Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, turintis mažametį sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), dirbantis – statybos sezono metu vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt, kas atitinka 150,60 Eur) dydžio bauda (bauda išieškota),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. V. 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, konflikto, kilusio iš asmeninių paskatų metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 2 smūgių stovinčiam, o po to – parkritusiam ant žemės G. J. į galvą ir krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiam G. J. galvos sumušimus, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimus ir tuo nukentėjusiajam G. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, – tokiais veiksmais N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotą kaltinimą. Be to, kaltinamojo N. V. kaltė įrodyta liudytojų, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, tarnybiniu pranešimu, medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, akistatos protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, su pareikštu kaltinimu sutinka visiškai ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį tarp jo ir nukentėjusiojo, su kuriuo yra seniai pažįstami ir kartu dirbę statybose, kaltinamajam nuvykus pas Gediminą dėl tam tikrų dalykų trap jų įvyko konfliktas, jiedu susistumdė, susimušė. Kaltinamasis tuo metu buvęs stipresnis ir nukentėjo G. J. Dabar jie jau yra susitaikę. Praėjo daug laiko ir kaltinamasis apie įvykį daugiau nelabai ką ir prisimena (2 t., b. l. 24).

Teisėjas, kaltinamojo parodymams esant netiksliems, jam pareiškus, kad gerai neprisimenantis įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito N. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. pažįsta ne vienus metus. Jie kartu dirbo, buvo komanda, tik jis pats tai dirbančiųjų komandai vadovavo. Visi dirbo pagal patentus, tik susibūrę į vieną brigadą. Š. m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, į jį SMS žinute kreipėsi G. J., prašydamas paskolinti pinigų. Kadangi jis vadovavo brigadai ne kaip darbdavys, o kaip vadovaujantis asmuo, G. J. jo pasiprašė kelių laisvų dienų. Jis per vieną bendradarbį perdavė G. J. 100 Eur, taip pat jam leido turėti norimas laisvas dienas. Pinigus – 100 E. G. J. perdavė trečiadienį. Ketvirtadienį, penktadienį jis pasiprašęs laisvų dienų nepasirodė darbe. Nepasirodė darbe ir pirmadienį, nors turėjo jame būti. Jo pasigedęs nuvažiavo į jo darbo vietą, nes įtarė, kad jis bus dingęs su jo darbo įrankiais, kuriuos duodavo naudoti brigados nariams, tai yra naudodavo juos bendrai, nes jis jau ne pirmą kartą taip buvo pasielgęs – gavęs pinigus, su įrankiais kuriam laikui kažkur dingdavo. Be to, penktadienį jam turėjo būti pervesti pinigai, apie 300 Eur, tiksliai nepamena kiek, už darbą objekte. Jo nuojauta pasitvirtino – pirmadienį G. J. neradus darbo vietoje, jis pasigedo ir darbo įrankių, kuriais objekte naudojosi ir G. J., o būtent dviejų metrų "gulsčiuko", 2 metrų ruletės, glaistyklės, metalinė tarkos, naudojamos fasadų šveitimui ir elektrinio maišytuvo. Kadangi tai jau buvo ne pirmas kartas, kad jis dingta su darbo įrankiais, o po to jie atsiranda, ir šį kartą galvojo, kad jis po kelių dienų darbe pasirodys. Tačiau G. J. nepasirodė. Po kokios savaitės ar dviejų, dabar jau tiksliai laikotarpio nepamena, jis į G. J. kreipėsi SMS žinute, klausdamas, kur yra darbo įrankiai. G. J. žinutėmis jam atsakinėjo, kad įrankiai yra bute, kur jis gyveno dirbdamas. Su G. J. susirašinėdamas jau žinojo, kad jis meluoja, kad tų įrankių bute nėra, nes su juo kartu gyvenę kiti darbininkai jau buvo pasakę, kad tame bute įrankių nėra. Jis bendradarbiams, kurie pažinojo ir bendravo su G. J. pasakė, kad jie G. J. perduotų, kad šis grąžintų įrankius į vietą iš kur paėmė ir jie nebeturės jokių reikalų. Iš bendradarbių tik sulaukė atgarsių, kad jis iš G. J. nieko nesulauks. Todėl jis sugalvojo pats jį susirasti. Kadangi komandoje yra dirbančių iš to paties kaimo kaip ir G. J., iš jų sužinojo adresą ir nuvažiavo pas jį į namus. Tai buvo savaitės vidurys, tiksliai datos nepamena, galėjo būti antradienis, galimai ir įtarime minima data – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Važiavo su savo automobiliu Ford Focus, kartu važiavo pusbrolis A. R. Kadangi važiavo aiškintis santykių dėl įrankių, kad G. J. juos jam grąžintų ir puikiai žinojo, kad G. J. turėjęs reikalų su policiją, sėdėjęs kalėjime, turi daugiau brolių, jam vienam važiuoti buvo nedrąsu, todėl dėl kompanijos, kad drąsiau būtų, po darbo kartu važiuoti pasikvietėį A. R. Jie kartu dirbo viename objekte ir kartu važiuodami iš darbo nuvažiavo pas G. J. į namus. Buvo vakaras, valandų nežino, bet buvo jau tamsu. Abu su A. R. išlipo iš automobilio ir ėjo link namo. Lauke prie namo stovėjo stalas, o prie jo sėdėjo, kaip suprato, nors nepažįsta tų žmonių, G. J. tėvas ir motina. Jie su A. R. priėję prie jų paklausė, kur yra G. J. Iš jų buvo sunku gauti atsakymą, kadangi, jie buvo neblaivūs. Vienas sakė, kad G. J. name, kitas – kad lauke. Kažkuris iš jų paklausė, kas jie tokie. Atsakė, kad kolegos. Kol tėvai bandė atsakyti, kur yra G. J., išėjęs iš už kažkokio ūkinio pastato kieme pasirodė G. J. Jis kartu su A. R. priėjo prie G. J. Pradėjo su juo bendrauti normaliai, draugiškai. Jis G. J. iš karto paklausė, kur yra įrankiai, paprašė juos atiduoti. Tai pasakė nepiktai, neagresyviai. G. J. pradėjo gintis, sakydamas, kad jis įrankių neturi, kad jie palikti bute, kur gyveno dirbdamas (duomenys neskelbtini). Apie tą patį aiškinosi apie 5 minutes – jis G. J. vis prašė grąžinti įrankius, o G. J. vis aiškino, kad jų neturi. Jį tai suerzino – kad meluoja, jog neturi įrankių. Todėl pyktelėjęs viena ranka – kairia, paėmė G. J. už rankovės drabužio, kurį jis vilkėjo, ir jį lengvai patąsė, galima sakyti jį tik timptelėjo, sakydamas važiuoti kartu ir parodyti kur įrankiai. Jis ir toliau gynėsi, sakė tą patį kaip ir pirma. Jo nervai neišlaikė, kad jis taip naglai, akiplėšiškai meluoja į akis dėl įrankių, todėl G. J. kumščiu sudavė smūgį į veidą. Po smūgio G. J. sugebėjo jį rankomis apsikabinti, tiksliai kaip – nepamena, ir jie abu suklupo. Jis G. J. ir toliau rankomis smūgiavo kur papuolė, kiek iš viso sudavė smūgių ir kur – nepamena. Pamena, kad vieną smūgį sudavė kažkur į kūną, spyrė ir keliu. A. R. tikrai G. J. nemušė. Kai viskas vyko, G. J. motina buvo šalia, bandė traukti vieną nuo kito. Šaukė baigti. Visų tiksliai grumtynių detalių nepamena. Po to jis su A. R. iš ten išvažiavo. Tikrai neneigia, kad mušė G. J., sudavė jam smūgius. G. J. jam lyg ir bandė atsakyti smūgiais, bet jam nepavyko. Gailisi dėl to, kad šioje situacijoje nesusivaldė. Jį taip elgtis išprovokavo įžūlus G. J. elgesys – neigimas, jog nevogė jo darbo įrankių (1 t., b. l. 150-151).

Kaltinamasis N. V. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteiminio tyrimo metu ir jie yra teisingi bei tikslesni už teisiamajame posėdyje jo duotuosius, nes nuo įvykio buvo praėjęs trumpesnis laikotarpis. Pripažįsta ligonių kasos civilinį ieškinį, jį atlygins nedelsiant, kai tik sužinos, kur ir kaip tai padaryti. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jis 2 500 eurų civilinio ieškinio nebereiškia. Nurodo, kad jo darbo pobūdis sezoninis, uždarbio vidurkis, išdalinus jį visiems metams būtų artimas minimaliam. Nukentėjusiajam tikrai galėjo atsirasti kaltinime nurodyti sužalojimai nuo kaltinamojo smūgių. Prašo nutraukti bylą. Neprieštarauja, kad byloje įrodymai toliau būtų tiriami sutrumpintai (2 t., b. l. 24).

Nukentėjęs G. J. parodė, kad tikrai susitaikė su kaltinamuoju, visiškai atsisako nuo 2 500 eurų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Sutinka, kad byloje įrodymai toliau būtų tiriami sutrumpintai (2 t., b. l. 24).

Kadangi kaltinamasis N. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje buvo vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti tokie parodymai:

nukentėjęs G. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs darbdavys N. V. ir A. R., jį sumušė, smūgiuodami rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė – pasakyti negali. Juodu abu jį mušė jo sodybos kieme, ant keliuko. Norėjo išsivežti į Kauną, bet jiems sutrukdė jo motina A. J., kuri šį įvykį matė ir bandė jį nuo minėtų asmenų apginti. Atvykęs N. V. jį kaltino, kad išeidamas iš darbovietės jis pasiėmė jam priklausančius įrankius. Jokių N. V. įrankių jis neėmė, žino, kad įrankiai jam išeinat iš darbovietės buvo padėti bute, kur gyveno. Jis N. V. ir A. R. bandė tai paaiškinti, bet juodu jo nesiklausė ir abu jį mušė. Pirmas jį už peties griebė A. R. ir bandė parversti ant žemės ir kai parvertė, abu jam smūgiavo. N. V. ir A. R. jį mušė gulintį, jis jiems nei vieno smūgio nesudavė. Sužalotas buvo nežymiai, po medikų apžiūros Šakių ligoninėje išleido į namus. Sodyba, kurioje viskas vyko yra vienkiemyje, arti kaimynų nėra, kiemas buvo neapšviestas, dėl to niekas daugiau šio įvykio nematė (1 t., b. l. 6-8, 49-50);

papildomų apklausų metu nukentėjęs G. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. 21.50 val. N. V. ir A. R. jį mušant kieme matė tik motina A. J. Kai A. R. pargriovė jį ant žemės, jis nukrito ant pilvo, po to pasipylė smūgiai. Jis gulėdamas ant pilvo, rankomis dengėsi veidą, galvą nuo smūgių, todėl tiksliai nematė, kas kur stovėjo. Bet spėja, kad prie jo galvos stovėjo ir smūgius į galvą, viršugalvį, galvos šonus sudavė A. R., nes jam parkritus, kiek spėjo pamatyti, A. R. stovėjo toje pusėje, kur buvo jo galva. O kitoje pusėje jam pargriuvus, tai yra prie kojų, stovėjo N. V. Smūgius juto tuo pačiu metu ir į galvą, ir į abu šonus, buvo mušamas abiejų vaikinų vienu metu. Į šonus smūgius galėjo suduoti N. V. Ar buvo spardomas, ar smūgiai buvo suduodami rankomis, tiksliai pasakyti negali, nes nematė, bet jam smūgiai buvo labiau panašūs į smūgius, suduodamus kumščiais. Tai tiksliai galėtų pasakyti jo mama, nes ji, kai buvo mušamas, buvo apsižergusi jį per nugarą ir rėkdama gynė jį nuo užpuolikų. Smūgių buvo suduota labai daug, ne mažiau dvidešimt, į galvą galėjo gauti apie 10 smūgių, panašiai smūgių buvo suduota ir į abu šonus. Motina yra vienintelė mačiusi, kaip buvo mušamas. Kad šie asmenys atvažiavo pas juos į kiemą turėjo matyti jo tėvas R. J., kuris vėliau, dar iki jį pradedant mušti, aiškinantis su jais santykius neva dėl pavogtų įrankių, pakilęs nuo lauko suoliuko, kur sėdėjo, nuėjo į namų vidų. Vėliau, po jo sumušimo, kalbantis su tėvu, šis pasakė, kad muštynių nematė. Buvo sumuštas dėl neva pavogtų iš N. V. įrankių. Pas N. V. prie statybų, daugiausia objektuose Kaune, dirbo beveik dvejus metus – 2017 - 2018 metais. Ten dirbdamas susipažino ir su A. R. Dėl sumušimo byloje reiškia 2 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Sumušimas įvyko namų kieme vieno jam artimo žmogaus – mamos akivaizdoje, dėl tokio elgesio buvo pažemintas. Mėnesį laiko juto skausmus, negalėjo ieškotis legalaus darbo ir dirbti. Po šio įvykio tikrai šnekėjosi su savo tėvu R. J., su savo žmona L. J., kurie jam patvirtino, kad šio įvykio – jo sumušimo tikrai nematė. Tuo momentu jie buvo gyvenamojo namo viduje. Tėvas į namą buvo nuėjęs pasiimti telefono ir iš jo išėjo, kai jau buvo sumuštas, o žmona net nematė atvykusių A. R. su N. V. ir apie jo sumušimą sužinojo N. V. su A. R. iš kiemo pasišalinus (1 t., 55-57; 59-61);

liudytoja A. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d.vakare kartu su vyru R. J., sūnumi G. J., sūnaus žmona L. J. ir mažamečiais anūkais buvo namuose, sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti beveik 22 val., ji su savo vyru buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko prie namų. Marti su mažamečiais vaikais buvo namų viduje, o sūnus buvo lauke, sode. Tuo metu prie įvažiavimo į kiemą, prie vartelių sustojo mašina. Kokia tai buvo mašina – nežino, to nesureikšmino, nes pagalvojo, kad iš žvejybos grįžta dar vienas jos sūnus J. J. Galvodama, kad grįžo sūnus, į mašiną nežiūrėjo, nekreipė dėmesio ir kalbėjosi su vyru, ir staiga pamatė, kad pro pat juos prie namų durų eina du nepažįstami vyrai. Ji paklausė, ko ir kur jie eina, ko nori, tačiau jie nieko nepaaiškino. Jiems pasakė, kad į vidų neitų, nes ten yra migdomas mažas vaikas ir dar kartą paklausė ko jiems reikia. Vienas iš vyrų buvo tamsiais plaukais, sportiško raumeningo, stambaus sudėjimo, o kitas buvo už pirmąjį aukštesnis ir liesesnio kūno sudėjimo. Sportiško kūno sudėjimo vyras, kaip sužinojo vėliau, buvo N. V., jos sūnaus G. J. buvęs darbdavys. Šių vyrų paklausus ko jie ieško, ko jiems reikia N. V. jos paklausė kur G. J. Iš pat pradžių buvo matyti, kad jie yra agresyviai nusiteikę – jie energingai, piktai judėjo, staigiais piktais judesiais bandė patekti į vidų. Ji N. V. pasakė, kad G. J. sode, bet kaip tik tuo metu jie pasitraukdami nuo namo pamatė G. J. pareinantį iš sodo į kiemą. Pamatę G. J. iš karto abu prie jo nuėjo. Ji tuo metu su vyru dar buvo kieme, kokių 3 metrų atstumu nuo G. J. ir tų vyrų, ir girdėjo, kaip N. V. G. J. piktai pasakė važiuoti kartu su jais į Kauną. Buvo ištarta trumpa pikta frazė: "Važiuojam į Kauną". G. J. pasakė, kad jis niekur nevažiuos. N. V. jam pradėjo priekaištauti, kad jis neranda kažkokių įrankių, kokių konkrečiai nesuprato. Tas kitas vyras tik stovėjo, buvo šalia ir tylėjo. Girdėjo, kaip jos sūnus N. V. teisinosi, kad įrankius paliko Kaune, ten kur gyveno, prie lovos. N. V. pasakė, kad ten įrankių nėra. Tuomet G. J. N. V. pasakė, kad jam nėra išmokėtas atlyginimas ir paimtas iš jo kažkoks depozitas. N. V. pradėjo piktintis, klausdamas koks atlyginimas ir depozitas neišmokėtas. G. J. N. V. pasakė, kad jeigu jam labai reikia tų įrankių, tai gali išskaičiuoti už įrankius sumą iš nesumokėto atlyginimo. Tada N. V. "pasiuto" ir G. J. paėmęs ranka už drabužių pradėjo tempti prie automobilio, už vartelių. Antrasis vyras taip pat pradėjo G. J. tampyti, padėjo N. V.. Ji su vyru tai pamačiusi, pradėjo ginti G. J. nuo šių vyrų, neleisti jo tampyti, išsitempti už vartų. Ji stvėrė N. V. už rankų ir neleido sūnaus tampyti, o vyras bandė atitraukti, sugriebė antrąjį vyrą. Tuo metu N. V. tam liudytojai nepažįstamam vyrui, su kuriuo atvažiavo, pasakė: "Nieko nebus". Ir tada prasidėjo smūgiai į G. Jai tikrai pasirodė, kad tas nepažįstamas vyras pirmasis ranka, kumščiu, ar ne, – nežino, nes nespėjo pamatyti, o jau ir buvo šiokia tokia prietema, suduoda smūgį sūnui į krūtinės sritį ir G. J. pargriuvo ant žemės. Jos vyras nuėjo į namus, kaip suprato, ieškoti telefono ir kviesti pagalbos. Todėl kieme su sūnumi ir tais vyrais liko tik ji. G. J., gulėdamas ant pilvo, susirietė, užsidengė rankomis veidą ir viršugalvį, turbūt tikėdamasis, kad bus mušamas. Taip ir buvo – N. V. su savo draugu pasilenkė ir pradėjo jį mušti. Kumščiais trankė jam galvą, pečius. Smūgių buvo keli, viskas vyko labai greitai, smūgių suskaičiuoti nespėjo. Bet ir vienas ir kitas tikrai G. J. galėjo suduoti nemažiau kaip po tris smūgius. Kai viskas vyko, ji stovėjo prie gulinčio G. J. dešinio šono, o abu užpuolikai stovėjo prie G. J. viršugalvio. Arčiausiai jos, jai iš dešinės, buvo nepažįstamas vyrukas, o šalia jo, toliau nuo jos – N. V. Ji supratusi, kad muštynės tuo nesibaigs ir jos sūnus bus toliau daužomas, apsižergė savo sūnų per nugarą ir stengėsi neleisti jo mušti, dengdama jo nugarą, galvą savimi, savo galva ir pečiais. N. V. su kitu vyru daužyti G. J. nesiliovė, smūgių, dengdama sūnų, gavo ir ji – tikrai du kartus į sprandą ir vieną smūgį į strėnas, kuris jai pataikė, sudavė smūgius nespėjo pamatyti. Abu vyrai pradėjo ieškoti spragų tarp jos ir sūnaus, kur galėtų jam suduoti. Apsižergusi sūnų, lankstėsi ir ji, bandydama jiems sutrukdyti, ar kiek nors atremti smūgius. Turbūt pamatė, kad rankomis suduoti smūgių nepavyksta, tai bandė spirti. G. J. abudu galėjo įspirti į abu šonus tikrai kokius 8 spyrius, ne mažiau, nes vienas spardė iš vieno šono, antras – iš kito. Kuris iš kurio šono spyrė tikrai negali pasakyti, todėl, kad jie judėjo pasikeisdami pusėmis vienas su kitu ir spardė G. J. Mušant sūnų ji vyrams rėkė, klausdama, už kokią pinigų sumą ir už ką yra sūnus mušamas, bet nei vienas iš jų jai nieko nesakė, tylėjo. Vienu momentu spardyti G. J. liovėsi. N. V., išeidamas iš namų kiemo, pasakė "mes dar sugrįšim" ir jie išvažiavo. Policiją iškvietė jiems tik išvažiavus pats G. J. (1 t., b. l. 77-80);

liudytojas A. R. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, kartu su pusbroliu N. V., vakare, apie 22 val., jo automobiliu nuvažiavo pas G. J., tai yra į kažkokią sodybą-vienkiemį, Šakių rajone, tikslaus adreso nežino. N. V. važiavo su G. J. aiškintis dėl pavogtų jo įrankių, kuriuos pavogė G. J. N. V. važiuodamas pas G. J. jokių planų jį sumušti neturėjo, apie tai tarp judviejų nebuvo jokios šnekos. Važiavo tiesiog su juo pasikalbėti, kad grąžintų darbo įrankius. Atvažiavus į G. J. sodybą ir automobilį pasistačius prie vartų, abu su N. V. nuėjo į sodybos kiemą. Tuo metu jau buvo sutemę. Sodybos kieme, prie namo, kaip suprato buvo G. J. tėvai – motina ir tėvas, jie buvo akivaizdžiai girti. Jie juos pasitiko ir pradėjo klausinėti, kokiu reikalu atvyko. N. V. jiems pasakė, kad jie yra G. J. bendradarbiai ir atvyko pas jį. G. J. motina elgėsi draugiškai, kvietė juos eiti tolyn, pasakė, kad tuojau pakvies G. J. Kaip tik tuo metu, jiems būnant kieme, iš kažkur atėjo ir pats G. J. G. J. priėjus prie jų, N. V. iš karto jo paklausė, kur yra jo įrankiai. G. J. apsimetė, kad nieko nežino, klausė, kokie įrankiai. N. J. su G. J. taip kurį laiką kieme stovėdami dėl įrankių ginčijosi. Jis stovėdamas šalia jų į pokalbį nesikišo. Šalia taip pat stovėjo ir G. J. motina, kuri visą pokalbį girdėjo ir klausė apie kokius pavogtus įrankius yra kalbama. G. J. tėvo tuo metu nebuvo, kur jis nuėjo iš kiemo nematė. Ginčydamasis su G. J. N. V. jį kaire ranka laikė už dešinės rankos rankovės ir prašė pasakyti, kur pavogti įrankiai. G. J. pradėjus įžūliai elgtis, pradėjus keiktis, rėkauti, keiksmažodžiais N. V. varyti iš kiemo, N. V. dešinės rankos kumščiu sudavė G. J. vieną smūgį veidą, ar galvą. Kaltinamasis N. V. pataikė G. J., nespėjo pamatyti, nes viskas įvyko labai greitai. Kai buvo suduotas šis smūgis, jis stovėjo nuo N. V. ir G. J. apie 1,5 metro atstumu. G. J. jis nelietė, jam nesudavė nei vieno smūgio. Po šio pirmo N. V. smūgio G. J. parkrito ant žemės. Tuomet gulinčiam G. J. N. V. dar kelis kartus spyrė. Kiek kartų spyrė – nežino, gal kokius tris kartus. Kur pataikė – nežino. Kokioje pozicijoje ant žemės gulėjo G. J. – nežino, atrodo, kad ant kažkurio šono. Gulinčiam G. J. jis pats nesudavė nei vieno smūgio, į šį konfliktą nesikišo. Kaltinamasis N. V. G. J. sudavė smūgius, buvo ir G. J. no motina. Ji G. J. nepuolė ginti, tik šaukė baigti. Savo kūnu ji nebandė užstoti G. J. nuo N. V. smūgių. N. V. gulinčiam G. J. įspyręs, kaip jau minėjo, kokius tris kartus, jį mušti liovėsi ir nuėjo link automobilio, pasivydamas jį, nes jis po truputį jau buvo pradėjęs eiti link automobilio. Jie iš sodybos išvažiavo, viskas tuo ir baigėsi. Tą vakarą jie su N. V. buvo blaivūs (1 t., b. l. 140-142);

liudytoja I. R. parodė, kad dirbant Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisiminė, vakare, buvo nuvykusi pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus į sodybą-vienkiemį, buvo tamsu. Kieme nebuvo jokio apšvietimo. Prie kiemo vartų jų ekipažą pasitiko vyras, prisistatęs G. J. Jam buvo pasiūlyta atsisėsti į tarnybinį automobilį ir papasakoti kas nutiko. G. J. pasakojant jo sumušimo aplinkybes, prie automobilio atėjo pagyvenusio amžiaus moteris, kuri, kaip suprato, buvo G. J. motina. Ši moteris elgėsi neadekvačiai – elgėsi isteriškai, reagavo audringai – šūkavo, emocingai kalbėjo. Jos elgesys pasirodė keistas, tačiau negali tvirtinti, ar ji tą vakarą buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ar taip elgėsi paveikta buvusio įvykio, dėl streso. Šios moters buvo paprašyta pasitraukti ir netrukdyti aplinkybių aiškinimuisi. Po šio prašymo A. J. nuėjo į gyvenamąjį namą. Nustatyti jai girtumo nebuvo būtinybės ir pagrindo. Kiek atsimena, nukentėjusiam G. J. buvo nustatytas girtumas (1 t., b. l. 94-96).

Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39498-18, kuriame nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. tyrimas pradėtas pagal G. J. protokolą-pareiškimą, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 21.50 val. pas jį į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs buvęs darbdavys N. V.ir A. R. jį sužalojo (1 t., b. l. 1-4);

Apžiūros 2018 m. rugpjūčio 16 d. protokolu, fotolentele prie šio protokolo, kuriuose užfiksuota nukentėjusio G. J. sumušimo įvykio vieta – sodybos-vienkiemio kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-13; 14-15);

Tarnybiniu 2018 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. 23.03 val. G. J. nustatytas 0,70 promilės girtumas (1 t., b. l. 17);

Medicinos dokumentų 2018 m. rugpjūčio 17 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. VšĮ "Šakių ligoninė" nukentėjusiam G. J.buvo nustatyta diagnozė: galvos, kairės krūtinės ir dešinės juosmens pusės sumušimai, girtumas (1 t., b. l. 20);

2018 m. rugpjūčio 17 d. Užduotimi atlikti objektų tyrimą, kuria Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui pavesta atsakyti į klausimus dėl G. J. patirtų kūno sužalojimų, jų lokalizacijos, pobūdžio, mechanizmo, laiko, smūgių skaičiaus ir sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 21-23);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto 2018 m. rugsėjo 11 d, išvada Nr. G2546/2018(02), kad G. J. konstatuota: galvos sumušimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ir užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir užduotyje minimomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 24-25);

Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugsėjo 19 d. protokolu ir fotolentele prie šio protokolo, kuriuose nukentėjęs G. J. parodo, į kurias kūno vietas, kokioje pozicijoje jam buvo suduoti smūgiai, kurioje vietoje vyko smurtas, t. y. sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kad pirmiausia N. V. jį tempė už rankos ir stūmė, norėdamas jį pargriauti ir tuo pat metu pajuto pirmąjį A. R. smūgį į kaklą, po ko jis parkrito ant žemės prie ūkinio pastato, kur jam gulinčiam N. V. ir A. R. vėl smūgiavo rankomis ir kojomis, savo poziciją, kad jo galva nugriuvus buvo į ūkinio pastato pusę, kojomis – į gyvenamojo namo pusę, kaip motina apsižergusi jį kojomis per liemenį bandė apginti nuo smūgių (1 t., b. l. 67-68; 69-74);

Parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugsėjo 19 d. protokolu ir fotolentele prie šio protokolo, kuriuose liudytoja A. J. parodė ir paaiškino, kaip prieš jos sūnų smurtavo, kur, kaip ir kokius smūgius jos sūnui G. J.sudavė įtariamasis N. V.ir A. R., parodė pargriuvusio nuo smūgių sūnaus G. J. poziciją, kad jo galva nugriuvus buvo į gyvenamojo namo pusę, o kojos – į ūkinio pastato pusę (1 t., b. l. 83-84; 85-91);

Akistatos 2018 rugsėjo 13 d. protokolu, kuriame užfiksuota akistata tarp nukentėjusio G. J. ir tuo metu įtariamojo statusą turėjusio A. R., kurios metu kiekvienas iš šių proceso dalyvių pasiliko prie savo parodymų, tai yra G. J. tvirtino, kad jam smūgius sudavė ir A. R. kartu su N. V., o A. R. tai neigė, tvirtindamas prieš G. J. nesmurtavęs, o tik stebėjęs nukentėjusiojo ir jo kolegos N. V. tarpusavio konfliktą, smurtą G. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 114-116);

Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39498-18, telefonu 2018 m. lapkričio 5 d. buvo bendrauta su nukentėjusiojo tėvu R. J. (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl jam žinomų įvykio aplinkybių. R. J. telefonu nurodė, kad įvykio, kai buvo sumuštas jų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme sūnus G. J., nematė. Į sodybą atvažiavus dviem nepažįstamiems vyriškiams ir pradėjus vesti G. J. link vartų, iš kiemo nuėjo į gyvenamąjį namą pasiimti telefono. Jam grįžus iš namo į kiemą, minėti vyrai jau ėjo pro vartus, jokio smurto jo sūnaus atžvilgiu tvirtina nematęs. Jam būnant namo viduje, jokio triukšmo, barnių, muštynių garsų lauke negirdėjo. Namų viduje visą laiką buvo sūnaus sugyventinė su mažamečiais vaikai. Ji buvo kambaryje, kuris yra priešingoje namo pusėje, nei kiemas, kur galėjo vykti konfliktas-muštynės tarp jo sūnaus ir atvykusių vyriškių, todėl ji įvykių sodybos kieme taip pat tikrai nematė (1 t., b. l. 128-129).

Metų laikotarpiu N. V. administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas 1 kartą – 2018 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnio 1 dalį paskirta 10 Eur bauda (1 t., b. l. 172-174).

Psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose N. V. nėra įrašytas.

Įtariamajam N. V. 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 165-166).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis N. V. konflikto, kilusio iš asmeninių paskatų metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 2 smūgių stovinčiam, o po to – parkritusiam ant žemės nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiam G. J. galvos sumušimus, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimus ir tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, – tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo, jam neskirtas laikinas turto nuosavybės teisės apribojimas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 110,84 Eur euro civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 39, 40-41; 42; 43, 44-45, 46-47), kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta ir sutinka atlyginti – nurodęs, jog tai būtų iki teisiamojo posėdžio ir padaręs, jei būtų žinojęs kur ir kaip sumokėti pinigus. Teismas vertina, kad tokios aplinkybės iš esmės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, kad yra susitarta dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas R. J. byloje reiškė 2 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 63; 64), tačiau teisiamajame posėdyje ieškinio atsisakė, nurodydamas, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamasis N. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika (BK 140 straipsnio 1 dalis) yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis visiškai pripažįsta ir pasirengęs atlyginti turtinės žalos civilinį ieškinį Kauno teritorinei ligonių kasai, susitaikė su nukentėjusiuoju ir civilinis ieškinys šio nebereiškiamas. Kaltinamasis nors anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal BK 38 straipsnį.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straispnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra būtina jam skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – minimaliam įstatymo nustatytam dydžiui (kuris yra nuo 5 MGL) artimą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatant įmokos dydį ir jos sumokėjimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kaltinamojo paaiškinimą jo darbo pobūdis yra sezoninis, uždarbio vidurkis, išdalinus jį visiems metams artimas minimaliam.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, N. V. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu G. J. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti N. V. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, banko sąskaita Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), sumokant įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti N. V. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai.

Išaiškinti N. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu N. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš N. V. 110,84 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai, Aukštaičių g. 10, Kauno m., kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.