Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinimais. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus todėl ne viską atsimena, bet kaltinime nurodytą dieną galėjo būti įvykio metu ir atlikti nurodytus veiksmus. Dėl visko prisipažįsta. Viskas įvyko dėl neblaivumo. Dėl savo veiksmų gailisi, žada per mėnesį atlyginti padarytą žalą. Su ieškiniu sutinka.

2018-04-06 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. V. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus m. sav. 2018-04-06 apie 05.10 val., paskambino motina A. S. ir pasakė, kad grįžtų namo, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus m. sav., koridoriuje kažkas daužo langus. Atvažiavo, buvo pas draugą. Pamatė, kad yra išdaužti langai, išdaužtas durų stiklas ir apgadintas stalas, lango rėmas. Užėjo į savo butą. Bute pamatė, kad ant lovos miega neblaivus pažįstamas R. S.. Motina pasakė, kad apie 05.00 val., ji išgirdo, kaip kažkas koridoriuje daužo langus. Tada nustojo daužyti langus ir pradėjo kažkas belstis į buto duris, tačiau motina iškart neatidarė, nes bijojo. Motina paklausė, kas beldžiasi, tada atsakė vaikinas ir pasakė, kad beldžiasi į duris R. S.. Motina jį įleido į vidų. R. S. užėjo į butą, buvo neblaivus, iškart užmigo. Koridoriuje motina daugiau asmenų, išskyrus R. S., nematė. Kai grįžo namo, iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai ir R. S. sulaikė. Motina gyvena kartu su ja minėtu adresu. Motina lietuviškai nekalba. R. S. grįžo su viena gumine violetine šlepete. Motina po to rado koridoriuje dar vieną guminę šlepetę ir atnešė į butą (b. l. 7-8).

2018-04-11 apklausta liudytoja A. S. parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį tiksliai datos nepamena, apie 05.00 val. ryto miegodama namuose, adresu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip dūžta stiklas, bet bijojo išeiti iš namų ir pažiūrėti kas vyksta. Po stiklų dūžių kažkas pradėjo belstis į buto duris, iš karto bijojo atidaryti, bet po kelių sekundžių nusprendė atidaryti duris ir pamatė, kad į duris beldžia R. S.. Atidarius duris R. S. pasakęs „tciocia A. ja vas uvažaju“, užėjo į vidų, atsigulė ant sofos ir iškart užmigo. Pamatė, kad jis tik su viena šlepete užėjo į vidų, o kita šlepetė buvo koridoriuje, kažkokių sužalojimų, apibrozdinimų ant jo kūno nematė. R. S. nieko nepaaiškino ir nieko nepasakė, tik pasakęs, kad ją gerbia iškart užmigo. R. S. pažįstą apie porą metų, jis draugavo su jauniausia dukra A., tačiau jie jau išsiskyrę apie metus laiko. Kai atidarė R. S. duris ir jis nuėjo miegoti daugiau jokių žmonių nebuvo, o išėjus į koridorių pamatė išdaužytus langus, jo šlepetę besivoliojančią koridoriuje, iškart suprato, kad tai R. S. darbas, nes be jo nieko daugiau nebuvo, ir po girdėtų dūžių garso jis po kelių minučių pasibeldė į buto duris, užėjo pusiau basas ir užmigo. Supratusi, kad tai R. S. darbas, paskambino dukrai T., ji atvažiavo, iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai, miegantį R. S. išvežė į komisariatą. Ar dar kas nors matė šį įvykį labai abejoja, visi miegojo ir nematė jokių žmonių daugiau koridoriuje, išskyrus R. S. (b. l. 10-11).

2018-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo koridorių apžiūros metu nustatyta, kad koridorius yra 9 aukšte. Koridoriaus apžiūros metu nustatyta, kad nuo liftų po kaire puse yra atidarytos medinės durys, kurių stiklinė įsprūda yra išdaužta, šalia įsprūdos sulaužytos durų rėmas. Pro šias duris patenkama į kitą koridoriaus dalį. Nuo šių durų po kaire puse yra medinis langas Nr. 1, kurio 2 stiklai išdaužti. Nuo vidinės palangės buvo paimtos stiklo šukės ir įpakuotos į voką Nr. 1. Užėjus į kitą koridoriaus dalį, po kaire puse yra langas Nr. 2 ir langas Nr. 3. Langai mediniai. Lango Nr. 2 rėmo išorinė varčia yra išlaužta. Lango apžiūros metu nustatyta, kad išorinė lango dalis buvo apdorota daktiloskopiniais milteliais ir išryškinti avalynės pėdsakai, kurie buvo perkopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės ir įpakuoti į paketą Nr. 3. Langas buvo apžiūrėtas iš balkono pusės. Lango Nr. 3 išdaužtas stiklas. Nuo vidinės lango palangės buvo paimtos stiklo šukės ir įpakuotos į voką. Koridoriaus gale guli medinis stalas, kurio viena koja išlaužta. Koridorius vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Įėjimas į namo laiptinę yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 26).

2018-04-06 alkotesterio „ALCOTEST 6810“, patikrinimo Nr. 26811, tikrinimo rezultato kvitas, kuriame užfiksuota, kad 2018-04-06 06.00 val. R. S. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 25).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).