Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. (I. B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 m. birželio 2 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 12.05 val., Klaipėdos m. apylinkės teisme, esančiame S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje teismo posėdžio metu teismo salėje bei po posėdžio įžeidė V. N., pavadindamas žodžiu „gavniuk“.

Teismas neteisingai įvertino surinktus byloje įrodymus ir neteisingai nepritaikė BK 155 str. dėl įžeidimo reikalavimus. Teismas tas aplinkybes, kad I. B. teismo metu civilinėje byloje Nr. 2-3987/740/09 pavadino jį žodžiu „gavniuk“, įvertino kaip I. B. norą sulyginti gera ir bloga. Teismas net nepareikalavo, kad I. B. jo atsiprašytų, atvirkščiai, teismas užėmė I. B. gynėjo poziciją ir pradėjo aiškinti visokias interpretacijas dėl pavartoto žodžio „gavniuk“ ir aiškinosi, dėl ko I. B. pavartojo šitą žodį. Netgi reikėjo išklausyti paskaitą apie praktikas, sukurtas Rusijos teismuose. Jis yra įžeistas ir pažemintas valstybinėje institucijoje – teisme, už tai civilizuotoje valstybėje, pavyzdžiui, Italijoje, įžeidėjas neabejotinai būtų iškart suimtas. Teismas neteisingai įvertino aplinkybes ir priėmė nuosprendį, prieštaraujantį BK 155 str. 2 d. ir 3 d., nes I. B. labai jį įžeidė, o teismas net nepastebėjo to įžeidimo.

Teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl jo įžeidimo viešoje vietoje, t. y. prie Klaipėdos apylinkės teismo įėjimo. Liudytojas J. V. tuo metu buvo ne tik liudytojas civilinėje byloje Nr. 2-3987-740/2009, kur buvo teismo iškviestas ir apklaustas, bet ir asmeniškai dalyvavo pokalbiuose su I. B. prie teismo įėjimo ir girdėjo, kaip I. B. įžeidė jį viešai, piktybiškai pakartojant, kad „aš tau prie visų žmonių pakartosiu, kad tu esi gavniuk“. Tos aplinkybės buvo patvirtintos liudytojo J. V. parodymais šioje baudžiamojoje byloje. Po liudytojų duotų parodymų ir jo išėjimo iš teismo salės, I. B. pateikė teismui papildomai kažkokius dokumentus, kurie iki liudytojo parodymų teismui nebuvo pateikti. Teismas juos priėmė. Jo manymu, tai procesinis pažeidimas, nes visi įrodymai turėjo būti teikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

Teismas liudytojo J. V. parodymus įvertino kaip šališko liudytojo parodymus. I. B. įžeidimas yra visiškai kita byla ir nėra susijusi su J. V. ar I. B. civiliniu ieškiniu. Atvirkščiai, I. B. iškviesto liudytojo V. P. parodymus teismas įvertino kaip labai esminius ir net nepastebėjo jo klausimo liudytojui: „ar pastebėjote stovintį prie įėjimo į teismą policijos ekipažą?“. Liudytojas nepastebėjo tokio dalyko, bet labai gerai pastebėjo, sėdėdamas mašinoje ir neužeidamas į teismą, kad I. B. „teisme ir prie teismo su niekuo nekalbėjo“. Pabrėžtina, kad liudytojas V. P. laukė I. B. prie teismo, kur stovėti draudžiama, visą valandą, bet taip ir nepastebėjo stovinčio policijos ekipažo, nes jis ten niekada nebuvo.

Europos Sąjungoje priimtas Gero elgesio pažeidimo kodeksas, kuris veikia ir Lietuvoje, griežtai apibrėžė valstybinio pareigūno principingą ir atsakingą darbą. Nesuprantama, kaip teismas galėjo principingai įvertinti liudytojo V. P. parodymus, jeigu jo parodymai neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Teismas netgi nepasidomėjo, kur konkrečiai stovėjo liudytojo V. P. mašina. Taigi teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismas tiesiog davė leidimą savo 2010 m. vasario 19 d. priimtu nuosprendžiu I. B. ir toliau jį įžeidinėti ir žeminti.

Išteisintasis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bylos nagrinėjimo metu I. B. žodžiais, matant kitiems asmenims, įžeidė nukentėjusįjį ir būtent siekė tikslo jį įžeisti. Teismas nurodė, kad I. B. žodžiai buvo pasakyti teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinį ginčą tarp jo ir nukentėjusiojo, todėl nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad šį sakinį jis ištarė emociškai reaguodamas į nukentėjusiojo, jo manymu, neteisėtus reikalavimus civilinėje byloje, tikslo įžeisti jis neturėjo, o norėjo tik išreikšti savo neigiamą nuomonę apie asmenį, todėl I. B. inkriminuojamoje veikoje nėra BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija negali sutikti.

Iš nukentėjusiojo V. N. ir išteisintojo I. B. parodymų matyti, kad konfliktas tarp jų dėl piniginės prievolės įvykdymo yra įsisenėjęs. Iš civilinių santykių kylančias problemas abi šalys aiškinasi tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors V. N. veiksmai ginant savo teises I. B. vertinimu yra nepagrįsti ir provokuojantys, tačiau tai nesuteikia teisės I. B. savo nuomonę viešai reikšti asmenį įžeidžiančiais žodžiais. Byloje patikimai nustatyta, kad I. B. teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą, pasakė frazę, kad „ieškovas (V. N.) buvo normalus žmogus, o dabar tapo „takoi gavniuk“. To I. B. neneigia, ši ištarta frazė užfiksuota teismo posėdžio protokole. Kolegijos nuomone, pasakydamas minėtą frazę I. B. žodžiu neigiamai, nepadoriai įvertino V. N., užgauliai formuluodamas atsiliepimus apie jo žmogiškąsias asmenines savybes, taip niekino jo žmogiškąjį prestižą, jį žemino jo paties ir kitų tuo metu teismo posėdžio salėje šalia buvusių asmenų (teisėjo, posėdžio sekretorės, vertėjos) akyse, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo išsakyto teiginio, kad I. B., pavadindamas jį „gavniuk“, jį įžeidė. Nėra abejonių ir dėl to, kad V. N. įžeidžiančią frazę I. B. ištarė viešai, t. y. atvirai, neslapčia, stebint ir girdint šalia buvusiems aplinkiniams. Pažymėtina, kad šiuo atveju sąvoka „viešai“ neturėtų būti tapatinama su viešos vietos samprata, kuri suvokiama kaip visiems skirta vieta, visuomenės naudojama lengvai prie jos prieinant. Sąvoka „viešumas“ apibūdina padėtį, kurioje kas nors atsidūręs gali būti visų aplinkinių viešai stebimas. Taip pat kolegija neabejoja, kad nepadoriai apibūdindamas V. N. girdint kitiems žmonėms I. B. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Tuo tarpu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog surinktų įrodymų visuma neginčijamai nenustatyta, kad I. B. nukentėjusįjį žodžiu „gavniuk“ vadino ir po teismo posėdžio. Nors V. N. parodė, kad po teismo posėdžio I. B., išeidamas iš teismo pastato, jį dar kartą įžeidė, pavadindamas tuo pačiu žodžiu „gavniuk“, girdint šalia buvusiems asmenims, ir šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas J. V., tačiau dėl šių asmenų parodymų patikimumo abejonių kelia ne tik ta aplinkybė, jog minėti asmenys bylinėjasi su I. B. ir jų santykiai yra priešiški, bet ir I. B. parodymai, kad po teismo posėdžio jis vėlavo į verslo susitikimą, todėl prie teismo su V. N., o juo labiau su kitais asmenimis nešnekėjo, jų neįžeidinėjo, o sėdo į prie teismo jo laukusį automobilį ir išvažiavo, bei liudytojo V. P. parodymai, jog tą dieną jis kartu su I. B. turėjo vykti į verslo susitikimą, todėl nuo 11 val. laukė jo automobilyje, kuris stovėjo priešais Klaipėdos miesto apylinkės teismo centrinį įėjimą, apie 12 val. iš teismo pastato išėjo I. B. ir įlipo į jo automobilį. Kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog liudytojo V. P. parodymai neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Nukentėjusysis nepateikė į bylą duomenų, jog V. P. fiziškai negalėjo stovėti (arba netgi nestovėjo) prie teismo tokioje vietoje, iš kurios stebėjo teismo centrinį įėjimą. V. P. parodymų apie jo stovėjimo vietą, priešingai nei mano nukentėjusysis, negali nepaneigti net ir ta aplinkybė, kad ten, kur neva realiai stovėjo V. P., stovėti automobiliams draudžiama. Tai, kad V. P. stovėdamas prie teismo, pasak nukentėjusiojo, nematė policijos automobilio, taip pat negali būti ta aplinkybe, kuri leistų besąlygiškai abejoti V. P. parodymais apie jo buvimo vietą. Kita vertus, teisiamojo posėdžio protokole šių nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių neužfiksuota.

Taigi nepavykus pašalinti abejonių tarp prieštaringų iš vienos pusės nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo J. V., iš kitos pusės kaltinamojo I. B. ir liudytojo V. P. parodymų, nors visos galimybės tam buvo išnaudotos, bei nesant kitų, objektyvių ir nepriklausomai nuo nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo J. V. parodymų I. B. kaltę galinčių neginčijamai patvirtinti įrodymų, kolegija mano, kad nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo J. V., kurie bylinėjasi su I. B. ir dėl to gali jį apkalbėti, parodymai negali būti lemiami I. B. kaltės įrodymai. Apylinkės teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią, pagrįstą tinkamu teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto analize ir vertinimu išvadą, jog ta aplinkybė, kad I. B. V. N. adresu pavartojo žodį „gavniuk“ ir po teismo posėdžio, nėra patikimai ir neginčijamai įrodyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija nustato, kad I. B. 2009 m. birželio 2 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 12.05 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, teismo posėdžio metu teismo salėje įžeidė V. N., pavadindamas žodžiu „gavniuk“.

I. B. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Nuosprendis dėl I. B. išteisinimo pagal BK 155 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Skirdama bausmę I. B., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. I. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, I. B. asmenybę, kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus I. B. su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį.

V. N. prašė iš kaltinamojo priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl nusikalstamų I. B. veiksmų V. N. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (turtinės žalos kaltinamasis savo veiksmais nepadarė), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Esant šioms aplinkybėms kolegija mano, kad šioje byloje 500 litų yra pakankamas neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

nusprendži a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį – I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., ir nubausti jį 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis privalo sumokėti per du mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 20 d. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam V. N. priteisti 500 litų neturtinės žalos atlyginimo.