nenusikalsti ir nedaryti naujų administracinių pažeidimų. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nesiekia asmens vien nubausti, teismo siekis yra padėti asmeniui suprasti savo nusikalstamų veiksmų padarinius ir skatinti daugiau taip nesielgti. D. T., jauno amžiaus asmeniui, kuris nėra linkęs nusikalsti, gailisi dėl savo padaryto pažeidimo, paskirta nuobauda – įspėjimas, teismo nuomone, yra pakankama nuobauda, kuria visapusiškai bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

14. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad D. T. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, yra ne per švelni, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudos skyrimo pagrindus, todėl griežtinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.