Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-11-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-8092-1005/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
e2YT-8092-1005/2024
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01727-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
A. S., P. K., V. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Justina Murauskaitė-Darvidė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8092-1005/2024Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01727-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,suinteresuotam asmeniui A. S.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims P. K. ir V. K., VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. K., V. K., A. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė Z. K. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, kad būdama gyva Z. K. savo nuosavybėje turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas nėra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypas, kuriame stovi minėti statiniai, nuosavybės teise priklauso valstybei. Z. K. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno minėtu adresu kartu su sūnumi V. K. (pareiškėju). Kartu gyvena tėvas P. K. ir brolis V. K.. Po Z. K. mirties per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas iš šeimos narių nesikreipė. Vienintelis pareiškėjas V. K. pretenduoja į savo motinos palikimą, kadangi po jos mirties visą palikėjos turtą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti kaip savo bei iki dabar turtą nepertraukiamai valdo: rūpinasi turtu, jį prižiūri, sutvarko, atlieka reikalingus remonto darbus, moka mokesčius, jį valdo ir juo disponuoja. Teikdamas pareiškimą teismui pareiškėjas siekia teisiškai įforminti motinos Z. K. palikimo priėmimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad kartu su motina Z. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Motina mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po motinos mirties jis ir toliau liko gyventi tuose namuose, juos prižiūrėjo ir tvarkėsi, mokėjo už elektrą. Tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, bet viskas laikėsi ant jo pečių, kadangi tėvas P. K. turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Jis savo jėgomis ir darbu sutvarkė seną motinos namą ir įrengė jį šiuolaikiškai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė adv. J.Murauskaitė-Darvidė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad V. K. po motinos mirties toliau valdydamas turtą ir mokėdamas mokesčius priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. prašė pareiškimą tenkinti bei patvirtino, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad pažįsta tiek pareiškėją, tiek suinteresuotus asmenis, nes yra kilimo nuo to pačio (duomenys neskelbtini) kaimo. Z. K. pažinojo, kuriais metais ji mirė nepamena. Parodo teismui, kad V. K. po motinos mirties liko gyventi ten pat ir savo jėgomis tvarkė namus. Ten buvo griūvantis namas, o V. K. būdamas nagingu padarė iš namo, kaip vilą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. V. K., V. K. ir A. S. yra jos vaikai, o P. K. sutuoktinis. Z. K. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą paveldėjo savo tėvo B. Ž. ūkinį kiemą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos Z. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas V. K. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – sodybą, kadangi toliau liko gyventi sodyboje, naudojosi tenai esančiais statiniais bei mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsižvelgdamas pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojo paaiškinimus, į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas V. K. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

P. V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po Z. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas