Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bank VTB“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. V., V. V., antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0174/20/00729 medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2T-94-370/2019 dėl 8 114 667,81 Baltarusijos rublių išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos UAB „VTB Bank“ naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 870/2140 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie apsunkinti hipoteka. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), yra V. V. konsultacinės individualios įmonės savininkas. Skolininko gaunamų pajamų nepakanka, tam, kad skolą ir vykdymo išlaidas būtų galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš gaunamų pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkui priklauso 70 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. 2020 m. gegužės 13 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo 70 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priklausančių V. V., žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias bei jam išmokėtinas pinigines lėšas; nustatė 1774116,08 Eur turto arešto mastą. 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. gruodžio 28d. nurodymais antstolis nurodė priverstinai nurašyti V. V. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Antstolis 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu nurodė UAB (duomenys neskelbtini) atlikti išskaitas iš skolininko V. V. darbo užmokesčio ar ja prilygintų išmokų.

Vykdymo procese nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) skolininkas yra sudaręs santuoką su L. V.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad L. V. verčiasi individualia veikla. Antstolis nustatė, kad L. V. turi šias banko sąskaitas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. lapkričio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. nurodymais antstolis nurodė priverstinai nurašyti L. V. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.

Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. birželio 3 d. pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. liepos 27 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 90 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą iš dalies ir nustato, kad skolininkui V. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. V. gaunamo darbo užmokesčio bei banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių piniginių lėšų; skolininkui priklauso ½ dalis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų; skolininkui priklauso ½ dalis jo gaunamo darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būsimų piniginių lėšų atmestinas, nes šiuo metu tai nėra turtas, be to, nežinoma, kokios kilmės ir pobūdžio lėšos gali patekti į banko sąskaitas (gali būti įneštos ir asmenine nuosavybe teise priklausančios lėšos ir pan.).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), į kuriuos, baigus hipoteką, gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 870/2140 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Registre nurodyta, kad pastato įregistravimas pagrindas yra 2006 m. spalio 11 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 535 ir 2012 m. lapkričio 23 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1; žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2006 m. rugpjūčio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8322. Iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas ir namas yra įkeisti kreditoriui AB SEB bankui, hipotekos davėjas yra skolininkas. Pareiškėjas santuoką su L. V. sudarė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodytas turtas skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis šio turto netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Patenkinti pareiškimą iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio bei banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų.

Nustatyti, kad skolininkui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Nustatyti, kad skolininkui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo gaunamo darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.