- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- eI3-1930-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02719-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, P. V., R. V.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, P. V., R. V. dėl 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. REG123935 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašo:
1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. REG123935, kuriuo nutrauktas detaliojo plano patikrinimas (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. spalio 30 d. prašymą dėl žemės sklypų detaliojo plano patikrinimo.
Nurodo, jog jis yra žemės sklypų detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) pakeitimo iniciatorius, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius – planavimo organizatorius. Detaliojo plano tikslas – koreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AV-636 patvirtinto detaliojo plano sprendinius, pertvarkyti planuojamus Žemės sklypus ir nustatyti jiems naudojimo reglamentus. Planavimo uždaviniai – nekeičiant žemės naudojimo paskirties, sujungti žemės sklypus ir juos perdalinti, nustatyti naudojimo būdus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, taip pat kitus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),priklausančio jam ir P. ir R. V., pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdai du – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio jam, pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Pareiškėjas nurodo, jog Detalusis planas buvo parengtas, suderintas su visomis institucijomis, išdavusiomis planavimo sąlygas ir 2019 m. spalio 30 d. pateiktas per portalą „Infoplanavimas“ atsakovei patikrinti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2019 m. lapkričio 21 d. raštu nurodė, jog pateiktų dokumentų nepakanka teritorijų planavimo dokumento tikrinimo išvadai parengti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.3 punktu detaliojo plano patikrinimą nutraukė. Sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre nėra pateikti galiojančio detaliojo plano, kurį siekiama koreguoti, aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys. Sprendime taip pat nurodyta, jog Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos), 31.4 papunktyje numatyta, kad laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių. Šis užstatymo tipas buvo plačiai taikomas 1940–1990 metų miestų planavime. Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas neatitinka aukščiau nurodyto teisės akto reglamentavimo. Nurodyta, jog pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 325 punktą detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Pažymėta, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo 1 punkte nustatytas maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis ir kad detaliojo plano sprendiniuose nepateikta duomenų apie sprendinių atitikimą Reglamento 9 priedo reikalavimams.
Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia tuo, jog pažeista Aprašo 8.3 punkto nuostata, numatanti, jog dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros. Argumentuoja, jog sprendimo turinio matyti, kad ginčas vyksta dėl Detaliojo plano sprendinių (2 ir 3 pastabos) pagrįstumo, o ne dėl to, kad ne visos procedūros atliktos ar nepilnos sudėties Detalusis planas. Teigia, jog pirmoje pastaboje nepagrįstai nurodyta, kad nepateiktas kito detaliojo plano aiškinamasis raštas ir grafiniai sprendiniai, nes planuojamos teritorijos Detaliojo plano sprendiniai yra pateikti, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė Detaliojo plano patikrinimo procedūrą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą įstatymo viršenybės principą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovė tikrino Detalųjį planą ir pateikė dvi pastabas nepritardama Detaliojo plano sprendiniams, todėl turėjo būti išduotas patikrinimo aktas su neigiama išvada, o ne nutraukta patikrinimo procedūra. Teigia, jog Inspekcija pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalies nuostatą, numatančią pateikti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas neatitinka teisinio reguliavimo. Išdėsto argumentus dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo Reglamento 9 priedo reikalavimams, nurodydamas, jog Reglamento 9 priedo 1 punkte yra nustatytas išimtinis žemės ūkio paskirties žemės sklypams reglamentas, ribojantis leidžiamą užstatymo tankumą ir intensyvumą, kuris netaikomas kitos paskirties (gyvenamos) žemės sklypams ir kad 29 punkte nurodyta, jog užstatymo intensyvumo (toliau – ir UI) ir užstatymo tankio (toliau – ir UT) rodikliai priklauso nuo teritorijos naudojimo tipo, taip pat nuo planuojamos teritorijos ir jos gretimybių užstatymo principų ir erdvinės struktūros, o 30 punkte – rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje rekomenduojama sklypų užstatymo UI ir UT parametrus nustatyti atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą. Rekomenduojamos didžiausios leistinos žemės sklypų UI ir UT rodiklių reikšmės priklausomai nuo teritorijos naudojimo tipo, užstatymo aukštų skaičiaus ir vyraujančio užstatymo tipo nurodytos 3 lentelėje (32 punktas). Pažymi, jog iš šios lentelės matyti, kad gyvenamai teritorijai rekomenduojama pastatus statyti nuo 1 iki 3 aukštų, ne daugiau kaip 40 proc. užstatymo tankumo (UT) ir ne daugiau kaip 100 proc. užstatymo intensyvumo (UI), bei užstatymo tipas turėtų būti arba laisvo planavimo arba perimetrinis pasirinktinai. Teigia, jog visa tai nustatyta Detaliajame plane ir visos institucijos yra šiuos sprendinius suderinusios.
Skundo reikalavimą grindžia ir tuo, jog buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes sprendimas yra neaiškus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2013 m. balandžio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-636 buvo patvirtintas P. V. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo suplanuoti trys žemės sklypai: dviem kitos paskirties žemės sklypams (toliau – Nr. 1, Nr. 2) buvo nustatyti 2 būdai – gyvenamosios teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir du pobūdžiai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o vienam kitos paskirties žemės sklypui (toliau – Nr. 3) buvo nustatytas būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. AV-2259 priimtas sprendimas pradėti 2013 m. balandžio 11 d. Detaliojo plano koregavimą (toliau – ir Rengiamas detalusis planas). Nurodo, jog koreguojant 2013 m. balandžio 11 d. Detalųjį planą numatoma nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdų, pertvarkyti planuojamus žemės sklypus juos sujungiant ir padalijant, ir nekeičiant teritorijos naudojimo būdo nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą.
Atsikirtimą grindžia tuo, jog 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje gautas pareiškėjo prašymas patikrinti Rengiamo detaliojo plano sprendinius ir kad nustačiusi, jog pateiktų dokumentų nepakanka teritorijų planavimo dokumento tikrinimo išvadai parengti 2019 m. lapkričio 21 d. Detaliojo plano patikrinimą nutraukė ir nurodė, kad Detaliojo plano patikrinimas bus pradedamas iš naujo pašalinus nurodytus trūkumus. Argumentuoja, jog pateikto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu nustatė, kad nepateikti 2013 m. balandžio 11 d. Detaliojo plano aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys, o iš rengiamo Detaliojo plano aiškinamojo rašto ir ištraukų nėra galimybės patikrinti ir nustatyti ar rengiamo Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja 2013 m. balandžio 11 d. Detaliojo plano tikslams ir uždaviniams taip pat ar pasirinkta detaliojo plano koregavimo procedūra yra galima, todėl vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 punktu ir Aprašo 8.3 punktu dokumento tikrinimą nutraukė.
Nurodo, jog nurodė ir kitus du trūkumus: 1) rengiamame Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas neatitinka Normos 31.4 papunktyje nurodytos galimos pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumos; 2) rengiamo Detaliojo plano sprendiniuose nepateikta duomenų apie sklypo užstatymo intensyvumo atitikimą statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimams. Pažymi, jog Aprašo 10.1 papunktyje numatyta, kad dokumento patikrinimas gali būti pradedamas iš naujo šio Aprašo nustatyta tvarka, pašalinus nustatytus trūkumus ir (ar) pateikus atitinkamus dokumentus, panaikinančius dokumento tikrinimo nutraukimo priežastis.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys P. V. ir R. V. atsiliepimu siūlo skundą patenkinti. Nurodo, jog jie pardavė pareiškėjui vieną žemės sklypą, o kito žemės sklypo dalį ir sutiko, kad jis rengtų Detalųjį planą ir savo nuosavybės dalis atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jas suformuotų atskirais žemės sklypais. Nesutinka su atsakovės išvada dėl mažesnio užstatymo intensyvumo negu nurodyta rengiamame Detaliajame plane.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. REG123935 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo, nustačius trūkumus, nutrauktas Rengiamo detaliojo plano sprendinių patikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. prašymą pagrįstumo nustatymas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AV-636 buvo patvirtintas P. V. nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų detalusis planas ir žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Nurodytu Detaliuoju planu suplanuoti trys žemės sklypai: dviem kitos paskirties žemės sklypams (toliau – Nr. 1, Nr. 2) buvo nustatyti 2 būdai – gyvenamosios teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir du pobūdžiai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o vienam kitos paskirties žemės sklypui (toliau – Nr. 3) buvo nustatytas būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. AV-2259 priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų detalųjį planą, numatantį koreguoti 2013 m. balandžio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-636 patvirtinto detaliojo plano sprendinius (planavimo tikslai – pertvarkyti planuojamus žemės sklypus bei nustatyti jiems naudojimo reglamentus). Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti žemės sklypų ( kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.3 punktu detaliojo plano patikrinimą nutraukė. Sprendime nurodė, kad patikrinus žemės sklypų detaliojo plano sprendinius, nustatė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – TPDR) neįregistruoti P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano duomenys: aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys (registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m.). Sprendime taip pat nurodė, jog Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ 31.4 papunktyje numatyta, kad laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių ir kad detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas (laisvo planavimo užstatymas) neatitinka aukščiau nurodyto teisės akto reglamentavimo ir sprendiniuose nepateikta duomenų apie jų atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ reikalavimams.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises (1 straipsnio 1 dalis). 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tikrinimo stadijos metu, gavusios planavimo organizatoriaus prašymą patikrinti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina: 1) parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; 2) ar planavimo organizatorius turi teisę būti šio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriumi; 3) ar teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti atitinkamos rūšies teritorijų planavimo dokumentą ar vadovauti jo rengimui; 4) ar teritorijų planavimo dokumento sudėtis atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 5) ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus; 6) ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 7) ar teritorijų planavimo dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai; 8) viešinimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams; 9) derinimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato kompleksinio, specialiojo ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, tvarką (1 punktas). Aprašo 7 punkte pateiktas sąrašas, kuriame nurodyta kokie duomenys ir aplinkybės tikrinami dokumento patikrinimo metu. Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje nurodyta, kad dokumentų tikrinimo metu patikrinama ar dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, jog: 1) planavimo organizatorius ar teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir (ar) vadovai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; 2) tikrinti pateiktas teritorijų planavimo dokumentas neatitinka teisės aktų nustatytos sudėties arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros. Aprašo 8 punkte numatyta, kokioms aplinkybėms paaiškėjus nutraukiamas dokumento patikrinimas: <...> tikrinti pateikto Dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros (8.3. punktas).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Registro objektas – teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai. Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog planavimo organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos
Bylos duomenimis nustatyta, jog P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai: Detaliojo plano aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoti 2019 m. gruodžio 6 d., t.y. po skundžiamo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo priėmimo ir po pareiškėjo kreipimosi į teismą 2019 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas pripažįsta, jog būtent šių galiojančio detaliojo plano dokumentų nepateikė atsakovei ir kad jie nebuvo įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl jo argumentai, kaip rengiamo detaliojo plano iniciatoriaus, jog jam nesuprantama, kokio Detaliojo plano sprendinių jis nepateikė ir kad juos galėjo iš Registro paimti atsakovė vertintini kaip nepagrįsti.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms, taip pat savivaldybės bendruosius planus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms. Taisyklių 324 punkte pateikti koreguojamo detaliojo plano sudėties reikalavimai. 324.1 punkte nustatyta, kad koreguotą detalųjį planą sudaro detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir (ar) koreguojamais detaliojo plano sprendiniais. Pareiškėjas, teikdamas prašymą Inspekcijai patikrinti detaliojo plano, kuriuo koreguojamas kitas detalusis planas, sprendinius, pagal Taisyklių 324.1 punktą, turėjo pateikti ir koreguojamojo detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopiją, tačiau tai nepadarė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija, neturėdama galimybės patikrinti ir įvertinti ar rengiamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojančio detaliojo plano tikslams ir uždaviniams bei galimybės įvertinti priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.3 punktu, atitinkančiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 6 dalies 2 punkto nuostatas, ir detaliojo plano tikrinimą nutraukė, nes tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.
Sprendime nurodyti ir kiti galimi trūkumai: 1) detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas (laisvo planavimo užstatymas) neatitinka Teritorijų planavimo normų 31.4 papunktyje nurodytos galimos pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumos; 2) detaliojo plano sprendiniuose nepateikta duomenų apie sklypo užstatymo intensyvumo atitikimą statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimams. Pareiškėjui argumentuojant, jog Inspekcija pateikusi šias išvadas patikrino detalųjį planą, todėl turėjo išduoti neigiamą ar teigiamą patikrinimo aktą, spręstina pagal skundžiamo administracinio akto turinį, nutraukdama detaliojo plano patikrinimo procedūrą, Inspekcija atkreipė pareiškėjo dėmesį į galimus trūkumus, kuriuos jis turėtų įvertinti pakartotinai kreipdamasis dėl detaliojo plano patikrinimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog detaliojo plano patikrinimas buvo atliktas, nes jis objektyviai negalėjo būti atliktas dėl nepateiktų galiojančio detaliojo plano duomenų: aiškinamojo rašto, pagrindinio brėžinio(registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tinkamai atliko pateikto teritorijų planavimo dokumento tikrinimo procedūrą ir pagrįstai ją nutraukė. Inspekcijos kompetencijos ribos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityje aiškiai apibrėžtos teisės aktuose, todėl Inspekcija, laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyto įstatymo viršenybės principo, nes priimant Sprendimą veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktuose išdėstytus teisinius pagrindus. Pareiškėjui argumentuojant, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų, nurodytina, jog įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to asmens, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, atsižvelgiant ir į asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias sprendimo priėmimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 yra pažymėjusi, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės sprendimo priėmimo aplinkybės ir jos turėjo būti suprantamos pareiškėjui, todėl sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.
Teisėjų kolegija, sprendžia vertindama Inspekcijos Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jog ji teisingai vertino pateiktus Detaliojo plano duomenis ir vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 30 d. prašymą dėl žemės sklypų detaliojo plano patikrinimo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo K. P. patikslintą skundą dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. REG123935 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.