Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-168-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-21
Bylos Nr.
1A-289-168-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
V. L.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Baudž. byla Nr. 1A-289-168/2009
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. gegužės 21 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 287 str. 1 d. ir jam paskirta 55 MGL ( 7150 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 24 d. apie 23 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) g., Rokiškio m., buvo sustabdytas vairuojant automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam esant apsvaigus nuo alkoholio ir, sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-06-30 įsakymo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 5-V-412 99.1 p., dėl juntamo alkoholio kvapo įtarus jį esant neblaiviu, t.y. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., buvo pakviestas į policijos tarnybinį automobilį ir, patikrinus sertifikuotu alkotesteriu 7410 Nr. ARKF – 0376 bei nustačius 0,95 promilės girtumą, panaudodamas psichinę prievartą, t.y. grasindamas susidoroti, atleisti iš darbo, pasamdyti nusikalstamą grupuotę, sunaikinti tarnybinį automobilį, siūlydamas kalbėti jo telefonu su įtakingais asmenimis, reikalavo iš valstybės tarnautojų – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių R. S. ir A. G. susilaikyti nuo veiksmų jo naudai, o būtent - pažeidžiant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 50-V-9 7.4 p. reikalavimus, nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimą.

Nuteistasis V. L. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė, jog jis vairavo neblaivus ir tai įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Jis su alkotesterio parodymais nesutiko, todėl nuvyko į Rokiškio r. ligoninės priėmimo skyrių išsitirti alkoholio koncentraciją kraujyje. Rokiškio r. ligoninės priėmimo skyriuje jį apžiūrėjęs gydytojas nustatė, kad jis yra blaivus. 2008-11-25 0.10 val. iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyręs Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto ( toliau MRU TMI) toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė išvadą, kad kraujyje alkoholio nerasta. Jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nė neketino grasinti. Buvo labai susijaudinęs, todėl už grasinimą jam nustatyti sunkų girtumo laipsnį, policijos pareigūnams galėjo pasakyti, kad jie gali būti atleisti iš darbo. Be to, patys policijos pareigūnai buvo agresyvūs ir nekorektiški. Nelaiko savo elgesio psichine prievarta pareigūnų atžvilgiu ir jokiu būdu nesiekė, kad pareigūnai neatliktų teisėtų veiksmų ir jiems nesipriešino.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.

Gynėjas advokatas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. L. padarytą nusikalstamą veiką ir tinkamai paskyrė jam bausmę. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo V. L. kaltei pagrįsti. Šie duomenys gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Duomenys laikomi gautais įstatymo nustatyta tvarka, kai jų gavimo tvarką tiesiogiai nustato ir žemesnės nei įstatymai teisinės galios norminiai aktai, tačiau tie aktai yra priimti vadovaujantis įstatymu ir vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Byloje nėra duomenų, kad paminėtas reikalavimas būtų buvęs pažeistas.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento. Nors nuteistasis V. L. neigia grasinęs policijos pareigūnams, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, argumentuotai rėmėsi nukentėjusiųjų A. G. ir R. S., liudytojo V. L. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu konstatavo, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 str. 1 d. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. L. išsakytus grasinimus A. G. ir R. S. atžvilgiu, t.y. atleisti juos iš darbo, sunaikinti automobilį, pasamdyti mafiją, siūlymą jiems kalbėti telefonu su įtakingais žmonėmis, pagrįstai įvertino kaip psichinę prievartą teisėtai veikiančių pareigūnų atžvilgiu, siekiant, kad jie neatliktų teisėtų veiksmų ir neįformintų V. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai R. S. ir A. G. 2008-11-24 apie 23 val. atlikdami tarnybines pareigas veikė vadovaudamiesi 2008-10-09 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 50-V-9 7.1 ir 7.4 p. reikalavimais, t.y. atliko kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolę bei sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-06-30 įsakymo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 5-V-412 99.1 p., tikrino transporto priemonę vairavusio V. L. girtumą, dėl juntamo alkoholio kvapo įtarus jį esant neblaiviu. Nustatę, kad V. L. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje, policijos pareigūnai vykdydami savo pareigas, jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų veikę ne savo kompetencijos ribose, pažeidę jų darbą reglamentuojančius teisės aktus ar viršiję savo įgaliojimus. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai nuteistojo V. L. atžvilgiu būtų elgęsi agresyviai ir nekorektiškai, ar kaip nors būtų jam grasinę. Kolegija konstatuoja, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. G. ir R. S. bei liudytojo V. L. parodymais, nes jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neprieštarauja vieni kitiems bei kitoms byloje ištirtoms aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusieji A. G. ir R. S. būtų pažinoję nuteistąjį ar turėjo pagrindą jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir nuteistasis. V. L. teiginys, kad jis nelaiko savo elgesio psichine prievarta pareigūnų atžvilgiu ir jokiu būdu nesiekė, kad pareigūnai neatliktų teisėtų veiksmų ir jiems nesipriešino, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintinas, kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Nuteistasis V. L. ginčija jam nustatyto girtumo faktą ir nesutinka su tuo, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 9 p.).

Teismas apsvaigimo nuo alkoholio būseną pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali tik tada, kai asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. V. L. papūtus į alkotesterį, buvo nustatytas 0,95 promilių girtumas. Tai patvirtina Drager alkotesterio 7410 prietaiso Nr. ARKF – 0376 parodymai ( b.l. 7). Pastarojo prietaiso tinkamumą patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0312093, iš kurio matyti, kad alkotesterio 7410 Nr. ARKF – 0376 patikra atlikta 2008-06-19 ir galioja iki 2008-12-18 (b.l. 32). Tai, kad nuteistasis V. L. buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus patvirtina 2008-11-24 tarnybos užduotis patruliui, iš kurios matyti, kad maršrute Nr. II, šaukinys (duomenys neskelbtini), 23 val. sustabdytas neblaivus vairuotojas, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 54-55). Iš visų sustabdytų automobilių registracijos lapo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas V. L. vairuojamas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 56). Nesutikdamas su tokiu jam nustatytu girtumu, V. L. 2008-11-25 00.05 val. asmeniškai kreipėsi į VŠĮ Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių prašydamas apžiūros. Medicininėje apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2 išvadoje teigiama, kad V. L. yra blaivus (b.l.49-50). Iš V. L. 2008-11-25 00.10 val. buvo paimta 5 ml kraujo. MRU TMI toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8251/08 (01) – R473/08 nurodyta, kad 2008-11-25 00.10 val. paimtame V. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 52). Tačiau medicininės apžiūros aktas ir specialisto išvada buvo paneigta 2008-12-29 – 12-31 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80-TPK-G-92, kurio išvadoje nurodyta, kad pagal policijos alkotesterio rodmenį 2008-11-24 23.05 val. V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje (b.l. 125-126). Ekspertizės akte išsamiai išanalizuotas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2 ir MRU TMI specialisto išvada Nr. T-A 8251/08(01), nurodyti reikalavimai, kurių nebuvo prisilaikyta nustatant V. L. girtumą bei konstatuota, jog nėra galimybių paneigti policijos atlikto testo rezultatų. Netikėti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nėra pagrindo. Be to, nukentėjusieji A. G. ir R. S. parodė, kad sustabdžius automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jį vairavusio V. L. jautėsi alkoholio kvapas. Nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtino ir liudytojas V. L., kuris parodė, kad jam dirbant Rokiškio rajono policijos komisariate budėtojo pareigose, policijos ekipažo pareigūnai A. G. ir R. S. per radijo stotį pranešė, kad sustabdė automobilį, kurio vairuotojas buvo neblaivus ir paprašė iškviesti specialią transporto priemonę V. L. automobilio priverstiniam nuvežimui.

Apsvaigimas turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes apsvaigęs asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti neįprastai grubus, įžūlus. Būtent toks V. L. elgesys pasireiškė nukentėjusiųjų atžvilgiu, ką rodo jo užgaulūs grąsinimai ir tai visai pagrįstai buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo. Todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. L. skundo argumentai dėl sunkinančios aplinkybės pripažinimo laikomi nepagrįstais, nes prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Nuteistojo V. L. prašymas panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti yra nepagrįstas, jo kaltė įrodyta byloje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė Vytautas NorkūnasTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys