- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-474-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01913-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5756-952/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal R. R. pateiktą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-09-08 vykdomąjį raštą (teismo sprendimo, kuriuo nutraukta A. R. ir R. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu) A. R. atžvilgiu dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymo. Vykdydama vykdomąją bylą antstolė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašymu išaiškinti ar A. R. gali būti laikoma skolininke ir ar jai, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, galima skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad antstolė teismo prašo išaiškinti ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, o suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo veiksmus jai atlikti.
Antstolė D. P. 2018 m. kovo 29 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl kaltojo asmens nubaudimo. Nurodė, jog galimybės pritaikyti CPK 585 straipsnio ir 771 straipsnio nuostatų nėra, nes nubausti prašomas asmuo teismo sprendimu Nr. P2-519-952/2016 nėra įpareigotas atlikti jokių valinių veiksmų, todėl vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 dalimi persiuntė nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui R. R. 2018-01-25 pareiškimą, kuriuo prašoma antstolės kreiptis į teismą dėl A. R. piktybinio teismo sprendimo nevykdymo.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi antstolė įpareigota pašalinti pareiškimo dėl kaltojo asmens nubaudimo trūkumus, nurodant kokių antstolio nurodymų nevykdo skolininkė A. R. ir kokią baudą jai prašoma skirti.
Antstolė D. P. 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymu teismui nurodė, kad negali vykdyti 2018 m. balandžio 11 d. nutarties nuostatų, kadangi neturi galimybės ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka, ką nutartyje įpareigojo padaryti teismas. Pakartotinai prašė teismo 2018 m. kovo 29 d. antstolės pareiškimą nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir priimti sprendimą dėl teisinio ginčo, kilusio tarp proceso šalių. Pažymėjo, jog teismui atsisakius nagrinėti antstolės pareiškimą CPK 593 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, kai kreipimasis į teismą šioje situacijoje negalimas CPK 585 ir 771 straipsniuose numatyta tvarka, proceso šalims būtų atimta galimybė įgyvendinti savo teises CPK numatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi antstolės D. P. pateiktą pareiškimą dėl kaltojo asmens nubaudimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad antstolė D. P. nepašalino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nenurodė kokių antstolio nurodymų nevykdo skolininkė A. R., taip pat nenurodė prašomos skirti baudos dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, apeliantė antstolė D. P. prašo minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog antstolė argumentuotai patvarkymu išaiškino teismui, kad šioje situacijoje trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, o vykdymo procese iškilęs klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 dalimi. Taip pat teigia, jog teismas visiškai neįsigilino į antstolės patvarkyme pateiktas aplinkybes, neanalizavo galimybės išspręsti klausimą antstolės pareiškimo CPK 593 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka ir visiškai nepasisakė dėl antstolės patvarkyme išanalizuotų teisės normų taikymo galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės antstolės D. P. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė antstolė D. P. kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria jos pareiškimas dėl kaltojo asmens nubaudimo laikytas nepaduotu, pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. R. pateiktą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-09-08 vykdomąjį raštą (teismo sprendimo, kuriuo nutraukta A. R. ir R. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu) A. R. atžvilgiu dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku R. R. nustatymo. A. R. su vykdymo tvarka yra supažindinta (17, 21, 23, 33 v. b. l.). Iš R. R. 2018-01-25 pareiškimo antstolių R. A. ir D. P. kontorai turinio matyti, kad A. R. trukdo R. R. bendrauti su mažamete dukra R. R. (52-54 v. b. l.). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. vaiko atvejo vertinimo protokolu nustatyta, kad nesutarimus tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko galimai sąlygoja pačių tėvų tėvystės įgūdžių stoka, tarp tėvų susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai derinant vaiko auklėjimo metodų taikymo būdus, vaiko emocinių poreikių tenkinimo klausimus, kitus su vaiku susijusius klausimus (40-41 v. b. l.).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nevykdymą. Pagal CK 3.165 str. 1 d., tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 3 d.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, pritaria antstolės atskirojo skundo argumentams, jog šioje situacijoje trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, o vykdymo procese iškilęs klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 dalimi. Priešingu atveju, esant tokiai situacijai, kai yra neįmanoma pritaikyti nei CPK 771 straipsnyje, nei CPK 585 straipsnyje įtvirtintų teisės normų, iš proceso šalių atimama galimybė įgyvendinti savo teises CPK numatyta tvarka ir suteikiama galimybė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo tėvų teisėmis, taip paneigiant tiek vaiko interesų prioretiškumo principą, tiek varžant kitos iš šalių tėvų teises. Pabrėžtina ir tai, kad CPK 593 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui antstolės pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuriuo metu įmanoma išsiaiškinti aplinkybes ir įvertinti ar A. R. aplamai vykdo teismo sprendimą – tinkamai užtikrina R. R. teisę bendrauti su mažamete dukra R. R., o ne apsiriboti vien rašytiniu procesu ir formaliai taikyti trūkumų šalinimo instituto normas.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neanalizavo galimybės išspręsti klausimą antstolės pareiškimo CPK 593 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, neatsižvelgė į vaiko interesų prioretiškumo principą bei į atskirai gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolės D. P. pareiškimo dėl kaltojo asmens nubaudimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti antstolės 2018-03-29 pareiškimą dėl kaltojo asmens nubaudimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.