Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2310-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
e1-2310-716/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2310-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02838-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (deklaruojanti gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, teista – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: ji 2023 m. sausio 22 d., apie 1 val., Avinėlių g. 16, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,98 promilių neblaivumas.

II. Byloje surinkti duomenys

R. P. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 22 d. buvo viena namuose, dėl turimų emocinių sunkumų nusprendė išgerti alkoholio. Išgėrė du butelius šampano ir degtinės, kiek tiksliai degtinės išgėrė, neprisimena. Be jokios priežasties nusprendė sėsti už automobilio ir išvažiuoti iš namų. Išvažiavusi iš namų judėjo link (duomenys neskelbtini). Jai paskambino draugė ir paklausė jos, kur ji yra. Draugei atsakė, kad netoli (duomenys neskelbtini). Norėjo apsisukti kelio ruože, įjungė atbulinį bėgį, nesuvaldė mašinos ir galu nuvažiavo nuo kelio į griovį. Dar bandė išvažiuoti, judėdama pirmyn atgal, tačiau nepavyko. Paskui buvo daug kitų žmonių, kurie buvo sustoję, klausė jos, ar jai viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Apie tai ji pranešė savo vyrui, kuris paskui atvažiavo. Nuo šios vietos jau sunkiai ką prisimena. Prisimena, kad kažką atsakė tiems žmonėms, tada kažkas iš tų žmonių, tikrai nežino kas, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams prisimena, jog davė jai pasitikrinti girtumą, pildė procesinius dokumentus. Dar prisimena, kad klausė, kiek kainuos automobilio nutempimas ir paslaugos už stovėjimo aikštelę. Paskui pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Nori parodyti, kad visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Nori paaiškinti, kad dėl automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi nuomos sutartį. Buvo sutarta, kad mėnesio nuomos kaina yra 400 eurų. Pasirašant sutartį buvo sumokėtas dviejų savaičių mokestis 200 eurų. Savininkas nežinojo, kad ji neturi teisių.

Papildomai tyrimo metu apklausta R. P. patvirtino, kad 2023 m. sausio 22 d. nakties metu vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Kaltę pripažįsta visiškai. Dėl tokių savo veiksmų labai galisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 00.40 val. su automobiliu važiavo Avinėlių g., nuo Vilniaus miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo, kairėje kelio pusėje griovyje pamatė tamsiai pilkos spalvos automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia buvo kažkoks vyriškis, kuris bandė automobilį iš griovio ištraukti, tiksliai neprisimena, bet vyras buvo su automobiliu „Volvo“, su tuo automobiliu ir bandė ištraukti „Toyota Prius“, nes kabino kablį, automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjo moteriškė, ji lyg tais buvo šviesių plaukų, vidutinio sudėjimo. Jis sustojo prie jų paklausti, ar nereikia jo pagalbos, tačiau jie su juo nebendravo, į klausimus, kas atsitiko ir ar viskas gerai, jie neatsakė, tuo metu moteris sėdėjo automobilyje, jos automobilio dugnas buvo įsirėmęs į griovio kraštą, o ji stipriai akseleruodama, spausdama greičio pedalą „gazavo“, stengėsi pajudėti, būtent tuo metu ją kitas automobilis ir bandė ja ištraukti, o ji laikė greičio pedalą. Jis pamatė, kad jo pagalba nereikalinga, todėl palikęs žmones tvarkytis pačius, nuėjo į automobilį, dar judėdamas tolyn matė, kad automobilį ištraukė. Jo kelionės tikslas nuo įvykio vietos buvo netoli, tad netrukus, maždaug už 10 min., maždaug apie 00.50 val. tuo pačiu keliu važiavo (kelio Nr. 5203) atgal link Vilniaus. Ir netoli tos vietos, kaip praeitą kartą, maždaug už 300 metrų, šalia namo, esančio Avinėlių g. 16, Vilniuje, toje pačioje kelio pusėje, griovyje pamatė vėl tą patį automobilį, tačiau aplinkui daugiau jokių automobilių, ar žmonių nebuvo, jis sustojo, pradėjo eiti link automobilio, automobilis tuo metu nevažiavo, bet pats judėjo, kažkas viduje vyko, kas jis nematė, girdėjo, kad viduje trankosi stikliniai buteliai, salone degė šviesa, o kai priėjo prie automobilio, vairuotoja automobilyje sėdėjo viena, jau tamsoje, ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje, jam atrodo, automobilis buvo užvestas. Jis priėjo prie automobilio, per atidarytą vairuotojo pusės langą klausė, kas atsitiko, ar jai reikalinga pagalba, tačiau ji nieko neatsakė. Kai ji sėdėjo automobilyje, matė, kad ji sunkiai koncentruojasi, muzika garsiai grojo, o ji sėdėdama rūkė cigaretes. Aplinkui jokių žmonių nebuvo. Jis galvojo, kad ji neblaivi, todėl iškvietė policiją, laukė, kol atvažiuos, kažkuriuo metu buvo atėjęs to sklypo savininkas, tačiau jam jis minėjo, kad nieko nematė. Kuomet atvažiavo policija, ji pradėjo atsikalbinėti ir vengti atsakomybės, nemandagiai kalbėjo, kalba nerišli. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino visą situaciją ir išvyko.

Liudytojas D. S. tyrimo metu parodė, kad automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko pasiėmęs kreditą iš „Paskolų klubas“, o tam, kad automobilį išsimokėtų, nusprendė mašiną nuomoti. Per socialinį tinklą „Facebook“ jam parašė R. P., kuri norėjo iš jo išsinuomoti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam nurodė, kad automobilį nori išsinuomoti asmeninėms reikmėms. Jis jai paaiškino, kad kaina mėnesiui yra 400 eurų. Susitarė susitikti 2023 m. sausio 13 d. Vilniuje, prie Vilniaus autobusų stoties, pasirašė nuomos sutartį ir R. P. sumokėjo už dvi savaites į priekį 200 eurų, avanso neėmė. Nuo to laiko su R. P. susitikęs nebuvo, kadangi pagal jų susitarimą turėjo susitikti sausio 27 dieną. Nori pridurti, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų matyti, kad iš R. P. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132 (patikros sertifikatas Nr. 1753517, galiojo iki 2023 m. birželio 6 d.) R. P. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmojo tikrinimo 2023 m. sausio 22 d. 1.46 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 2.11 val. nustatytas 2.33 promilių girtumas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nuvažiavęs nuo kelio ir pakibęs ant šlaito. Nuo vairuotojo sėdynės ant specialios flanelės buvo paimtas kvapo pėdsakas, flanelė su įsigėrusiu kvapu įdėta į stiklainį, kuris užsuktas dangteliu. Iš salono buvo paimtas foninio kvapo pėdsakas. Flanelė su įsigėrusiu foniniu kvapu įdėta į stiklainį, kuris užsuktas užsukamuoju dangteliu. Nuo vairuotojo sėdynės ant specialios lipnios juostelės buvo paimtos makrodalelės. Vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržai yra prisegti. Automobilyje yra vaizdo registratorius „7OMAI“ su atminties kortele, kuris buvo paimtas. Automobilio priekinėje salono dalyje ant keleivio pusės kilimėlio yra nugertas šampano butelis „Bosca“. Automobilio galinėje salono dalyje ant dešinės pusės kojų kilimėlio yra nugertas 1 l. talpos degtinės „Novaja“ butelis, nugerta sulčių „Cido“ pakuotė, o ant kairės pusės kojų kilimėlio trys šampano buteliai „Bosca“ ir vienas butelis 1 l. talpos degtinės „Novaja“, taip pat dvi pakuotės 1 l. talpos sulčių „Cido“.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S..

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti automobilio „Toyota Prius“ kaina su PVM Lietuvoje yra 5 020 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. pačios R. P. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsamūs liudytojų A. J. ir D. S. tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis ir jame esantys alkoholinių gėrimų buteliai, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti R. P. neblaivumo požymiai ir alkotesterio kvitai patvirtinantys, kad R. P. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Proceso metu tretysis asmuo D. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko 2023 m. kovo 30 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu byloje. Visgi, 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu D. S. civilinio ieškovo procesinė padėtis buvo panaikinta, jam apie tai pranešta nutarimą išsiunčiant 2023 m. gegužės 18 d. Nutarimas apskųstas nebuvo, yra galiojantis ir nepanaikintas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad yra pretenzijos dėl padarytos žalos, kurios neatlygintos ir dėl kurių nėra susitarta šiame procese.

R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas kaltininkei bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jos elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

R. P. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje vieną kartą teista dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę atlikusi, tačiau nepasibaigus jai skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminui vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį dažnai bausta administracine tvarka, paskirtų piniginių baudų nemoka. R. P. yra (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininkės gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. P. prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, R. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, vairavo automobilį neturėdama tam būtinos specialios teisės.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, įstatymo nustatyta tvarka kaltinamajai jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau skirto draudimo kaltinamoji nepaisė ir pakartotinai padarė analogišką nusikaltimą, nors kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, tačiau vairavo turėdama didesnio nei lengvo apsvaigimo laipsnį (įvykio metu jos neblaivumo laipsnis buvo vidutinis), elgėsi įžūliai ir pavojingai, ką įrodo pakartotinis transporto priemonės vairavimas praėjus trumpam laiko tarpui po 2023 m. sausio 15 d. įvykio ir šio nusikaltimo metu kilęs eismo įvykis, dėl kurio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir kaltininkei 2023 m. vasario 22 d. nutarimu skirta 1000 eurų bauda. Įvertinus visa tai kaltininkei skirtinas didesnis nei vidurkio (skaičiuotino nuo vienerių iki septynerių metų) dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu pripažįstamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo R. P. nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, t. y. D. S.. Tą patvirtina VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. S. žinojo ar galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. P. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojusi alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad transporto priemonės ,,Toyota Prius“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 5 020 eurų (su PVM). Dėl to teismas pripažįsta, kad būtent ši suma turi būti išieškota iš kaltinamosios. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios R. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo R. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

R. P. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

R. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. P. skirti 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš R. P. konfiskuoti automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 5 020 Eur (penkių tūkstančių dvidešimties eurų) sumą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- voką su dviem stiklainiais, kuriuose kvapo pėdsakai nuo vairuotojo sėdynės ir foninio kvapo pėdsakas (saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kriminalistinės odorologijos skyriuje, esančiame Minsko pl. 45, Vilniuje) – sunaikinti;

- voką su mikrodalelėmis (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) – sunaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas – 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Teisėjas Mindaugas Striaukas