Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei K. G.-R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovo A. R. (toliau – ir ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovei K. G.-R. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovas prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti; nepriteisti sutuoktiniams vienas iš kito išlaikymo; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; atsakovės įsipareigojimus pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Kredito sutartį palikti atsakovės asmenine prievole.

2. Ieškinį ieškovas grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: santuokos pradžioje su atsakove sutarė gerai, atsakovė buvo gera, rūpestinga, jis tikėjosi, kad porai pavyks sukurti darnią šeimą. Gyvenant kartu tapo sunku rasti kompromisus daugeliu šeimos klausimų, daugėjo konfliktų, barnių metu tapo akivaizdu, jog požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendrų interesų, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos. Nurodė, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) , atsakovė jo žiniomis taip pat dirbanti. Ieškovas neturi pretenzijų į atsakovės uždirbamas pajamas. Šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir (ar) transporto priemonių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Kiekvienas iš sutuoktinių turi turto, kurį įgijo iki santuokos ir yra jų asmeninė nuosavybė, todėl jis nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovė turi įsipareigojimus pagal 2020 m. gruodžio 10 d. kredito sutartį Nr. 2020013417, kuriuos po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai. Prašė po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo turimą pavardę, atsakovei pavardę palikti jos nuožiūra (2022 m. kovo 8 d. DOK-42875).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

5. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė K. G.-R., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus m. CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 6). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

7. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigė, kad gyvenant santuokoje daugėjo konfliktų, nesutarimų. Nurodė manantis, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas nerodydami vienas kitam pagarbos, nepalaikydami moraliai. Atsakovė siekio taikytis neišreiškė, ieškovo nurodytų teiginių dėl santuokos iširimo bei sutuoktinių kaltės neginčijo, atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktus procesinius dokumentus matyti, kad šalys gyvena skirtingose gyvenamosios vietose, atsakovė nereiškė prieštaravimo dėl ieškovo prašymo neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, teismas daro išvadą, kad santuoka yra iširusi ir nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių tarpusavio lojalumo pareigas, nesiekia atkurti santykių, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

8. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jam turimą pavardę, atsakovei palikti pavardę jos nuožiūra. Atsakovė pateikė teismui prašymą grąžinti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui paliktina turima pavardė, atsakovei – grąžintina ikisantuokinė pavardė.

9. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

11. Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Ieškovas turi iki santuokos sudarymo įgytą nekilnojamąjį turtą – dalį pastato, dvi transporto priemones, yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkas, atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą. Registruotino turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

12. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovė turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2020 m. gruodžio 10 d. kredito sutartį Nr. 2020013417. 2022 m. sausio 21 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2020013417-SP ieškovas pasitraukė iš skolinio santykio skolos perkėlimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad įsipareigojimai kreditoriui liktų atsakovės asmenine prievole. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepime nereiškė prieštaravimo ir sutiko, kad įsipareigojimai bankui būtų laikytini asmeniniais K. G.-R. įsipareigojimais, kadangi kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, kredito pagrindu gautos lėšos skirtos atsakovei priklausančio buto įgijimui, butas įkeistas bankui, siekiant užtikrinti tinkamą atsakovės prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą (2022 m. kovo 24 d. DOK-52600). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų kitų vykdytinų prievolių. Aptarta atsakovės prievolė laikoma asmenine ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas teikdama ieškinį sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį (2022 m. vasario 15 d. 85 Eur, 2022 m. kovo 4 d. 3 Eur mokėjimo nurodymais banke „Swedbank“, AB). Byloje nei viena šalis nereiškė reikalavimo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos šalis, todėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

14. Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

1. Nutraukti ieškovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. G.-R. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „R.“, atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „G.“.

3. Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2020 m. gruodžio 10 d. kredito sutartį Nr. 2020013417 po santuokos nutraukimo lieka asmenine K. G.-R., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.