Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. D. žinodamas, kad pagal 2009 m. gegužės 14 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. kas mėnesį privalo mokėti savo nepilnamečio sūnaus N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 litų (115,94 eurų) periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, vaiko motinai L. D., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, būdamas darbingas, nesiregistravo darbo biržoje, neieškojo darbo, nedirbo, vengė pagal minėtą teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui: 2009 m. sausio-birželio mėnesiais, 2010 metų vasario-birželio mėnesiais, 2011 metų spalio-gruodžio mėnesiais, 2012 metų sausio, vasario, gegužės-lapkričio mėnesiais, visus 2014 metus, 2015 metų sausio-gegužės, spalio-gruodžio mėnesiais, visus 2016 ir 2017 metus, 2018 metų sausio, spalio mėnesiais, tokiu būdu vengdamas išlaikyti savo vaiką N. D. padarė turtinę ir moralinę žalą L. D..

Kaltinamasis R. D. prisipažino kaltu ir parodė, kad su L. D. buvo susituokę. Gyvendami santuokoje susilaukė bendro vaiko N. D.. 2009 m. gegužės 14 d. Plungės rajono apylinkės teismas jų santuoką nutraukė ir jam priteisė 400,00 litų, t.y. 115,94 eurų jo vaiko N. D. išlaikymui iki tol kol jis bus pilnametis. Supranta, kad privalo vykdyti teismo sprendimą, kad privalo išlaikyti savo sūnų, nes tai yra jo pareiga. Laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. jis dirbo įvairiuose darbuose. Antstoliai visada kažką atskaičiuodavo iš atlyginimo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad iš jo nuskaičiuojami pinigai vaiko priteistam išlaikymui. Supranta, kad pats turėjo tuo pasidomėti bei pradėdamas dirbti informuoti darbdavius, kad turi mokėti alimentus. Tada, šios išmokos būtų buvusios normaliai išskaičiuotos iš jo atlyginimo. Tačiau, jis to nepadarė ir supranta, kad pasielgė netinkamai. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pasižada dalimis sumokėti visą turimą skolą (b. l. 57-58, 63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2009 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, išsituokė su savo vyru R. D.. Teismas, savo sprendimu, R. D. paskyrė kas mėnesį mokėti po 400 LT (115.85 Eur) vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tačiau jis vengia mokėti lėšas skirtas vaiko išlaikymui bei teikti kitą būtiną materialinę paramą. 2009 metais gegužės mėnesį, iš antstolio, vaiko išlaikymui, per keletą kartų gavo iki 300,00 Eur. Jos žiniomis, buvęs vyras nuo 2009 m. iki 2015 m. dažniausiai dirbdavo nelegaliai, kad antstoliai nenuskaičiuotų nuo jo sąskaitos pinigų. 2015 m. R. D. išvažiavo į užsienį. Kur šiuo metu jis gyvena nežino, tik iš bendrų draugų girdėjo, kad gyvena užsienyje ir turi draugę M. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bei tai, kad jis jai praveda užsienyje uždirbtus pinigus. Paskutinį kartą su vyru bendravo 2018 m. rugpjūčio 1-2 dienomis ir jį perspėjo, kad jeigu jis nemokės vaikui skirtų pinigų policijoje rašys pareiškimą, o jis pagrasino, kad jeigu ji toliau rašinės jam „apjuodins ją ant visos (duomenys neskelbtini)“. Po šio pokalbio jis užblokavo jos „Facebook“ paskyrą, kad ji jam negalėtų parašyti. Nuo tada su juo nesusisiekia, neturi jokio jo telefono numerio. Pats buvęs sutuoktinis į jos banko sąskaitą pinigų nepravedė, grynų pinigų taip pat nedavė (b. l. 16-17).

Iš 2018-08-17 „Pareiškimo – protokolo“ matyti, kad L. D. pranešė apie tai, kad nuo 2009 metų gegužės mėnesio jos buvęs sutuoktinis R. D. vengia išlaikyti savo sūnų N. D., gim. (duomenys neskelbtini). R. D. teismo įpareigotas vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 400,00 LT (115.85 Eur), tačiau, jis šio įpareigojimo nevykdo, pinigų nemoka. Kur šiuo metu gyvena jos buvęs sutuoktinis, nežino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8).

Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimo kopijos matyti, kad santuoka, įregistruota 2005-08-23 Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 154, tarp L. D. ir R. D., nutraukta. Vaikui, N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas iš tėvo R. D. nuo 2009-01-01, po 400,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. L. D. paskirta sūnaus N. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (b. l. 29-31).

Iš „Ištuokos liudijimo“ matyti, kad R. D. ir L. D. santuoka nutrauktą 2009-06-15. Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2009-06-30. Ištuokos liudijimas L. D. išduotas 2009-07-23 (b. l. 28).

Iš antstolio Vaido Drungilo kontoros 2018 m. rugsėjo 7 d. pažymos Nr. 036P-1703 apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje matyti, kad antstolio Vaido Drungilo žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. Nr. 0047/09/02109/1 pradėta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-276-747/2008 dėl išlaikymo periodinių išmokų (alimentų) išieškojimo iš skolininko R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išieškotojos - L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai, sūnaus N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Vykdomosios bylos duomenimis periodinių išmokų įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 30 d. datai yra 9531,08 Eur (b. l. 27).

Iš 2018-10-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašto „Dėl informacijos apie R. D. pateikimo“ Nr. ( 27.4-40-4E) RD matyti, kad R. D. pateikė Metines pajamų deklaracijas už 2009 m. mokestinį laikotarpį (b. l. 37-38) ir už 2013 m. mokestinį laikotarpį (b. l. 39-42). R. D. Metinių pajamų deklaracijų už 2010, 2012 ir 2014-2017 metų mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė (b. l. 34-35).

Iš 2018-11-07 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Plungės skyriaus rašto Nr. SD (19.3)-1099 „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40078-18“ matyti informacija apie R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), darbo paieškas per Užimtumo tarnybą (iki 2018-10-01 darbo biržą): bedarbio statuso suteikimo data - 2015-06-26 - bedarbio statuso panaikinimo data - 2015-09-24; bedarbio statuso suteikimo data - 2012-12-17 - bedarbio statuso panaikinimo data - 2013-02-13; bedarbio statuso suteikimo data - 2012-03-28 - bedarbio statuso panaikinimo data - 2012-04-20; bedarbio statuso suteikimo data - 2010-07-23 - bedarbio statuso panaikinimo data - 2011-09-15; bedarbio statuso suteikimo data - 2009-07-22 - bedarbio statuso panaikinimo data - 2010-01-04 (b. l. 47).

Iš „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos“ (Sodros) duomenų bazės įrašo peržiūros duomenų matyti, kur ir kokiais laikotarpiais R. D. dirbo (b. l. 68-70).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. D. vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui kaltinime nurodytu laikotarpiais. Darytina išvada, kad kaltinamasis piktybiškai vengė savo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis R. D. padarė nesunkų nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam artimą minimumui laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant keturis mėnesius dirbti ir, prokurorės prašymu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dirbti ir 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 4 (keturis) mėnesius dirbti ir4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.