Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1320-929/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
1-1320-929/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1320-929/2012Teisminio proceso Nr. 10-2-150-12Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja R. P., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros D. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. savivaldybėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, taip pat 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 9 punktus, tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, neužtikrino, kad būtų surašytas, išsaugotas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos finansiniam tyrimui pateiktas įmonės kasos knygoje 2009 m. gegužės 31 d. įregistruoto 9 594,48 Lt avanso išmokėjimą R. S. pateisinantis kasos išlaidų orderis ir atskaitingo asmens avanso apyskaitos apie šių pinigų panaudojimą, ar pas atskaitingą asmenį likusį nepanaudotą jų likutį. To pasekoje negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įregistruota 9 594,48 Lt avanso išmokėjimo R. S. ūkinė operacija realiai įvyko, kiek pinigų iš įmonės kasos gavo atskaitingas asmuo R. S., kiek jų panaudojo ir koks pas jį liko nepanaudotų pinigų likutis. Dėl šių pažeidimų nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuo metu bendrovė realios veiklos nevykdo. Kol bendrovė veiklą vykdė, jos buhalteriją tvarkė buhalterė O. K.. Buhalterė bendrovėje apsilankydavo vieną - du kartus per savaitę, sutvarkydavo visus reikiamus dokumentus, jai buvo išskirtas kabinetas, kuriame ir buvo laikomi buhalteriniai dokumentai. Buhalterė apskaitą tvarkė pagal R. S. pateikiamus dokumentus ir nurodydavo jam, kur pasirašyti. 2009-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė O. K. išėjo iš darbo. Išeidama ji perdavė kaltinamajam buhalterinius dokumentus, tačiau dokumentų perdavimo – priėmimo aktas surašytas nebuvo. 2009 metais bendrovės veikla faktiškai nutrūko, todėl R. S. kitos buhalterės nesamdė, toliau buhalterinės apskaitos dokumentai tvarkomi nebuvo. Dokumentai buvo bendrovės patalpose, tačiau jais niekas nesirūpino. Kasos pirminius dokumentus tvarkė buhalterė O. K., kasos knygos 16 lapas yra užpildytas O. K. ranka, lapo apačioje yra jos parašas bei R. S. antspaudas ir parašas. Kasos knygos 16 lape padarytas įrašas, kad 2009-05-31 jis paėmė iš bendrovės Kasos 9594,48 Lt, dėl to buvo išrašytas Kasos išlaidų orderis Nr. 45, atitinka tikrovę. Šalia yra pažymėta, kad turi būti išlaidas patvirtinantys avansinės apyskaitos dokumentai. R. S. savo parašu patvirtino šį Kasos knygos lapą. Jis, pateikdamas buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimui, nežinojo, kad Kasos knygoje nėra minėto Kasos išlaidų orderio Nr. 45, 9594,48 Lt sumai ir išlaidas patvirtinančių avansinės apyskaitos dokumentų. Neprisimena šio pinigų paėmimo iš kasos fakto, nes praėjo virš trijų metų, tačiau, sprendžiant iš įrašų kasos knygoje, jis tikrai buvo. Paėmęs šiuos pinigus R. S. turėjo juos išleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, tai patvirtina ir įrašas apie tai, kad yra avansinės apyskaitos dokumentai. Kai buvo pradėta baudžiamoji byla pagal R. S. pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio darbuotojo R. K. veiksmų, kaltinamasis surinko jo žinioje buvusius dokumentus bei perdavė juos tyrėjui. Kadangi dokumentai buvo saugomi netvarkingai, jis praktiškai jais nesirūpino, gali būti, kad dalis jų pasimetė. Taip galėjo pasimesti ir minėtas Kasos išlaidų orderis bei avansinės apyskaitos dokumentai. Kaltinamasis supranta, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal teisės aktus yra atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą ir jos dokumentų išsaugojimą, pripažįsta, kad savo pareigas atliko netinkami ir dalis dokumentų nebuvo išsaugota, dėl ko kilo problemų nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžius. Tai įvyko dėl jo aplaidumo tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją (T.3, b. l. 113).

Liudytoja O. K. (2012 m. gegužės 2 d. buvo apklausta kaip specialioji liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, 2012 m. rugsėjo 13 d. - kaip liudytoja) parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2007 sausio iki 2009-08-31. Nurodytu laikotarpiu ji buvo vienintelė bendrovės buhalterė, tvarkė visą buhalterinę dokumentaciją, teikė ataskaitas valstybinėms institucijoms. O. K. bendrovėje apsilankydavo vieną kartą per savaitę, sutvarkydavo visus reikiamus dokumentus. Jai buvo išskirtas nedidelis kabinetas, kuriame ir buvo laikomi buhalteriniai dokumentai. R. S. visus buhalterinius dokumentus dėdavo ant stalo, pagal šiuos dokumentus ji tvarkydavo apskaitą. Jei ko trūkdavo, ar buvo kas nors neaišku, klausdavo R. S. - jis paaiškindavo arba duodavo papildomus dokumentus. Kasos knygos 16 lapas yra užpildytas O. K. ranka. Ant šio lapo yra jos ir R. S. parašai. Lape 05-31 yra įrašytas Kasos išlaidų orderis Nr. 45 9594,48 Lt sumai. Šalia yra pažymėta, kad turi būti avansinė apyskaita šiai sumai. Šie dokumentai turėjo būti, nes pagal juos padaryti įrašai. Visi jos surašyti Kasos išlaidų orderiai yra pagrįsti avansinėm apyskaitom arba iš R. S. gautais išlaidas patvirtinančiais dokumentais. O. K. nežino, kodėl dabar šių dokumentų trūksta. Išėjusi iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji visus buhalterinius dokumentus, kurie ir taip buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, perdavė R. S.. Buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Jos įsitikinimu, Kasos knygoje buvo visi reikalingi dokumentai ir ji nežino, kokiomis aplinkybėmis jie dingo. Liudytojos manymu, R. S. neatsakingai žiūrėjo į bendrovės dokumentaciją, galėjo prarasti minėtus dokumentus nesuvokdamas jų vertės. O. K. tik tvarkydavo bendrovės dokumentaciją, tačiau realiai priėjimą prie grynųjų pinigų neturėjo, kasa buvo R. S. žinioje, jis buvo kasininkas. Ji taip pat neturėjo priėjimo prie bendrovės banko sąskaitos, jei reikėdavo, gaudavo iš R. S. banko išrašus. Kam konkrečiai galėjo būti panaudoti Kasos knygoje nurodyti 9594,48 Lt pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko jai išėjus iš darbo taip pat negali pasakyti, nežino kaip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita (T. 3, b. l. 107-108).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus (T. 2, b. l. 57-80).

Iš reikalaujamų dokumentų protokolų matyti R. S. pateikė Segtuvą „Kasa“ už 2009 metus, segtuvą dokumentų pavadinimu „Darbo sutartys ir materialinės atsakomybės sutartys“ (T. 2, b. l. 128) bei avansinių apyskaitų už 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesius kopijas (T. 2, b. l. 146-149).

Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (T. 2, b. l. 96-110).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/8 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės įskaitos įstatymo 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nustatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, ar pagal kilus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, taip pat 9 punktą, kuriame nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą; atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 2009 m. gegužės 31 d. įmonės kasos knygoje buvo įregistruotas kasos išlaidų orderis Nr. 45, kuriuo atskaitingam asmeniu R. S. iš įmonės kasos išlaiduota 9 594,48 Lt avanso, tačiau nei šis kasos išlaidų orderis, nei R. S. avanso apyskaita ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti, o 2009 m. birželio 2 d. data buvo surašytas ir įmonės kasos knygoje įregistruotas kasos išlaidų orderis tuo pačiu Nr. 45, kuriuo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėti 500 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą PYR0003457. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, ar įmonės kasos knygoje 2009 m. gegužės 31 d. įregistruota 9 594,48 Lt avanso išmokėjimo R. S. ūkinė operacija realiai įvyko, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateiktas šių pinigų išmokėjimą pateisinantis kasos išlaidų orderis ir nepateikta atskaitingo asmens avanso apyskaita apie šių pinigų panaudojimą ar pas atskaitingą asmenį likusį nepanaudotą jų likutį. Įmonės kasos knygoje tiriamuoju laikotarpiu paskaičiuotas neigiamas pinigų likutis (2009 m. rugpjūčio 1 d. paskaičiuotas -16 545,57 Lt likutis, 2009 m. gruodžio 31 d. paskaičiuotas -767,66 Lt likutis). Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kiek pinigų iš įmonės kasos gavo atskaitingas asmuo R. S., kiek jų panaudojo ir koks pas jį liko nepanaudotų pinigų likutis. Dėl šių pažeidimų pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (T. 2, b. l. 131-141). Šioje specialisto išvadoje nurodyti ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tačiau prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu jie kaltinamajam nebuvo inkriminuoti, todėl teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnyje nustatytų nagrinėjimo teisme ribų, šių pažeidimų nevertina.

Esant išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad R. S. kaltė aplaidžiai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įrodyta pilnai. Pats kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina liudytojos O. K. parodymai, specialisto išvada, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. R. S. netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neužtikrino, kad būtų surašyti ir išsaugoti visi reikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. įmonės kasos knygoje 2009 m. gegužės 31 d. įregistruoto 9 594,48 Lt avanso išmokėjimą R. S. pateisinantis kasos išlaidų orderis ir avanso apyskaitos apie šių pinigų panaudojimą ar likusį nepanaudotą jų likutį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūlomos baudos dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti ją sumokėti per šešis mėnesius (T. 3, b. l. 124).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę - jis dirba, yra išsiskyręs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (T. 3, b. l. 117-118), neteistas (T.3, b. l. 116), į tai, kad nustatyta viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant R. S. baudą, kuriai sumokėti, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, nustatytinas penkių mėnesių terminas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kasos knyga už 2009 metus, dokumentų segtuvas su buhalterinės apskaitos dokumentais (viso 525 lapai), saugomi Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, Kalvarijų g. 3, Vilniuje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 5 MGL (650) Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Kasos knygą už 2009 metus, dokumentų segtuvą su buhalterinės apskaitos dokumentais (viso 525 lapai), saugomus Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, Kalvarijų g. 3, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui.

Bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Pagal kaltinamojo pateiktą prašymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja R. P.