Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-646-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-10
Bylos Nr.
2A-646-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
VĮ „Vilniaus regiono keliai“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-646/2008Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2; 121.15; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Deimantei Šernaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2007-10-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ieškovo naudai 1314,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-14, įvažiavus į duobę kelyje Vilnius-Trakai-Lentvaris-Mūro Vokė 1, buvo apgadintas draudėjui UAB „Durpa“ priklausantis automobilis. Dėl padarytos žalos draudėjui ieškovas išmokėjo 1314,26 Lt draudimo išmoką. Nurodyto kelio priežiūrą vykdo VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė kelio priežiūrą, privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovo kaltė dėl kelio trūkumo preziumuojama. Atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau jis atsisakė atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turtinė prievolė atlyginti nuostolius atsakovui neatsiranda ir negali atsirasti, kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neteisėto atsakovo veikimo ar neveikimo buvimą. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie konkrečią eismo įvykio vietą, duobę, dėl kurios įvyko ieškovo nurodomas eismo įvykis. Atsakovas nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, neatliko įstatymų draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Patrulinės apžiūros metu, eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota, jokių pranešimų apie išdaužą kelių tarnyba negavo. Atsakovas nepažeidė Kelių apžiūrų metodikoje nustatyto patrulinių apžiūrų periodiškumo, neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovo atlyginti nuostolius, kurie atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ne dėl jo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 1314,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas konstatavo, kad, nors atsakovas ir nurodė, jog kelio Trakai-Lentvaris-Mūrinė Vokė techninė priežiūra buvo vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka ir atsakovas nepažeidė Kelių apžiūrų metodikoje nustatyto patrulinių kelio apžiūrų periodiškumo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad visi kelio patrulinių apžiūrų už laikotarpį, per kurį įvyko autoįvykis, dokumentai yra sunaikinti. Atsakovas taip pat negalėjo pateikti įrodymų, kurių pagalba būtų galima nustatyti, kada kelio važiuojamosios dalies trūkumas buvo pašalintas. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo draudėjo automobilis apgadintas dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios, specialiais kelio ženklais nepažymėtos, duobės. Žala automobiliui padaryta dėl kelio dangos trūkumo, todėl atsakovui, kaip kelio valdytojui, turinčiam pareigą kelią tvarkyti, atlikti kelio techninę priežiūrą, tenka pareiga atlyginti padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsakomybė, sutinkamai su CK 6.266 straipsniu, kvalifikuotina kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Atsakovas byloje neįrodė, kad už kelio trūkumą, dėl kurio apgadintas ieškovo draudėjo automobilis, yra atsakingas kitas asmuo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas bei civilinės atsakomybės institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas. CK 6.266 straipsnis neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) atsakomybė be kaltės, tačiau nėra įtvirtinta jo pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovas nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, neatliko įstatymų draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Teismas neatsižvelgė į apelianto procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis prarado galimybę pateikti dokumentus, įrodančius jo veiksmų teisėtumą. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog nei apie kliūtis kelyje, nei apie įvykusį eismo įvykį atsakovas nebuvo informuotas. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė tik apeliantui. Ieškovas privalėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir atsakovo veiksmų neteisėtumą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad atsakovui prievolė atlyginti žalą kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuri kvalifikuojama kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Ta aplinkybė, kad atsakovas savo veikloje vadovaujasi lokaliniais aktais, leidžiančiais tam tikrą kelio pažaidų kiekį, negali būti pagrindu jį atleisti nuo civilinės atsakomybės net ir tuo atveju, jei jis būtų įrodęs, jog nepažeidė kelių apžiūrų metodikoje nustatyto patrulinių apžiūrų periodiškumo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis laikėsi kelio apžiūrų patikros periodiškumo. Ieškovas neprivalėjo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias kelio prižiūrėtoją nuo civilinės atsakomybės už kelio trūkumu padarytą žalą, tenka kelio savininkui (valdytojui) – atsakovui. Ieškovui pakanka įrodyti tik žalos ir priežastinio ryšio faktą. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio vairuotoja būtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar būtų didelis nukentėjusiosios neatsargumas. Apelianto argumentas, kad automobilio vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių 56 punkto reikalavimus, t.y. nepranešė apie kelyje esančią kliūtį kelio savininkui, nėra teisiškai reikšmingas, vertinant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsakomybė, sutinkamai su CK 6.266 straipsniu, kvalifikuotina kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Apeliantas tvirtina, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) atsakomybė be kaltės, tačiau nėra įtvirtinta jo pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą. Taigi atsakovas iš esmės kelia civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje klausimą. Apeliantas mano, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos ir nuostolių buvimo. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.

Nagrinėjamoje byloje aktualus materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę (deliktinę) atsakomybę, tinkamas aiškinimas ir taikymas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl sutartinė atsakomybė nė vienai iš šalių kilti negali. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsakingas už ieškovui kilusią žalą, t.y. turėjo būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo atsakomybė kvalifikuotina kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Apeliantas šių aplinkybių byloje neįrodė, tačiau jis apeliaciniame skunde ir neginčija civilinės atsakomybės be kaltės.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad bylos nagrinėjimo eigoje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad kelią Trakai-Lentvaris-Mūrinė Vokė, kuriame apgadintas ieškovo draudėjo automobilis, patikėjimo teise valdo atsakovas. Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį su draudėju UAB „Durpa“, kuriam priklausantis automobilis buvo apgadintas kelyje Trakai-Lentvaris-Mūro Vokė 1. Tarp draudiko – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo UAB „Durpa“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „Durpa“ 1314,26 Lt draudimo išmoką, todėl, taikant subrogaciją, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos ir nuostolių). Teismas jau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl kaltė nėra įrodinėjimo dalykas. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia žalos atsiradimo fakto, neginčija žalos dydžio. Ieškovo žalą (nuostolius) sudaro draudėjui UAB „Durpa“ sumokėta draudimo išmoka. Ieškovas su ieškiniu pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, sprendimą dėl draudimo išmokos, mokėjimo nurodymą (b.l. 7-20). Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygą – žalą.

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija ir jo veiksmų neteisėtumą. Nurodo, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) atsakomybė be kaltės, tačiau nėra įtvirtinta jo pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą. Apeliantas teigia, kad nepažeidė jokių įstatymų nuostatų bei Kelių apžiūrų metodikoje nustatyto patrulinių apžiūrų periodiškumo, neatliko jokių, įstatymų draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija tam iš esmės pritaria. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovui tvirtinant, kad jis tinkamai vykdė kelio patrulines apžiūras, jam tenka pareiga tai įrodyti. Apeliantas tvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2005-12-15, per šį laikotarpį įmonės prižiūrimuose keliuose atliktas didelis kiekis patrulinių apžiūrų ir užpildytas didelis kiekis patrulinių apžiūrų protokolų, kurių dalis nebuvo išsaugota. Byloje nėra duomenų apie tai, jog kelyje Trakai-Lentvaris-Mūro Vokė būtų buvę vykdomos patrulinės apžiūros ir jų rezultatai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad prieš eismo įvykį (2005-12-15) nustatyta tvarka atliko patrulines kelio Trakai-Lentvaris-Mūro Vokė apžiūras, t.y. tinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas. Byloje nustatyta, kad kelyje buvo duobė, į kurią įvažiavus, apgadintas automobilis. Apeliantas šio fakto neginčija. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jam pavesta kelių priežiūros funkcija. Tačiau, kaip jau konstatuota, apeliantas neįrodė, kad šią funkciją vykdė tinkamai. Pagal CK 6.246 straipsnio esmę, neteisėti veiksmai apima ir tokius atvejus, kai nevykdoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Dėl atsakovo neveikimo, t.y. netinkamos kelio Trakai-Lentvaris-Mūro Vokė priežiūros, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Taigi šiuo atveju nustatytos ir kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPk 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kadangi nenurodė argumentų, kodėl nevertina ir atmeta atsakovo nurodytas aplinkybes, jog nei apie kliūtis kelyje, nei apie įvykusį eismo įvykį apeliantas nebuvo informuotas. Tačiau tuo pačiu atsakovas pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 56 punktą eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei. Bylos duomenys tvirtina, kad draudėjo automobilio vairuotoja apie įvykusį eismo įvykį pranešė policijai, kuri užfiksavo, jog kelyje yra duobė (b.l. 7-9). Taigi automobilio vairuotoja elgėsi tinkamai ir pranešė vienam iš aukščiau paminėtų subjektų. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Konstatuotina, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas įrodymų neatmetė, nes atsakovas jų nebuvo pateikęs. Atsakovo pateiktos, tačiau neįrodytos, aplinkybės negali būti laikomos įrodymais, dėl kurių teismas turėtų atskirai pasisakyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nurodytos procesinės teisės normos nepažeidė.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė tik atsakovui, nors įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas turėjo ieškovas, kuris šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas (CPK 183 str. 1 d.), kuris įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir teisėjų kolegija tam pritaria.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikomas pagristu, kadangi teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius