Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-28 · Byla Nr. ATP-43-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
ATP-43-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Advokatai
Erik Sinicki
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-43-348/2014;Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00020-2013-1;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-18 Alytaus AVPK Varėnos r. PK (toliau – Institucija) nutarimu, M. S. buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas – teises vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, už tai, kad jis 2012-12-14 (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad automobilio važiuojančio ta pačia eismo juosta, vairuotojas neparodė kairiojo posūkio signalo, nelaukė kol priekyje vairuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, jį lenkė ir priekyje važiuojančiam automobiliui sukant į kairę su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, elektros pastotė, kelio ženklas, sodybos tvora.

Institucijos nutarimą pareiškėjas apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-11-25 nutartimi M. S. skundą atmetė ir Institucijos 2012-12-18 nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. S. atstovas advokatas E. Sinicki prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartį ir 2012-12-18 nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą M. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, jog M. S. prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad nė viena iš transporto priemonių, važiavusių ta pačia eismo juosta, vairuotojų nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina M. K. Č. gatvės priešpriešinė eismo juostos atkarpa yra laisva, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms ir kad lenkiant bus užtikrintas saugus šoninis tarpas nuo lenkiamų transporto priemonių, nes M. S. būtent visu tuo ir įsitikino prieš pradėdamas lenkimo manevrą.

Apeliantas pažymi, kad būtent S. G. neapdairumas sąlygojo eismo įvykio kilimą. S. G. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ir susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu. Pagal ATPK 127 str. 2 d. dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles: šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatyti : 1) tiek KET pažeidimo faktas; tiek 2) tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, nes nebuvo galutinai išsiaiškintos bei ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi daugiausiai buvo remtasi policijos pareigūno A. D. 2012-12-14 tarnybiniu pranešimu ir Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R052394, kuriame nurodomas „eismo įvykio planas". Skunde pažymima, kad ekspertas negalėjo atsakyti į itin svarbius ir reikšmingus bylos nagrinėjimui keliamus klausimus, tačiau teismas atsisakė skirti papildomą ekspertizę bei nepateikė dėl to jokių svarių argumentų bei motyvų. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas rėmėsi vien tik patrulio tarnybiniu pranešimu bei protokolu, automobilio vairuotojo, sukėlusio autoįvykį parodymais bei prieš tai atliktos ekspertizės, kuri kaip jau buvo minėta, neatsakė į pagrindinius ir esminius klausimus, nors ir pats ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog reikalinga nauja ekspertizė norint atsakyti į užduotus klausimus. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog „Ford" automobilio galinė dalis buvo apsnigta, nesimatė nei valstybinių numerių, nei žibintų. Buvo remtasi fotonuotraukomis kuriose matyti, kad kairys Ford Scorpio automobilio žibintas nėra tiek apsnigtas, jog nesimatytų posūkio signalo. Tačiau neįvertinta, tai, kad jos buvo padarytos daug vėliau nei įvyko eismo įvykis, t.y. po 3 valandų. Tokiais savo veiksmais (neveikimu), kuomet dėl nenuvalytos automobilio galinės dalies negalima ne tik, kad įžiūrėti automobilio markės ar valstybinių numerių, bet ir pastebėti degančias galines šviesas, automobilio Ford Scorpio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo l3 straipsnio 2 dalį.

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad M. S. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai teigė, kad negalima tikėti visais jo duodamais parodymais, nes iš eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jis lenkė du automobilius iš karto, tai nurodė teismo posėdyje liudytojais apklausti V. Rudis ir R. G. ir kurių parodymai byloje yra nepaneigti. Būtent liudytojas R. G. patvirtino, kad vairavo automobilį AUDI 100 ir matė autoįvykį, nes važiavo iš paskos automobilio „Ford Scorpio".

Skunde nurodoma ir tai, kad susidūrimas įvyko P. ir M. K. Č. gatvių sankirtoje, kadangi M. S. dar bandydamas išvengti susidūrimo su S. G. vairuojamu automobiliu staigiai suko į kairę, taip tikėdamasis kad bus išvengta susidūrimo. Tame kelio ruože yra geras matomumas, nėra draudžiama lenkti toje kelio atkarpoje, todėl teismas neteisingai taikė KET 145.3 p. M. S. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju KET pažeidė Ford Scorpio vairuotojas S. G.. M. S. betarpiškai prieš pat susidūrimą jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, t. y. jis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nėra jokių duomenų, kad jis prieš pradėdamas lenkti priešais jį važiavusius automobilius, tame tarpe ir vairuojamą S. G., pažeidė jau minėtus KET 141.2 - 141.4 ir 142 p. reikalavimus, nes sėkmingai ir saugiai baigti šį manevrą jam sutrukdė būtent S. G., kuris nesilaikė KET 5, 9, 106 p. reikalavimų. Iš užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilis „Ford" priekinio bamperio kaire puse trenkėsi į automobilio „Opel" dešinės pusės priekinį bamperį ir sparną, kas neabejotinai liudija faktą, kad S. G. vairuojamas automobilis „Ford" prieš pradėdamas posūki i kairę buvo lenkiamas automobilio „Opel" ir privalėjo nekliudyti lenkiančiam automobiliui atlikti šį manevrą. Tuo pačiu pažymėtina, kad įjungtas kairio posūkio signalas nesuteikia pirmenybės teisės sukančio į kairę automobilio vairuotojui prieš jį lenkiantį automobilį, t. y. darantis manevrą į kairę vairuotojas privalo laikytis KET reikalavimų ir praleisti jį lenkiančią transporto priemonę.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nutartį priėmė neatsižvelgęs į liudytojų R. G. ir V. Rudžio parodymus, neskirdamas papildomos ekspertizės, neatsižvelgė į autoįvykio kilimo priežastis ir mechanizmą, netinkamai, nesilaikydamas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertino byloje surinktų įrodymų ir todėl padarė neteisingą bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad M. S. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. yra įrodyta ir jis nubaustas už šio pažeidimo padarymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog M. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Nors M. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, motyvuodamas, kad dėl įvykio jis nekaltas, o kaltas automobilio Ford Scorpion vairuotojas S. G., tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. M. S. tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde neigia aplinkybę, kad Ford Scorpion vairuotojas S. G., sukdamas į kairę būtų rodęs posūkio signalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, paties M. S., liudytojais apklaustų A. D., R. G., S. G. parodymus, tarnybinį pranešimą, autoįvykio schemą ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad būtent M. S. prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, o jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, tačiau to nepadarė, ir dėl to susidūrė su kita transporto priemone. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. S. aiškinimai nėra nuoseklūs, nes pirminiame paaiškinime nurodė, kad jis ketino lenkti tik vieną transporto priemonę, o skunde ir apylinkės teisme jau aiškino, kad ketino lenkti abi transporto priemones. Iš pirminio M. S. paaiškinimo matyti, jog jis nutylėjo aplinkybę, kad tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir automobilio Ford Scorpion važiavo dar viena transporto priemonė. Būtent pastaroji transporto priemonė M. S. galėjo turėti įtakos įsitikinti, kad jis galės saugiai užbaigti lenkimo manevrą. Iš dalies pagrįstai skunde pažymima, kad automobilio Ford Scorpion galinė dalis buvo labai apsnigta. Tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilio Ford Scorpion posūkio žibintai buvo matomi. Liudytojas S. G. tiek paaiškinime, tiek apylinkės teismo posėdyje kategoriškai parodė, kad jis ketindamas sukti į kairę įsitikino, jog tai daryti saugu ir rodydamas posūkio signalą suko į kairę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nuoseklius S. G. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo jais abejoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio kilimą lėmė būtent M. S. padaryti KET 141.2, 142 punktuose numatyti pažeidimai. Šie padaryti KET pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Tai, kad buvo atmestas prašymas paskirti papildomą eismo įvykio ekspertizę, nėra pagrindas naikinti apylinkės teismo nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. S. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. atstovo advokato Erik Sinicki apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė