Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. ADP1-72 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundo padavimo metu pareiškėjas ėjo Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėjas Ž. D. 2021 m. sausio 15 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas J. J. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (prievolės vengti interesų konflikto) ir 11 straipsnio 2 dalies (pareigos nusišalinti) reikalavimus.

Departamento direktorės 2021 m. sausio 18 d. pavedimu Departamento Imuniteto tarnyba pradėjo pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą nevykdant/ netinkamai vykdant pareigybės aprašymu pavestas funkcijas.

2021 m. sausio 20 d. Departamentas surašė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir tą pačią dieną šį pranešimą įteikė pareiškėjui per VDVIS.

2021 m. sausio 27 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą.

Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė VTĮ bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nesilaikė pareigūnų etikos taisyklių ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą ir 2021 m. vasario 2 d. priėmė Motyvuotą išvadą (toliau – ir Išvada) bei pasiūlė Departamento direktorei pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Departamentas 2021 m. vasario 12 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė leisti skirti pareiškėjui siūlomą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2021 m. vasario 22 d. Profesinė sąjunga kreipėsi į Departamento direktorę ir nurodė, kad siūlo Departamentui apsvarstyti galimybes apsiriboti kitomis organizacinėmis priemonėmis užtikrinant, kad valstybės tarnautojas laikytųsi tarnybinės drausmės ir teisės aktų reikalavimų.

Departamento direktorė 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ADP1-72 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17.1 papunkčiu, ir atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2021 m. vasario 2 d. motyvuotą išvadą bei Profesinės sąjungos 2021 m. vasario 22 d. raštą už tai, kad vykdydamas savo tarnybines pareigas nenusišalinimo dėl galimo interesų konflikto, nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, skyrė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.6, 5.9, 5.18 papunkčių, Departamento Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. AD1-90 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 6, 9.1, 10.1, 10.2, 10.4 punktų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 11 d.) 3 straipsnis reglamentuoja deklaruojančiųjų asmenų pareigas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau - atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Be to minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Pažymėtina, jog privatūs interesai, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Interesų konfliktą Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės įtvirtina aplinkos apsaugos valstybinęs kontrolės pareigūnų pareigas: 5.6 papunktyje numatyta pareigūnų pareiga saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, didinti jų prestižą; 5.9 papunktyje - vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų; 5.18 papunktyje nustatyta, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo deklaruoti savo privačius interesus, susijusius su asmeniniais įsipareigojimais, ir spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai.

Departamento direktorius 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. AD1-90 patvirtino Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašą (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte numatyta, jog tarnautojai privalo vengti veiklos, kuri sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Draudžiama atlikti tarnybines pareigas, vykdyti pavedimą, jei tai susiję su tarnautojo ir (ar) jam artimų asmenų privačiais interesais: draudžiama dalyvauti visuose bet kokio sprendimo arba dokumento rengimo, svarstymo, priėmimo ar kontrolės etapuose, nesvarbu, kaip jie įvardijami (klausimo analizavimas, pasiūlymų teikimas, dokumentų derinimas, patikrinimo atlikimas, sprendimų priėmimas, dalyvavimas priimant sprendimą, administracinio ar tarnybinio poveikio priemonių taikymas, dalyvavimas pasitarime, darbas komitetuose, komisijose, darbo grupėse, formali ar neformali konsultacija, klausimo pristatymas ar pan.), ir (ar) bet kokiu būdu paveikti priimamus sprendimus, susijusius su savo ir (ar) sau artimų asmenų asmeniniu turtiniu arba neturtiniu suinteresuotumu. Aprašo 9 punkte yra aiškiai įtvirtinti tarnautojo nusišalinimo pagrindai. Aprašo 9.1. papunktyje įtvirtinta, jog tarnautojas privalo nusišalinti, kai rengiami, svarstomi, priimami sprendimai ar kontroliuojamas jų vykdymas, susiję su tiesioginės ar netiesioginės naudos gavimu sau ir (ar) savo artimiems asmenims. Tarnautojams būtina nusišalinti nuo sprendimų priėmimo derinant ir (ar) kontroliuojant ūkio subjektus privačios nuosavybės teise artimiems asmenims priklausančiose objektuose, padalinių vadovams būtina nusišalinti nuo sprendimų priėmimo dėl savo ir (ar) savo artimų asmenų atlyginimo, priedų, priemokų, piniginių išmokų ar pašalpų, atostogų skyrimo, pavadavimo, siuntimo į komandiruotes ir kvalifikacijos kėlimo kursus, kvalifikacinių klasių nustatymo, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, personalo atrankos funkcijas ir pan., jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; 9. 3. papunktyje įtvirtinta, jog tarnautojas turi pareigą nusišalinti ir tuomet, kai sprendimai priimami dėl įmonių, su kuriomis tarnautojai (ar jiems artimi asmenys) yra susiję akcijomis (kad ir koks būtų jų kiekis ir vertė), naryste, einamomis pareigomis ar kitais ryšiais; 10.1. ir 10.2. papunkčiai numato, jog tarnautojas, patekęs į situaciją, kai atliekant pareigas ar vykdant pavedimą reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su savo (ar artimo asmens) privačiais interesais, bet kuriuo sprendimo priėmimo metu privalo nedelsdamas: žodžiu informuoti asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo, kontrolės arba kito pavedimo vykdymo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą, nurodyti jį keliančias aplinkybes ir žodžiu arba raštu pareikšti apie nusišalinimą; pareiškus apie nusišalinimą, nedalyvauti svarstant klausimą dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš patalpos ir nedalyvauti bet kokių interesų konfliktą sukeliančių klausimų ir sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo, vykdymo ar kontrolės etapuose, kad ir kaip jie būtų įvardijami; 10.4 papunktyje įtvirtinta pareigūno pareiga pateikti tiesioginiam vadovui tarnybinį pranešimą apie nusišalinimą, kuriame paaiškinama dėl atsiradusio interesų konflikto.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d.; 2019 m. kovo 26, 27 d.; 2019 m. gegužės 17 d.; 2020 m. spalio 30 d. atliko UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ planinius aikštelių patikrinimus ir šios įmonės atžvilgiu priėmė atitinkamus sprendimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjas atlikdamas minėtos Bendrovės patikrinimus ir priimdamas atitikamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu, kurie yra susiję su jo privačiaisiais interesais - artimu ryšiu su V. M., esančia UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kolegialaus valdymo organo nariu, nevengė veiklos, galinčios sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, t. y. aktyviais veiksmais (raštu) neinformavo savo institucijos vadovo ar institucijos įgalioto atstovo, bei asmenų, kurie kartu dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie interesų konfliktą; nenusišalino nuo įmonės planinių patikrinimų, ir šios įmonės atžvilgiu priėmė atitinkamus sprendimus.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - pareiškėjo Privačių interesų deklaracijos (2020 m. kovo 25 d. pateiktos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai) matyti, jog pareiškėjas „Privačių interesų deklaracijų paieška“ (https://www.vtek.lt/deklaraciju-paieska) deklaracijos skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ deklaravo ryšį su V. M.. Skilties dalyje „Duomenys ir aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nurodyta, kad V. M. dirba Alytaus miesto savivaldybės administracijoje, galimas deklaruojančiojo dalyvavimas priimant sprendimus tarnyboje.

Tuo tarpu iš V. M. Privačios interesų deklaracijos (2020 m. kovo 14 d. pateiktos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai) matyti, jog V. M. darbovietė yra nurodoma Alytaus miesto savivaldybės administracija. Deklaracijos skiltyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ yra pažymėta, jog V. M. yra UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kolegialaus valdymo organo narys. Deklaracijos skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ yra deklaruotas ryšys su J. J. Skilties dalyje „Duomenys ir aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nurodyta, kad jis yra kontroliuojančios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie AM Alytaus valdybos Alytaus AAI vyr. spec.

Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo Išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjas savo 2020 m. kovo 25 d. privačių interesų deklaracijoje nurodydamas, kad yra susijęs privačiaisiais interesais su V. M., turėjo suprasti, kad ji yra UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kolegialaus valdymo organo narė, todėl jam tikrinant Bendrovę galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Išvada ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, Išvada yra surašyta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Iš į bylą pateiktos medžiagos, matyti, jog pareiškėjas netinkamai atliko aukščiau minėtas savo pareigas ir pažeidė Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Teismas sutinka su Išvadoje atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėjas savo veiksmais (ir neveikimu) pažeidė aukščiau minėtus Išvadoje nurodytus teisės aktus.

Pareiškėjo teigimu, byloje nėra duomenų, jog dėl jo neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.). Be to, šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, jog iš dalies pasekmės kilo, kadangi pareiškėjas nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant išvengti interesų konflikto, neinformavo raštu apie interesų konfliktą, nenusišalino nuo planinių patikrinimų ir įmonės atžvilgiu priimant sprendimus, sudarė sąlygas formuotis neigiamai nuomonei dėl galimo šališkumo vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Pagal administracinių teismų praktiką, Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, ar asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti tai, kad jis nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012 ir kt.). Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu (2018 m. balandžio 12 d. administracinė byla Nr. eA-554-602/2018).

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

Sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.