- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- A-1765-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04594-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. 11 kartų buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis. Kelionė į vieną pusę trukdavo 7-10 valandų, o su laukimo patalpose praleistu laiku – 10-12 valandų. Transporte sėdynės buvo kietos, nebuvo galimybės atsistoti, išsitiesti, dėl to skaudėjo nugarą, prasidėdavo galvos skausmai, svaigimas. Patalpoje trūko oro, kondicionieriai neveikė. Kelionei išduotas sausas maisto davinys buvo negausus ir būdavo nepatogu jį valgyti. Kelionės metu buvo galima naudotis tualetu, parūkyti tik vieną kartą, dėl to pareiškėjas dažnai nevalgydavo ir negerdavo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, jog nuteistieji ir suimtieji konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų, konvojuojamas asmuo gali pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Nagrinėjamu atveju nebuvo visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.Teismas iš kelionių žiniaraščių nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo konvojuotas 10 kartų. Automobilių, kuriais vykdytas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtino šių transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Iš ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, atliktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus, matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Kadangi transporto priemonių patikros išvados byloje nebuvo ginčijamos ir nebuvo paneigtos, padaryta išvada, kad automobiliai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3 punktą buvo tinkami konvojuoti ir konvojavimas tokiais automobiliais standartinio konvojavimo atveju pareiškėjo negalėjo sukelti sveikatai neigiamų pasekmių. Nenustačius neteisėtų veiksmų, galėjusių pareiškėjui sukelti žalą, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Atmetus skundo reikalavimus, atmestas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėjas S. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, pagal kurią specialiajame transporte turi būti sėdynės su atlošais, laisvai dienos šviesą praleidžiantis langas, saugos diržai kiekvienam asmeniui, šildymas ir ventiliacija. Konvojavimo metu pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo susiję su automobilių techniniu tvarkingumu. Pareiškėjui būdavo išduodamas abejotinos kokybės maisto davinys (kartą per kelionę), jis negalėjo atsiradus poreikiui pasinaudoti tualetu, ilgai sėdėdavo ankštoje erdvėje be dienos šviesos, negalėjo atsistoti ir pamankštinti nutirpusį kūną, dėl neįrengtų saugos diržų bijojo susižeisti stabdant, prarado galimybę 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Kaip konvojavimo tąsa būdavo uždarymas į trumpalaikio laikymo kamerą 2-3 valandoms. Pareiškėjas nežino, ar jo žodiniai nusiskundimai konvojaus viršininkui buvo kur nors užregistruoti. Pareiškėjo nuomone, jo skundas buvo išnagrinėtas šališkai.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas grįstas tik abstrakčiais, bendro pobūdžio samprotavimais. Joks netinkamas pareigūnų elgesys su pareiškėju nebuvo užfiksuotas. Specialusis transportas, kuriuo pareiškėjas konvojuotas į kitą įstaigą, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos) veiksmų, neužtikrinant tinkamų pareiškėjo konvojavimo sąlygų, atlyginimo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo konvojuotas 10 kartų. Įvertinęs automobilių, kuriais vykdytas konvojavimas, registracijos liudijimų kopijas ir techninės apžiūros rezultatų korteles teismas nustatė, kad transporto priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimus, atliktus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus, nustatė, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Konstatavo, kad automobiliai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 3 punktą buvo tinkami konvojuoti ir konvojavimas tokiais automobiliais standartinio konvojavimo atveju pareiškėjo negalėjo sukelti sveikatai neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau - Konvojavimo taisyklės). Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl konvojavimui naudotų automobilių atitikimo techniniams reikalavimams bei pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių tinkamumą ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Papildomai patikrinusi nurodytus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pabrėžtina, kad į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl ventiliacijos, apšvietos ir temperatūrinių sąlygų. Konvojavimo taisyklių 146 punktas reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato. Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas. Pareiškėjo naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, iš esmės nepateikė.Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės (146 p.) reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato. Be to pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl saugos diržų nebuvimo pareiškėjas būtų patyręs kokią nors fizinę žalą ar kokių nors kitų neigiamų pasekmių.Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės pasinaudoti tualetu pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tik pačių prašymu ir tik po vieną. Konvojaus žurnaluose yra įrašai apie tai, kad konvojuojamieji būdavo išvedami į tualetą (b. l. 16-36). Pareiškėjas nenurodo, kad jis pats būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus dėl išleidimo į tualetą, tačiau pareigūnai būtų netenkinę jo prašymo.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais bei patikrintais įrodymais. Apeliantas šias aplinkybes paneigiančių dokumentų nepateikė, be to, administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus Tarnybai ar konvojavimą vykdžiusiems pareigūnams. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Nei viename iš administracinėje byloje esančių kelionės žiniaraščių nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus.Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.