Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-08-19 · Byla Nr. A2.6.-11123-992/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
A2.6.-11123-992/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09569-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11123-992/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09569-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,vertėjaujant O. M.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S.,traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokatui A. P.,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2016-05-22, apie 15.56 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 75A, vairuodamas automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Kamaz 8125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, todėl priekaba Kamaz 8125 atsikabino nuo sukabinimo įtaiso ir kliudė stovintį automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Tokiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18 punktų reikalavimus. G. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

G. S., atvykęs į teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, iš dalies pripažįsta savo kaltę. Protokole nurodytą dieną jis vairavo automobilį su priekaba. Važiuodamas pajuto, kad priekaba atsikabino, tačiau jokio priekabos kontakto su kitais automobiliais nejuto. Išlipęs apžiūrėjo, ar nepagadino kitų automobilių, kadangi aikštelėje buvo daug mašinų. Priekaba stovėjo taip, kaip ir ją prikabino, tiesiai, tik buvo toliau nuo automobilio. Iš dešinės pusės buvo priparkuoti automobiliai. Būdamas įsitikinęs, kad niekam žalos nepadarė, išvažiavo iš kiemo. Jeigu būtų supratęs, kad padarė žalos, būtų ėmęsis priemonių.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo

ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal formuojamą teismų praktiką, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, sistemiškai vertindamas visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad G. S. veiksmai vairuojant automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Kamaz 8125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsikabinus priekabai nuo sukabinimo įtaiso, sąlygojo automobilio Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, todėl pripažintina, kad G. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l. 5), policijos registruojamų įvykių registro pažyma, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 6, 7, 8-9), nukentėjusiosios V. L. rašytinio paaiškinimo duomenimis (b.l. 10), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonės techninės apžiūros aktų Nr. AV2-2119-600 ir Nr. AV2-2119/600, fotolentelių duomenimis (b.l. 18-19, 20-21).

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad G. S. savo veiksmais pažeidė ATPK 130 str. 1 d. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Ištirtų įrodymų kontekste negalima daryti neginčytinos išvados, kad G. S., vairuodamas automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Kamaz 8125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, dėl ko važiuojant priekaba Kamaz 8125 atsikabino nuo sukabinimo įtaiso ir kliudė stovintį automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgadinęs automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje situacijoje suvokęs savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją ignoruodamas tyčia pasišalino. Teismo posėdyje G. S. nurodė, kad važiuodamas iš kiemo pajuto, jog atsikabino priekaba, išlipęs iš automobilio apžiūrėjo, ar nieko neapgadino. Būdamas įsitikinęs, kad niekam žalos nepadarė, užsikabino priekabą ir iš kiemo išvažiavo. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teigimu, jis priekabos ir kitų automobilių kontaktų nejuto, negirdėjo. Vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos, kaip minėta, yra tada, kai vairuotojas, veikdamas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasitraukia iš eismo įvykio vietos. Šiuo konkrečiu atveju G. S. veiksmai, kai jis išvažiavo iš aikštelės, neleidžia teismui padaryti išvados, kad vairuotojas suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei apgadinęs kitą automobilį ir tyčia pasišalino suprasdamas savo veiksmus bei siekdamas išvengti atsakomybės už juos. Iš byloje esančio nukentėjusiosios V. L. paaiškinimo matyti, kad ji paties eismo įvykio nematė. 2016-05-21, apie 12.00 val., automobilį paliko Viršuliškių g. 75a, namo kieme. 2016-05-22, apie 15.30 val., išėjusi rado savo automobilį apgadintą. Už automobilio valytuvų buvo raštelis, kad 2016-05-21, apie 16.00 val., žalios spalvos automobilio Subaru Forester valst. Nr, (duomenys neskelbtini) priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužė jos automobilio galinį dešinės pusės šoną. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tiesiogiai įvykį matęs ir raštelį palikęs asmuo, savo duomenų nepaliko, todėl teismas jo apklausti neturi galimybės.

Byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad G. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant tai, kad automobiliui apgadinimai yra padaryti su priekaba, kuri atsikabino, pagrįstai tikėtina, kad G. S. galėjo jokio kontakto nejusti ar negirdėti kontakto garso. Automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs. Iš byloje pateiktos fotolentelės ant automobilio Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti ir daugiau apgadinimų, kurie padaryti ne šio eismo įvykio metu, todėl tikėtina, kad G. S. objektyviai neįvertino, kad apgadinimai galėjo būti padaryti jo vairuojamu automobiliu traukiama priekaba. Vertinant tai, kad ištyrus byloje esančius įrodymus negalima G. S. elgesį traktuoti kaip tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, G. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad G. S. pripažino savo kaltę. G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, G. S. skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad G. S. neturi galiojančių nuobaudų už teisės pažeidimus, yra pensininkas, vedęs, teismo vertinimu, G. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pripažinti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2016-08-19