Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginjai Makarienei,

suinteresuotiems asmenims S. B., A. B., suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei Reginai Kvederienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., A. B., VĮ „Turto bankas“, Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo A. D. suinteresuotų asmenų S. B., A. B., Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovės Reginos Kvederienės paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. D. nuo 1992 – 1993 metų Šilalės rajono Kaltinėnų eksperimentinio ūkio administracijos sutikimu pradėjo naudotis karvidės pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).Dalį pastatų pareiškėjas suremontavo, tai yra įdėjo langus duris, uždengė stogą, juos prižiūrėjo. Juose laikė ir laiko pašarus gyvulius, žemės ūkio techniką. 2004 m. liepos 21 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu vieną fermą iš to paties karvių fermų komplekso įteisino, tai yra pagal įgyjamąją senatį įgijo karvių fermą esančią (duomenys neskelbtini). 2006-11-06 iš valstybės nupirko 1,62 ha žemės sklypą. Sklypo įsigijimo metu jame buvo jo nuosavybės teise valdoma ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja sujungtas fermos pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, į kurią A. D. nuosavybės teisių neturėjo, tačiau juo naudojosi.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Tauragės filialo 2018-01-15 Nr. (9.7.19) NTRS-54, „Sprendimo dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ matyti, kad pareiškėjo A. D. prašymas įregistruoti daiktines teises atmestas, nes pateiktų dokumentų pagrindu įstatymai nenumato galimybės, prašomoms įregistruoti daiktinėms teisėms (b. l. 6-7).

Iš suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimų matosi, kad savivaldybės administracija nevaldo pastato fermos ir jo niekada nėra valdžiusi. Ferma nėra įregistruota viešame registre kito asmens vardu, nėra valstybės nuosavybė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.395 str. 1 d. parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius tokius daiktus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

2006 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. P87/0642, bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose duomenų apie sklype esantį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, nėra. Todėl 1,62 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijus A. D. šiame žemės sklype stovinčio pastato – fermos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimo klausimas nebuvo aptartas. Kadangi 1,62 ha žemės sklypą 2006 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo A. D. jam perėjo ir šiame žemės sklype esantis pastatas – karvidė. Žemės sklypo pardavimo metu nei valstybė parduodama šį sklypą A. D., nei Šilalės rajono savivaldybė pretenzijų į jame esantį pastatą – fermą neturėjo. Iš pareiškėjo A. D. suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovės, suinteresuotų asmenų S. B., A. B. paaiškinimų matosi, kad ferma jau daugiau kaip dešimt metų (nuo 1992- 1993 metų) naudojosi ir valdė A. D.. 2006 m. lapkričio 6 d. nusipirkęs žemės sklypą iš Valstybės A. D. nuosavybės teise įgijo ir pastatą – karvių fermą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį pastatą valdė kaip savininkas daugiau nei dešimt metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

A. D. įgydamas žemės sklypą, registro numeris 44/609201, kuriame buvo ferma, pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo ir pastatą – karvidę, (duomenys neskelbtini). Ją įgijo sąžiningai ir jį teisėtai sąžiningai atvirai nepertraukiamai kaip savo nuo 2006 m. lapkričio 6 d., tai yra daugiau kaip dešimt metų valdo visą laiką, būdamas įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių už jį. Nors VĮ Registrų centre karvidės valdymas nebuvo įregistruotas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad A. D. šį pastatą valdė kaip savo. Kadangi yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 d. 11 p. nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. D. įgijo nuosavybės teises ir pagal įgyjamąją senatį ir iki šiol valdo fermos pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl pastato - fermos įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises ir pagal įgyjamąją senatį iki šiol valdo nekilnojamąjį turtą – karvidę, (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl pastato - karvidės įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.