Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam M. J., jo atstovei advokatei Astai Jakštienei, institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo ir teismų poskyrio vyriausiajai specialistei Giedrei Vėberytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, iškelta pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d., 187 str. 2 d., 205 str. 2 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-10 administracinio nusižengimo protokolas M. J. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad M. J., būdamas UAB „Armaris“ direktoriumi, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi teisės aktų keliamų reikalavimų ir juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR071I) už 2016 m. buvo pateikti pavėluotai, t.y., duomenys turėjo būti pateikti iki 2017-04-01, tačiau faktiškai buvo pateikti 2017-04-18.

Be to, atskaitingas asmuo M. J. 2015-2016 m. laikotarpiu iš fizinių asmenų pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus priėmė pinigines lėšas, kurių bendra suma sudarė 59 347,34 Eur, tačiau neįnešė į UAB „Armaris“ kasą ar banko sąskaitą.

UAB „Armaris“ direktorius M. J. 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. laikotarpiu, kas antrą ketvirtadienį, statybų objektuose, esančiuose Ginduliu k., Klaipėdos raj., bendrovės darbuotojui A. A. išmokėjo bendrą 1136,60 Eur darbo užmokesčio sumą, neįtrauktą į apskaitą. Tokiu būdu M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punkto, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 13 punkto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR071IA, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo ir teikimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus.

M. J. veikos įvertintos pagal ANK 99 str. 3 d., 187 str. 2 d., 205 str. 2 d.

Dėl tyčinio darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo (ANK 99 str. 3 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. paaiškino, jog jo įmonėje darbuotojams nebuvo mokami pinigai ,,vokeliuose“. A. A. nenorėjo priimti į darbą, kadangi pastarasis buvo anksčiau daug kartų teistas, anksčiau termino buvo paleistas į laisvę. Šis asmuo neturėjo statybininko darbo patirties. Įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų. Tik įkalbėtas draugo G. S., priėmė A. A. įmonėje dirbti pagalbiniu darbininku. A. A. savarankiškai dirbti nesugebėjo, dirbo tik pagalbinius darbus, 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. Buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. A. A. dirbo mažiau valandų nei privalėjo, nes darbo metu registruodavosi Probacijos tarnyboje, dalyvaudavo jų organizuojamose programose bei lankė vairuotojų kursus.

Liudytojas G. S. paaiškino, jog žinodamas sunkią A. A. turtinę bei socialinę padėti kreipėsi į pažįstamą M. J. dėl pastarojo įdarbinimo. G. S. darbdaviui papasakojo apie tai, jog A. A. buvo teistas, paleistas prieš terminą, nešiojo probacijos paskirtą antkojį, darbo patirties ir specialybės neturėjo. M. J. iš pradžių atsisakė priimti A. A. į darbą, akcentuodamas jo teistumus bei nurodydamas, jog pagalbiniai darbininkai jam nereikalingi. Po didelio įkalbinėjimo M. J. priėmė A. A. pagalbiniu darbininku už minimalų darbo užmokestį. A. A. paaiškino, jog buvo iškviestas į VMI, kur dėl jam daryto spaudimo apkalbėjo darbdavį.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš įkalinimo vietos buvo paleistas prieš terminą, norėjo susirasti darbą, tačiau dėl ankstesnių teistumų jo niekas nepriėmė. Kreipėsi į pažįstamą G. S., kurio tarpininkavimo dėka buvo priimtas į statybinę įmonę UAB „Armaris“ pagalbiniu darbininku už minimalų darbo užmokestį. Dirbo penkias darbo dienas po 8 val. per dieną. Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus per mėnesį. Darbdaviui nežinant, statybos objektuose susipažindavo su žmonėmis, kuriems dirbamas nelegaliai atlikdavo įvairius statybos darbus. Apie tai M. J. nieko nežinojo. Įmonėje išdirbo apie 6 mėn., išeidamas iš darbo darbdaviui pykčio nejautė, mokamas 600 Eur darbo užmokestis jį tenkino. Nutraukus darbo sutartį, A. A. pats individualiai dirbo įvairius statybos darbus. Vėliau buvo iškviestas į VMI, kur apkalbėjo buvusį darbdavį M. J., jog papildomai jam buvo mokamas darbo užmokestis už darbą savaitgalį. Bendraujant su VMI tyrėja, jis iš pokalbio apie jo teistumą bei jo dirbtą nelegalų darbą savaitgaliais, suprato, jog reikalinga patvirtinti norimas tyrėjų aplinkybes, kad ateityje neturėtų problemų su probacijos tarnybos bei VMI darbuotojais. Paaiškinimą surašė A. A. iš tyrėjos žodžių, tai kaip jam buvo padiktuota.

Liudytojai A. K. ir A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš trejus metus įsidarbino UAB „Armaris“ statybininkais. Įmonėje buvo kelios statybininkų brigados. Darbo užmokestis buvo mokamas tvarkingai, atlyginimai ,,vokeliuose“ nebuvo mokami. Darbo užmokestį išmokėdavo brigadininkas A. K.. A. A. nepažinojo. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2014 m. pabaigoje jam buvo mokamas 400 Lt darbo užmokestis.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaip VMI darbuotoja atliko patikrinimą įmonėje. Kvietė anksčiau dirbusius darbuotojus. Apklausiant A. A., pastarasis faktines aplinkybes nurodė laisvai, nieko neverčiamas. Jam grasinama nebuvo.

Dėl nurodyto pažeidimo UAB „Armaris“ direktoriaus M. J. kaltė įrodinėjama vieninteliu byloje pateiktu įrodymu – A. A. rašytiniu paaiškinimu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis A. A. turi 8 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, dirba pagalbiniu darbininku, anksčiau teistas už sunkius nusikaltimus, atlikinėjo realias laisvės atėmimo bausmes, į laisvę buvo paleistas prieš terminą. Teismas įvertinęs jo teisme duotų paaiškinimų turinio sudėtingumą, tai yra minčių dėstymą bei naudojamas sąvokas pripažįsta, jog jo minčių ir faktinių aplinkybių dėstymas atitinka jo išsilavinimo lygį. Tačiau vertinant į bylą pateiktą A. A. surašyto paaiškinimo turinį bei faktinių aplinkybių dėstymą, teismas daro išvadą, jog paaiškinimas surašytas ar padiktuotas asmens, kuris labai gerai išmano teisinių dokumentų surašymo subtilybes, tekste vartojamos tikslios teisinės sąvokos, išsamiai aprašomos pažeidimo sudėties aplinkybės. Vertinant tai, teismas nesutinka su institucijos atstovės pozicija, jog A. A. VMI darbuotojams, tarnybinėse patalpose, laisvai ir nieko neįtakojamas nurodė objektyvias įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šis rašytinis paaiškinimas nelaikytinas, kaip objektyvią tiesą atspindintis įrodymas, turintis aukštesnę įrodomąją galią prieš A. A. duotus parodymus teismo posėdžio metu. Byloje nepateikta jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų A. A. parodymus duotus administracinio nusižengimo tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiant A. A. buvo padaryta ir procesinių pažeidimų. ANK 581 str. 4 d. numatyta, jog už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo metu liudytojas atsako pagal ANK 224 str. 2 d., šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog A. A. pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog UAB „Armaris“ direktorius M. J. padarė darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus išmokėdamas darbo užmokestį įmonės darbuotojui A. A..

Institucijos atstovė Giedrė Vėberytė teismo posėdžio metu bei baigiamosiose kalbose nurodė, jog UAB „Armaris“ direktorius M. J. buvusiam įmonės darbuotojui A. J. mokėjo darbo užmokestį pažeisdamas mokėjimo tvarkos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog M. J. administracinio nusižengimo protokole nebuvo kaltinamas padaręs šį pažeidimą, todėl M. J. kaltės klausimas dėl šio galimai padaryto pažeidimo, šioje byloje, negali būti sprendžiamas.

Dėl ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas (ANK 187 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. paaiškino, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas deklaracijas VMI pateikė laikų, tai yra pirmą darbo dieną po nurodytos 2017-04-15, tai yra 2017-04-18.

VMĮ elektroniniame tinklalapyje 2016-05-05 buvo teikiama vieša informacija ,,Kuriais atvejais ir kada juridinis asmuo turi VMI pateikti duomenis (FR0711) apie juridinių asmenų gautas ir suteiktas paskolas fiziniams asmenims, apie atskaitingų asmenų įsiskolinimus, apie juridinių asmenų dalyvių įmokas, apie išmokas užsienio juridiniams asmenims?“. Šiame pranešime nurodoma, jog Juridiniai asmenys iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos (teikiant duomenis už 2015 metus – iki balandžio 1 dienos) privalo VMI pateikti duomenis (užpildant FR0711 formą ir atitinkamus jos priedus) (84 b. l.).

Atsižvelgiant, į tai, jog 2017-04-15 buvo šeštadienis, o balandžio 16-17 d. buvo šventinės nedarbo dienos, tai yra ,,Šv. Velykos“, tai po balandžio 15 dienos, sekanti darbo diena buvo 18 diena, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. ir pateikė VMI juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas. Vertinant šias faktines aplinkybes, teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Dėl buhalterinės piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimo (ANK 205 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. paaiškino, jog įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė vadovaudamasis 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179, Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo, 9 p., kuriame buvo numatyta, jog jis buhalteriui atsiskaito buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka. Tuo tikslu 2014-08-18 priėmė įsakymą ,,Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo, atskaitingo asmens už atsiskaitymus grynais pinigais paskyrimo“. VMI darbuotojai patikrinimo metu šio įsakymo neprašė bei visiškai jį ignoravo. M. J., kaip įmonės vadovas paimdamas pinigus iš kasos visada išrašydavo kasos išlaidų orderius, o paimdamas pinigus už atliktus darbus visada išrašydavo kasos pajamų orderius. Įmonei nuolatos trūko apyvartinių lėšų, todėl M. J. kaip įmonės vadovas įnešdavo savo asmeninius pinigus į įmonės veiklą, išrašydamas avansinius mokėjimo kvitus. Visos šios operacijos buvo užfiksuotos buhalterinėje apyskaitoje. VMI tiriamuoju laikotarpiu gautų ir nepanaudotų pinigų likučio, kurį būtų privalėjęs įnešti į kasą nebuvo, todėl įmonės pinigai nebuvo įnešti kasą ar įmonės sąskaitą.

Liudytoja S. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba buhalterinėje įmonėje, kuri nuo 2014 m. iki 2017 m. vasaros teikė UAB „Armaris“ buhalterijos apskaitos tvarkymo paslaugas. Šios įmonės veiklos pobūdis buvo ypatingas tuo, jog įmonė statybos objektus turėjo už miesto, kur ir vykdavo finansiniai atsiskaitymai. Dėl šios priežasties 2014-08-18 buvo priimtas įsakymas ,,Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo, atsakingo asmens už atsiskaitymus grynaisiais pinigais paskyrimo“. Šiuo įsakymu vadovaujantis Vyriausybės nutarimu suteikta teise buvo numatyta, jog direktorius gaudamas pinigus už atliktus darbus, suteiktas paslaugas išrašydavo kasos pajamų orderius ir tuos apskaitytus pinigus panaudodavo atsiskaitymams su tiekėjais išrašydamas kasos išlaidų orderius. Įmonei visada trūkdavo apyvartiniu lėšų, dėl to direktorius M. J. savo asmenines lėšas naudodavo įmonės reikmėms, išrašydamas avansinius priėmimo kvitus. Visos šios operacijos buvo užfiksuotos buhalterinėje apyskaitoje. VMI tiriamuoju laikotarpiu gautų ir nepanaudotų pinigų likučio, kurį būtų privalėję įnešti į kasą nebuvo, todėl įmonės pinigai nebuvo įnešti kasą ar įmonės sąskaitą. Patikrinimo metu VMI darbuotojai neprašė pateikti 2014-08-18 įsakymo, jį visiškai ignoravo ir jo nevertino.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaip VMI darbuotoja atliko patikrinimą įmonėje. Įmonės direktoriaus 2014-08-18 priimto įsakymo ,,Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo, atsakingo asmens už atsiskaitymus grynaisiais pinigais paskyrimo“ nereikalavo ir jo visiškai nevertino. Liudytojos E. G. nuomone šis įsakymas prieštarauja vyriausybės nutarimui, nes gauti pinigai pirmiau turėjo būti įnešti į kasą ar įmonės sąskaitą, o tik po to jie galėjo būti išimti ir panaudoti atsiskaitymams atlikti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje 2017-04-27 Nr. FR1042-2950, konstatuojama, jog pagal lentelėje Nr. 9 nurodytus Bendrovės klientams išrašytus pinigų priėmimo kvitus atskaitingo asmens M. J. priimti 59 347,34 Eur nebuvo įnešti į UAB „Armaris“ kasą ar banko sąskaitą, o buvo užskaityti kaip M. J. išmokėta avanso suma, tokiu būdu pažeidė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimą Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 p. reikalavimus, kuriuose numatyta, kad į kasą pinigai priimami iš atsakingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atsakingas asmuo, gavęs iš gyventojų arbo ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atsakingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų ,,Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 13 p. reikalavimus, kuriuose numatyta, atsakingas asmuo pagal išrašytus kvitus gautus pinigus įneša į ūkio subjekto kasą arba sąskaitą banke. Išrašyti kvitai atiduodami į kasą arba atsakingam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimą Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. numatyta, jog ,,Atsakingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atsakingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtintą tvarka ir terminais, tačiau nerečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Byloje pateiktas įmonės direktoriaus M. J. 2014-08-18 priimtas įsakymas Nr. 1. ,,Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo, atsakingo asmens už atsiskaitymus grynaisiais pinigais paskyrimo“, kurio 3 p. numatyta, jog direktorius M. J. yra skiriamas atskaitingu asmeniu ir leidžiama jam atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, šių mokėjimų suma atskaitingam asmeniui per mėnesį nėra ribojama. Atskaitingas asmuo įmonės vardu gavęs pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą, gautais pinigais atsiskaito su tiekėjais už įsigyjamas prekes ar paslaugas, nepanaudota grynųjų pinigų likutį atsiskaitymui su tiekėjais įneša į kasą ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Atskaitingas asmuo privalo atsiskaityti už išleistus pinigus ir avansines apyskaitas pateikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Byloje pateiktos mėnesinės avansinės ir atsiskaitymo su tiekėjais apyskaitos, patvirtina avansinius M. J. pinigų pervedimus įmonei bei įmonės atsiskaitymus su tiekėjais (59-80 b. l.). Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog įmonė gavo daugiau pinigų iš tiekėjų, nei turėjo įsipareigojimų pagal avansinius mokėjimus, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonė tiriamuoju laikotarpiu turėjo nepanaudotų pinigų, kuriuos būtų privalėjusi grąžinti į kasą.

Vertinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. reglamentavimą bei UAB ,,Armaris“ direktoriaus M. J. 2014-08-18 priimto įsakymo Nr. 1. ,,Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo, atsakingo asmens už atsiskaitymus grynaisiais pinigais paskyrimo“ 3p. reglamentavimą, konstatuotina, jog M. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 d., 635 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.