Telšių apylinkės teismo nutartis

spręsdama privačios kaltintojos – nukentėjusios I. M. įstatyminio atstovo R. M. (toliau – pareiškėjas) privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. kaltę grindžia BK 140 straipsnio 1 dalimi, nes tokia veika anot pareiškėjo atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. Be to, kaltę grindžia 2016 m. rugsėjo 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo N. D. nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodyta, kad G. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat, I. M. sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtinančiais medicininiais dokumentais ir valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1337/2016(04), kurioje nurodyta, kad I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnyje. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Taigi, teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad G. S. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies, požymius.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį.

Taigi, ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. Tuo tarpu pareiškėjas skunde tik akcentavo, kad jo dukra I. M. buvo partrenkta G. S. vairuojamo dviračio, tačiau visiškai nenurodė, kokių nors aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo dukra buvo mušama ar kitaip buvo smurtaujama jos atžvilgiu, ko pasėkoje jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas arba sutrikdyta jos sveikata. Prie skundo yra pridėta specialisto išvada Nr. G 1337/2016(04), kuri tik patvirtina, jog I. M. sveikata nežymiai sutrikdyta buvo dėl partrenkimo dviračiu. 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą padaryta akivaizdi galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaida, nes G. S. veika niekaip negali būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi sužalota mažametė, net ir hipotetiškai traktuojant tik I. M. sužalojimą, veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jei G. S. būtų mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojęs I. M.. Konkrečiu atveju akivaizdu, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl ko I. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o G. S. tyčios padaryti I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą neturėjo.

Todėl iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų įrodymų nenustačius jokių objektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kurios padarymu pareiškėjas kaltina G. S..

Dėl to atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo R. M. skundą, kaltinant G. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Išaiškintina pareiškėjui, jog dėl žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo R. M. skundą, kaltinant G. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.