- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e1-601-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08899-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- J. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2017 m. lapkričio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. kovo 15 d. apie 18.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. kovo 15 d. 18.39 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARJK0738 nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu 2022 m. kovo 15 d. 19.04 val., buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. G., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2022 m. kovo 15 d. būdamas namuose vartojo vienas alkoholinius gėrimus, jam alkoholio pritrūko, dėl šios priežasties nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę jam priklausančiu automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį nupirko 2021 m. gruodžio 25 d. iš T. M. (T. M.) pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Bevažiuojant, (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilio iš stovėjimo aikštelės neims, nes supranta, kad šis automobilis vis tiek bus konfiskuotas. Vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs. Dėl padarytos veikos labai gailisi ir pilnai prisipažįsta. Sutiko, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, pageidauja, kad jam būtų paskirta bausmė – areštas (b. l. 50-53).
Motyvuojamoji dalis
J. G. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: įvykio registravimo duomenimis (b. l. 4-7), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 10-13), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 14-15), alkotesterio parodymais (b. l. 16, 17), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 19), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 20-24), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 25), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 54). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla.
Kaltinamojo J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.
Skiriant kaltinamajam J. G. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teistas už analogiškas veikas (b. l. 59-61), baustas administracine tvarka (b. l. 62-66), nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu įvardinti ankstesni J. G. teistumai, kurie nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie betarpiškai patvirtina, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką J. G. padarė būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. Teismas pripažįsta kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.
Nors teismas nustatė kaltinamojo lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, yra atlikęs arešto bausmę, jam atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau savo elgesio nekeičia. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus 90 parų arešto bausmę. Teismas skiria realų arešto atlikimą, nes kitomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmių tikslai, t. y., kaip minėta kaltinamasis anksčiau buvo teistas, jam buvo paskirtas areštas, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo nuomone tokia bausmė atitinka proporcingumo principą ir yra teisinga, realus arešto atlikimas auklėjamai veiks kaltinamąjį.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Kaltinamasis J. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui.
Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones J. G. yra skiriamas kartu su arešto bausme, todėl BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai kaltinamasis (nuteistasis) atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaigos arba areštinės administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos arba areštinės, uždraudimą naudotis specialia teise vykdančiai institucijai.
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju J. G. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, J. G. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (521 Eur be PVM, 630 Eur su PVM vertės (b. l. 27)), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 54), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti J. G. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 parų areštą.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. G. bausmę – 60 parų areštą.
Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti J. G. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai raštu arba elektroniniu paštu (info@kaunoti.lt) pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (BVK 51 straipsnio 4 dalis).
7.Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 51 straipsnio 5 dalis).
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.