- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-739-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovės R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1161-101/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, turto ir turtinių prievolių padalijimo ir atsakovės R. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydamas:
1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2006-03-04 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės kaltės;
2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10000 Lt dydžio neturtinę žalą;
3) nustatyti nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;
4) priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 450 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;
5) padalinti santuokoje įgytą turtą:
- priteisiant ieškovui iš atsakovės 3350 Lt kompensacijos už automobilį Opel Astra, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), televizorių, personalinio kompiuterio monitorių, namų kino sistemą, fotoaparatą, sofą-lovą su miegamuoju foteliu, spintą, mikrobangų krosnelę, rašomąjį stalą, viso turto už 37400 Lt;
- priteisiant atsakovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), indaplovę, nešiojamąjį kompiuterį, lazerinį spausdintuvą, sekciją, skalbimo mašiną, viso turto už 44300 Lt;
6) priteisti atsakovei įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB pagal 2011-06-29 vartojimo kredito sutartį Nr.11-029804-GV, skolos suma 13942,64 Lt;
7) prievolę pagal AB SEB bankas 2007-04-18 kredito sutartį Nr.1450718011870-39 laikyti bendra ir solidaria su atsakove, t.y. kreditą grąžinti R. P. ir R. P.;
8) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuoka pradėjo irti nuo 2011 m. pavasario. Santykiai šeimoje pašlijo nuo to laiko, kai atsakovė pradėjo slapta susitikinėti su kitu vyru, tapo ieškovui neištikima. 2012-03-30 ji paliko namus ir išėjo gyventi su kitu vyru ir gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Vaiką atsakovė pasiėmė su savim, vaikas šiuo metu gyvena su motina. Dėl nurodytų aplinkybių šalys nebepalaiko artimų santuokinių ryšių, bendro ūkio neveda, kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Atsakovė ieškovui neištikima, nėra lojali šeimai, todėl gyvenimas santuokoje nebetikslingas ir susitaikymas neįmanomas dėl atsakovės kaltės. Ieškovas jaučiasi labai įžeistas, pažemintas. Ieškovas neteko galimybės tiesiogiai bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime (LR CK 3.60 str., 3.62 str., 3.69 str., 3.117 str., 3.192 str., 3.194 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su ieškiniu sutiko dalyje dėl nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamosios vietos nustatymo, automobilio Opel Astra, indaplovės, nešiojamojo kompiuterio, lazerinio spausdintuvo, sekcijos, skalbimo mašinos ir kreditorinio įsipareigojimo Swedbank, AB R. P. priteisimo, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo ieškovui ištikima ir lojali, ieškovo pateiktos nuotraukos neteisėtai išimtos iš jos asmeninio kompiuterio jai nežinant, jose atsakovė užfiksuota su kolegomis 2011 m. Vilniaus apskrities VPK Personalo skyriaus naujametinio vakarėlio metu. Tai negali būti traktuojama, kaip neištikimybė. Atsakovė nei su kolegomis, nei su kitais vyrais, kol gyveno su atsakovu, artimų santykių neturėjo (LR CK 3.109 str., 6.116 str.).
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje pritarė ieškovo reikalavimui nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą iki jo pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystimuisi bei atitiktų tėvų turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Atsakovė R. P. pateikė priešieškinį, prašydama:
1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės;
2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove;
3) priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 700 Lt per kalendorinį mėnesį išlaikymą nepilnamečiam I. P. iki jo pilnametystės, taip pat 3500 Lt išlaikymo įsiskolinimo;
4) nustatyti ieškovui bendravimo tvarką su I. P.;
5) padalinti santuokoje įgytą turtą:
- priteisiant ieškovui šaldytuvą (600 Lt), televizorių (100 Lt), personalinio kompiuterio monitorių (400 Lt), fotoaparatą (700 Lt), sofą-lovą su dviviečiu miegamu foteliu ir minkštasuoliu (4000 Lt), sekciją (50 Lt), spintą (300 Lt), skalbimo mašiną (100 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), ½ kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007-04-18 kredito sutartį Nr.1450718011870-39, skolos likutis 151328,11 Lt;
- priteisiant atsakovei butą (duomenys neskelbtini), 98000 Lt vertės, automobilį Opel Astra, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (5000 Lt), indaplovę (1100 Lt), nešiojamą kompiuterį (800 Lt), lazerinį spausdintuvą (300 Lt), namų kino sistemą (430 Lt), rašomąjį stalą (150 Lt), ½ kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007-04-18 kredito sutartį Nr.1450718011870-39, skolos likutis 151328,11 Lt, kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB pagal vartojimo kredito sutartį Nr.11-029804-GV, skolos suma – 13942,64 Lt;
6) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santykiai pablogėjo nuo 2010 m., kai ieškovas vis dažniau ėmė vartoti alkoholį, išgėręs tapdavo nenuspėjamas ir agresyvus. 2010 m. gruodžio mėn. per savo gimtadienį prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio vaiko ir ieškovo draugų akivaizdoje. Vėliau fizinis smurtas pasikartojo dar keletą kartų, atsakovė į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad bendradarbiai sužinotų tokias jos šeimyninio gyvenimo detales. 2011 m. žiemą ieškovas pradėjo naudoti psichologinį smurtą, spaudimą, nuolatinius grasinimus, vis dažniau išgėrinėdavo, garsiai klausydavosi muzikos. Atsakovė 2012-03-30 išėjo iš namų su sūnumi ir ėmė gyventi atskirai. Kadangi ieškovas naudojo fizinį, psichologinį smurtą, ignoravo vaiką ir atsakovę, neskyrė jiems dėmesio, neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės (LR CK 3.27 str., 3.60 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-26 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priešieškinį patenkinti iš dalies:
1) santuoką, įregistruotą 2006-03-04 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.441, tarp R. P. ir R. P. nutraukti dėl R. P. kaltės;
2) priteisti iš R. P. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. P. naudai;
3) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes P. ir P.;
4) nustatyti nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamąją vietą su motina R. P.;
5) priteisti iš R. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-17 iki I. P. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. P., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) nustatyti R. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. P. tvarką:
1. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietovės kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10:00 val. savo pasirinkimui vienai ar abejoms savaitgalio dienoms, tačiau bet kuriuo atveju atsakovei privalo parvežti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau nei iki tos pačios savaitės sekmadienio 19:00 val.;
2. Apie 1 p. nurodytą vaiko paėmimą ir apsisprendimą paimti vaiką vienai ar abejoms savaitgalio dienoms ieškovas visais atvejais privalo atsakovei pranešti telefonu iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną;
3. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietovės antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:30 val. savo pasirinkimu vienai arba abejoms nurodytoms dienoms, tačiau bet kuriuo atveju ieškovas privalo parvežti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau nei iki antradienio arba trečiadienio 20:30 val.;
4. Apie 3 p. nurodytą vaiko paėmimą ir apsisprendimą paimti vaiką vienai ar abejoms 1 p. nurodytoms dienoms ieškovas visais atvejais privalo atsakovei pranešti telefonu iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 dieną;
5. Ieškovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais (2013, 2015, 2017 ir kt.) paimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos per šventines dienas (Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas ir kitas šventines dienas), taip pat per vaiko gimimo dieną;
6. Apie 5 p. nurodytą vaiko paėmimą ieškovas visais atvejais privalo atsakovei pranešti iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas;
7. Kiekvienas iš tėvų, norėdamas išvykti su vaiku į užsienio valstybę, privalo gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą;
7) padalinti santuokoje įgytą turtą:
R. P. priteisti - nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-17, a-18, a-19, a-20, a-22, 319-1, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kilnojamuosius daiktus: televizorių (100 Lt), personalinio kompiuterio monitorių (400 Lt), fotoaparatą (700 Lt), sofą-lovą su dviviečiu miegamu foteliu ir minkštasuoliu (400 Lt), spintą (150 Lt), mikrobangų krosnelę (100 Lt), šaldytuvą (600 Lt), skalbimo mašiną (100 Lt), sekciją (50 Lt);
R. P. priteisti - ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-17, a-18, a-19, a-20, a-22, 319-1, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vertė 6700 Lt); kilnojamuosius daiktus: indaplovę (1100 Lt), nešiojamą kompiuterį (800 Lt), lazerinį spausdintuvą (300 Lt), rašomąjį stalą (150 Lt), namų kino sistemą (430 Lt);
8) pripažinti solidaria abiejų R. P. ir R. P. prievole iki jos visiško įvykdymo prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal R. P. ir AB SEB bankas 2007-04-18 sudarytą kredito sutartį Nr.1450718011870-39;
9) pripažinti asmenine R. P. prievole iki jos visiško įvykdymo kreditoriui Swedbank, AB pagal Swedbank, AB ir R. P. sudarytą 2011-06-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV;
10) priteisti iš R. P. R. P. 3621,32 Lt kredito likučio;
11) kitoje dalyje - ieškinį ir priešieškinį atmesti;
12) sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino I. P. išlaikymo priteisimo po 450 Lt per mėnesį iš atsakovo R. P.;
13) priteisti iš R. P. 1670 Lt žyminio mokesčio ir 181,50 Lt turto vertinimo išlaidų R. P. naudai;
14) priteisti iš R. P. 361 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;
15) priteisti iš R. P. 1470 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;
16) priteisti iš R. P. ir R. P. į valstybės biudžetą po 26,73 Lt teismo pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ištyrus motinos buities sąlygas, nustatyta, kad atsakovė su sūnumi ir sugyventiniu gyvena nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Nepilnametis I. P. nurodė, kad juo rūpinasi ir mama, ir ieškovas, tačiau gyventi nori su mama (1 t., b.l. 38-39). Teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko I. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008). Teismas nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 2700 Lt, atsakovė taip pat dirba, jos darbo užmokestis sudaro 1570 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismas nurodė, jog iš ieškovo priteistina sūnaus I. P. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo teisme, t.y. 2013-02-26, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), bei nustatytina, kad atsakovė vaikui priteistą išlaikymo sumą valdo uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas R. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir 3621,32 Lt kredito likučio pagal R. P. ir Swedbank, AB 2011-06-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą, ieškovas sutiko teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Byloje nėra surinkta įrodymų, galinčių patvirtinti realiai atsakovės patiriamas išlaidas 1400 Lt sumai. Ištuokos sprendimu nustatyta maksimali bendravimo su sūnumi tvarka. Tuo laikotarpiu ieškovas rūpinasi vaiku, maitina, perka žaislus, t.y. patiria išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, iš esmės rėmėsi tik vienu kriterijumi - šalių turtine padėtimi, nurodydamas, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės. Apeliantas teigia, jog atsakovės turtinė padėtis nėra sunki, nes po santuokos nutraukimo įgytas turtas ir skoliniai įsipareigojimai padalinti, nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovas ir atsakovė yra jauni, sveiki, pajėgūs dirbti ir užsidirbti savo materialinei gerovei žmonės. Tai, kad pajamų likutis, atskaičius mokesčius, atsakovei lieka mažesnis, nereiškia, kad ji nėra pajėgi teikti išlaikymą vaikui lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 3621,32 Lt kredito likutį pagal atsakovės ir Swedbank, AB 2011-06-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV atsakovės naudai, peržengė šalių reikalavimų ribas. Nei ieškovas, nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nereiškė reikalavimo dalinti pusiau atsakovės asmeniškai priimtos skolinio įsipareigojimo grąžinimo naštos (LR CK 3.192 str., 6.156 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, nurodė, kad atsakovės atlyginimas yra ženkliai mažesnis nei ieškovo. Ieškovo atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 2451,62 Lt, tuo tarpu atsakovės atlyginimas yra 1570 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovas turi mokėti didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Atsakovė pažymėjo, jog santuokos nutraukimo bylose, kuriose yra nepilnamečio vaiko ir kreditorių interesai, teismas nėra suvaržytas tik šalių reikalavimu, gali būti aktyvus ir peržengti reikalavimo ribas.
Šalies argumentai
Atsakovė R. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą pakeisti dalyse:
- dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės;
- dėl bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto vieno kambario buto padalinimo tarp ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis ir priteisti 2/3 dalis šio buto atsakovei;
- dėl atmesto atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 3500 Lt sumoje, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteistas šalims ir priteistas iš šalių valstybės naudai, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo parengimo. Nurodė, kad teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų santuokos su ieškovu iširimo priežasčių, pačios atsakovės paaiškinimų apie tai, jog pagrindinė priežastimi buvo ieškovo dažnas girtavimas, nepakankamas bendravimas su atsakove ir vaiku, ieškovo netolerancija atsakovei, priekaištai dėl jos uždirbamo mažo atlyginimo, jos, kaip vaiko motinos, žeminimas, nuolatinis įžeidinėjimas, tikslingas psichologinio diskomforto-netikrumo ir baimės jausmo dėl jos ir vaiko ateities sudarymas šeimoje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 3.118 str. nustatytų bendrojo turto padalinimo tvarką, nes teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra netinkamai išdėstytas sutuoktinių turto balansas, t.y. nustatytas bendras turtas, bet nenustatytas kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai. Atsakovė prašė, kad teismas priteistų iš ieškovo 3500 Lt įsiskolinimą nuo 2012-03-30 iki 2013-09-10 už vaiko išlaikymą. Ieškovas, pradėjęs santuokos nutraukimo bylą, nupirko vaikui keletą rūbelių, kramtomos gumos, kitokias smulkmenas. Apeliantė teigia, jog tokie epizodiški fragmentai nepatvirtina, jog ieškovas tinkamai dalyvavo visų vaikui reikalingų poreikių išlaidų padengime.
Atsiliepimas
Ieškovas R. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydamas atsakovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimą dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio ir 3621,32 Lt kredito likučio pagal R. P. ir Swedbank, AB 2011-06-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečio vaiko I. P. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. P. objektyviai ir vienareikšmiškai yra kalta dėl santuokos iširimo, o jos argumentai dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje laikytini negarbingai šmeižiančiais ieškovą, kaip asmenį. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad faktas, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (LR CK 3.71 str., 3.109 str., 6.6 str.).
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovės R. P. apeliacinį skundą, nurodydamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimas dalyje, kurioje pasisakoma dėl ieškovo ir atsakovo prievolių pagal 2007-04-18 kredito sutartį Nr. 1450718011870-39 solidarumo yra pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, 2014-05-09 atsakovė R. P. pateikė pareiškimą, prašydamas priimti atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalyje dėl priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 3500 Lt sumai. Nurodė, kad apeliantei žinomos atsisakymo pasekmės (LR CPK 308 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, priimant atsakovės apeliacinio skundo atsisakymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukiant. Tai neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Apeliantei R. P. žinomos apeliacinio skundo dalies atsisakymo procesinės pasekmės (LR CPK 42 str. 2 d., 308 str.).
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, įsiteisėjo civilinėje byloje Nr. N2-21950-558/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl tėvystės nuginčijimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimas (2 t., b.l. 195-197) ieškinį patenkinti visiškai, nustatant, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. P. nėra R. P. sūnus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimu buvo nustatytas prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintis faktas dėl tėvystės nuginčijimo, sudarantis teisinį pagrindą panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas iš R. P. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. P., gim. 2006-05-02, po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-17 iki I. P. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. P., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti, panaikinant sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, ir priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmetant, nes apeliacinės instancijos teismas remiasi prejudiciniu faktu, kad ieškovas nėra I. P. tėvas, o I. P. nėra ieškovo sūnus.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir santuokos nutraukimo padarinių
Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė, kaip sutuoktinė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas būti lojalia ir gerbti ieškovą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai, kad pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, atsakovė su vaiku pradėjo gyventi skyrium ir nesiekė santuokos išsaugoti, patvirtina atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, nes nenutraukusi santuokos, atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyriškiu. Tai sudaro teisinį pagrindą vien atsakovę pripažinti kalta dėl santuokos iširimo, nes, nenutraukusi santuokos, atsakovė, gyvendama su kitu vyriškiu išsinuomotame bute, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas būti lojalia ir gerbti ieškovą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas naudojo fizinį ar psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Tiek liudytoja R. G., tiek liudytojas E. P. aplinkybes dėl to, kad ieškovas galėjo naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, žinojo tik iš pačios atsakovės R. P. žodžių, o patys asmeniškai jokių faktų nematė ir nenurodė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės paaiškinimus apie ieškovo santuokinių pareigų nevykdymą, nes įtempti sutuoktinių tarpusavio santykiai savaime nereiškia ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo. Aplinkybės, kai atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieškovu, artimai bendrauja ir gyvena su kitu vyru, užuot dėjusi pastangas išsaugoti šeimą, patvirtina, kad atsakovė pažeidė lojalumo, moralinės paramos ir pagarbos sutuoktiniui pareigą, nes ta aplinkybė, kad 2012 m. kovo mėnesį atsakovė su vaiku išėjo gyventi pas kitą vyrą (liudytojo R. P. parodymai, 1 t., b.l. 209), patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta atsakovė. Tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki atsakovės išėjimo gyventi skyrium 2012 m. kovo mėnesį, nesudaro teisinio pateisinti atsakovės neištikimybės faktą ir pripažinti ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kaip sutuoktinis, pažeidė savo pareigas atsakovei.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų dėl ieškovo kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad atsakovė vertino sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti vieną iš sutuoktinių kaltu dėl santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai iš atsakovės neturtinę žalą 2000 Lt sumai, kuri pagal faktines aplinkybes yra minimali. Neturtinės žalos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės paaiškinimus dėl ieškovo santuokinių pareigų nevykdymo, nes įtempti sutuoktinių tarpusavio santykiai savaime nereiškia tik ieškovo, kaip sutuoktinio, kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas pažymi, kad atsakovei buvo priimtinas šeimoje kilusių nesutarimų sprendimas, išsikeliant gyventi atskirai su kitu vyriškiu, bet ne abipusių nuolaidų būdu ieškant kompromiso, siekiant išsaugoti šeimą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Vadinasi, nustatęs, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį galėjo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Toks CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas atitinka jų turinį ir neprieštarauja Lietuvos teismų praktikai.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priežastis, lėmusias šalių santuokos iširimą, neįvertino ieškovo kaltės, nes byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad atsakovė nebandė išsaugoti santuokos, o pradėjo gyventi skyrium su kitu vyriškiu, todėl apeliacinės instancijos teismas jokių atsakovės, kaip sutuoktinės veiksmų, negali įvertinti, kaip bandymo išsaugoti santuoką. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė visus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje tinkamai suformulavo santuokos nutraukimą dėl atsakovės kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes (LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.60 str., 3.70 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalių prievolių pobūdžio
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą, konstatuodamas viso dalinamo turto vertę ir padalindamas turtą lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių turto balansą ir sprendimu tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, tinkamai išsprendė byloje pareikštus reikalavimus, nes dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia, nustatomas turto balansas pagal turto rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.118 str., 3.119 str.).
Pirmosios instancijos teismas, padalindamas tarp sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą natūra, pagrįstai priteisė sutuoktiniams po ½ dalį buto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-17, a-18, a-19, a-20, a-22, 319-1, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinkamai padalindamas kilnojamuosius daiktus tarp šalių.
Tai, kad šalims priteista po ½ dalį buto, atitinka teismo sprendimo dalį pripažinti solidaria abiejų R. P. ir R. P. prievole iki jos visiško įvykdymo prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal R. P. ir AB SEB bankas 2007-04-18 sudarytą kredito sutartį Nr.1450718011870-39, tokiu būdu užtikrinant šalių turtinių interesų pusiausvyrą, nes pirmosios instancijos teismo išvada padalinti tarp šalių šį butą po ½ dalį yra teisinga, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra galimybės priskirti šį turtą vienai iš šalių, bei nustatyti teisingos kompensacijos dydį priešingai šaliai, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės prievolių pagal 2007-04-18 kredito sutartį Nr. 1450718011870-39 solidarumą.
Tai, kad tarp šalių yra įtempti santykiai, nesudaro teisinio pagrindo priteisti visą butą vienai šaliai, o kitai - numatyti piniginės kompensacijos išmokėjimą, nes tai neužtikrina interesų pusiausvyros principo, esant solidariai prievolei. Situacija, kad abiems šalims po santuokos nutraukimo atitenka po ½ dalį minėto buto, neužkerta kelio šalims disponuoti šiuo turtu ar jį valdyti, ir, kartu, atkūrus teisinę taiką, bei bendradarbiaujant, realizuoti šį turtą, tuo užsitikrinant kiekvieno interesus parduoti turtą kuo geresne kaina, arba realizuoti savo turto dalį, prieš tai pasiūlius ją įsigyti kitos dalies savininkui, užkertant kelią neproporcingai mažos kainos nustatymui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padalindamas santuokoje įgytą turtą. Tai, kad atsakovė savo argumentus grindžia tuo, kad vieno kambario butas yra nedalus, savaime nesudaro teisinio pagrindo didinti atsakovės naudai priteistiną buto dalį.
Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 3621,32 Lt kredito likutį pagal atsakovės ir Swedbank, AB 2011-06-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV atsakovės naudai, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus byloje reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Situacija, kad už vartojimo kredito lėšas įsigytu automobiliu OPEL ASTRA naudojasi atsakovė ir šis turtas, nutraukiant santuoką, pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, nepanaikina ieškovo prievolės sumokėti 3621,32 Lt vartojimo kredito likutį, nes vartojimo paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti ir nereiškia, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, įvertinus tą aplinkybę, kad šeimos poreikiams naudotas automobilis yra atitinkamai nuvertėjęs dėl jo nusidėvėjimo.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų apeliacinių skundų reikalavimų ribas, nes byla šioje dalyje išnagrinėta teisingai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir šalių prievolių pobūdžio yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Turto padalijimo būdas yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį pakeisti. Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.). Apeliantai nepateikė įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, todėl jų argumentai atmesti, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų ( 2 t., b.l. 56-58, 65-126, 167-170, 218-224), kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą kitose dalyse, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys turėtų būti pakeistos ar panaikintos apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Sprendimas kitose dalyse paliktinas nepakeistas, nes byla šiose dalyse išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.117 str., 6.6 str., CPK 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 2 p., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, priteisdamas iš šalių valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas ir paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Byla yra sudėtinga dėl įrodymų vertinimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei proporcingumo principo tinkamą pritaikymą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos priteista 252 Lt žyminio mokesčio suma, kaip už išlaikymą, iš ieškovo valstybės naudai iš esmės atitinka ieškovui tenkančią sumokėti žyminio mokesčio dalį dėl to, kad teismas pripažino solidaria abiejų R. P. ir R. P. prievole iki jos visiško įvykdymo prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal R. P. ir AB SEB bankas 2007-04-18 sudarytą kredito sutartį Nr.1450718011870-39 ir pripažino asmenine R. P. prievole iki jos visiško įvykdymo kreditoriui Swedbank, AB pagal Swedbank, AB ir R. P. sudarytą 2011-06-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 11-029804-GV, bei ieškovui atitekusių kilnojamųjų daiktų vertės apmokestinimą, todėl teisėjų kolegija sprendimo dėl 252 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo valstybės naudai nekeičia. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti iš dalies atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas keičiamas ieškovo naudai. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 181 Lt žyminio mokesčio išlaidų (2 t., b.l. 53) už apeliacinį skundą, 900 Lt (2 t., b.l. 86, 87) ir 1500 Lt (2 t., b.l. 225,226) už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovė įgijo pareigą atlyginti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas iš R. P. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. P., gim. 2006 m. gegužės 2 d., po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki I. P. pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. P., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta R. P. bendravimo su I. P. tvarka, ir priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmesti.
Palikti kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo dalis nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės R. P. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo R. P. naudai.