- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-703-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06746-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“
- Ieškovas
- M. I.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1620-812/2019 pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ krepšinio klubas „Lietkabelis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Saulius Ramanauskas pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Pareiškime antstolis prašė išaiškinti, ar Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje teismas uždraudžia/leidžia atsakovui VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ mokėti įsiskolinimą Valstybės biudžetui, įsiskolinimą krepšinio žaidėjams, įsiskolinimą VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino, išaiškino, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas leidžia atsakovui VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ mokėti įsiskolinimą valstybės biudžetui, bei privalomus mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, tačiau uždraudžia mokėti įsiskolinimą krepšinio žaidėjams.
4. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ buvo suteikta teisė areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus – darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams.
5. Pažymėjo, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytas leidimas atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus nėra ribojamas prievolės atsiradimo laiku ar mokesčių atsiradimo pagrindais, todėl, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas leido atsakovui mokėti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir darbo užmokesčio (darbo užmokesčio įsiskolinimą) VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ darbuotojams.
6. Atsižvelgiant į tai, kad krepšinio žaidėjai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio prasme nėra laikomi darbuotojais, atsakovui draudžiama areštuotomis piniginėmis lėšomis mokėti įsiskolinimą krepšinio žaidėjams.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ prašo pakeisti 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kurioje teismas išaiškino, kad VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ uždraudžia mokėti įsiskolinimą krepšinio žaidėjams, išaiškinti jog 2019 m. balandžio 12 d. nutartis VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ leidžia mokėti atlyginimus krepšinio žaidėjams.
8. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali stabdyti įmonės veiklos. Krepšinio žaidėjai, negavę pilno apmokėjimo už sportinę veiklą praėjusio sezono metu, atsisakys atstovauti krepšinio klubą. Teismui neleidžiant iš areštuotų lėšų mokėti sportininkams atlyginimų, iš esmės yra stabdoma atsakovo, kaip krepšinio klubo veikla, o ieškovo interesams suteikiamas perdėtas pranašumas.
9. Sportininkai turi konstitucinę teisę gauti apmokėjimą už darbą, nors jie ir nėra laikytini darbuotojais LR darbo kodekso prasme. Teismas siaurąja prasme išaiškinęs darbuotojo sąvoką, nepagrįstai suvaržo sportininkų konstitucinę teisę, numatytą LR Konstitucijos 8 straipsnio 1 dalyje .
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išaiškinta 2019 m. balandžio 12 d. nutarties vykdymo tvarka.
12. Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.).
13. Pagal bendrąją CPK nustatytą taisyklę, teismo nutartis vykdomajame procese yra neskundžiama, jeigu šis kodeksas nenumato kitaip (CPK 612 str.). CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, nei aptartas CPK straipsnis, nei CPK 589 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1493-516/2017). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 str. 1 d.).
14. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog priimta nutartis gali būti skundžiama, nekeičia įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį tokios nutartys apeliacine tvarka neskundžiamos.
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei nagrinėjimui (CPK 338 str.). Vadovaujantis išdėstytu apeliacinis procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
16. Dėl prašomos galimybės naudotis lėšomis apeliantė gali kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, patikslinimo ar pan.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal VšĮ krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.