- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2423-720/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00416-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- R. Ž., mažamečiui A
Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui Aukštuoliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. J. 2013 m. gegužės 1 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei R. Ž., kad ją nužudys, papjaus peiliu, grasino nužudyti savo sugyventinę, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, kadangi grasinimus išreiškė pakartodamas juos kelis kartus, grėsmingai šaukdamas, demonstravo savo fizinį pranašumą daužydamas baldus, t.y. sudaužė bufeto durų stiklą.
Be to, jis 2013 m. gegužės 25 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine R. Ž. metu, mažamečiui sūnui A. J., gimusiam 2000 m. rugpjūčio 24 d., mėginant apginti savo motiną R. Ž., dešine ranka sugriebė mažamečiui A. J. už sprando ir papurtė, tokiu būdu naudodamas fizinį smurtą, mažamečiui nukentėjusiajam trijų trauminių poveikių pasekoje padarė nubrozdinimus sprande, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui.
Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2013 m. gegužės 1 d. grįžo namo išgėręs, jo sugyventinė R. Ž. pradėjo priekaištauti, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis pradėjo grasinti sugyventinei, kad ją nužudys, papjaus peiliu. Parodė, kad jis matė, jog sugyventinė yra išsigandusi, tačiau toliau jai grasino. Konflikto metu jis stumtelėjo bufeto dureles, kurios atsitrenkė į lentynoje buvusią tortinę ir sudužo. Nurodė, kad jis sugyventinei grasina jau nepirmą kartą, peilio rankoje neturėjo, realiai sugyventinės nuskriausti nenorėjo. Jis pats paskambino policijos pareigūnams, o jiems atvykus, pareigūnams sakė, kad jie greičiau jį išvežtų, nes jis ką nors nužudys. Po to jie susitaikė ir jis liko gyventi kartu su sugyventine.
2013 m. gegužės 25 d., apie 13.30 val. jis sugrįžo į namus būdamas neblaivus, konflikto su sugyventine metu, liepė sūnui A. J. išjungti kompiuterį ir mokytis. Kadangi sūnus nepakluso, neapsikentęs sūnaus prieštaravimų, jis sugriebė Artūrą už sprando ir papurtė. Po šio konflikto jis pas sugyventinę negyvena Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
1. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 1 d., apie 20.00 val., namuose sugyventinis G. J., būdamas neblaivus, pradėjo ją įžeidinėti, plūsti necenzūriniais žodžiais bei grasino ją nužudyti - papjauti peiliu. Parodė, kad nors G. J. fizinio smurto nenaudojo, tačiau grasina jau nebe pirmą kartą, paprašytas liautis grasinti, jis dar labiau pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais bei grasinti. Ji labai išsigando, kad sugyventinis gali įvykdyti savo ketinimus, nes pastarasis net pats paskambinęs policijos pareigūnams pasakė, kad nužudys savo sugyventinę (b.l. 18-19, 20).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, tarnybos metu patruliuojant su vyresniuoju patruliu T. D., pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus namo apačioje pamatė stovinčią moterį, kuri pasakė, kad policiją kvietė jos vyras ir kad jis grasina ją nužudyti. Bute rado neblaivų vyriškį, kuris pateikė jiems savo dokumentus. Kambaryje matėsi išdaužtas bufeto durelių stiklas. Atvykus į įvykio vietą sulaikytasis vyriškis jiems sakė išvežti jį, nes kitaip jis nužudys savo sugyventinę (b. l. 21).
Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m., tikslaus laiko neprisimena, gegužės mėnesio pradžioje, jis kartu su patruliu A. R., vyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas pranešimas, kad vyras grasino žmonai nužudyti. Nuvykus nurodytu adresu, bute vyriškis buto neblaivus, matėsi išdaužtas bufeto durelių stiklas. Jiems atvykus vyriškis parodė savo dokumentus, šiuo metu jo pavardės neprisimena. Prisimena, kad vyriškio sugyventinė R. Ž. pasakė, kad vyras jai grasino nužudyti. Vyriškis sakė, kad jie jį išvežtų, nes kitaip jis savo sugyventinę papjaus. Vyriškis buvo neblaivus, jokio peilio su savimi neturėjo (b. l. 22).
2013 05 02 Protokolas – pranešimas patvirtina, kad R. Ž. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2013 05 01, apie 20.00 val., jos sugyventinis G. J. konflikto metu grasino ją nužudyti (b.l. 4).
2013 05 02 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad yra sudaužytos bufeto durelės, pateikta fotolentelė su buto fotonuotraukomis (b. l. 6-8).
2013 05 01 Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2013 m. gegužės 1 d., apie 20 val., G. J. grasino savo sugyventinei R. Ž. (b.l. 12-15).
2013 05 01 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1237 patvirtina, kad 2013 05 01, 22:38:39 val. atlikus testą, G. J. nustatytas 1,78 ‰ girtumas (b.l. 89).
2. Nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui.
Nukentėjusysis mažametis A. J., gimęs 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. J. yra jo tėvas, parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 13.00 val., į namus grįžęs neblaivus jo tėvas G. J. pradėjo keikti jo motiną R. Ž. ir nieko nesakęs griebė jį už kaklo ir pradėjo tąsyti, apdraskė kaklą. Iš balkono išbėgusi jo motina jo tėvą G. J. nustūmė. Tada tėvas pradėjo grasinti, kad sumuš mamą. Namuose buvęs jaunesnis brolis A. pradėjo šaukti, kad tėvas nemuštų jo mamos. Tėvui nesiliovus grasinti sumušti, jis, tai yra A. J., paėmęs mamos mobilaus ryšio telefoną surinko numerį 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada tėvas išėjo iš namų pirkti cigarečių, tačiau greitai sugrįžo. Atvažiavę policijos pareigūnai tėvą sulaikė (b.l. 41).
Nukentėjusioji R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 13.30 val., neblaivus sugyventinis G. J. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir demonstravo judesius grasindamas ją sumušti. Sūnus A. J. prašė tėvo nustoti plūstis ir grasinti jai, todėl G. J. dešine ranka griebė sūnui A. J. už sprando ir pradėjo purtyti, apdraskė kaklą. Jai pradėjus šaukti, kad paleistų sūnų, G. J. sūnų paleido (b. l. 39, 40).
2013 05 25 Protokolas – pranešimas patvirtina, kad R. Ž. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2013 05 25, apie 13.30 val. jos sugyventinis G. J. konflikto metu suėmė sūnų A. J. už kaklo ir jį papurtė (b.l. 5).
2013 05 25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri buvo apžiūrėta, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (b. l. 23 - 26).
2013 05 25 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2013 05 25, apie 13.30 val., G. J. būdamas girtas suėmė mažamečiui sūnui už sprando ir jį purtė taip apdraskydamas sprandą ir sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 32-34).
2013 05 27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1351/13(02) patvirtina, kad A. J. konstatuota odos nubrozdinimai sprande, kurie padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais trijų trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013 05 25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 42).
2013 05 25 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1304 patvirtina, kad 2013 05 25, 16:17:10 val. atlikus testą, G. J. nustatytas 2,25 ‰ girtumas (b.l. 85).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010)
Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, jog pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.
Išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai yra inkriminuojami nustačius, kad kaltinamojo tyčinė veika buvo nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nukentėjusiąją nužudyti, priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo G. J. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R. Ž. ir mažamečio A. J., liudytojų T. D. ir A. R. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. J. 2013 m. gegužės 1 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei R. Ž., kad ją nužudys, papjaus peiliu, grasino nužudyti savo sugyventinę, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, kadangi grasinimus išreiškė pakartodamas juos kelis kartus, grėsmingai šaukdamas, demonstravo savo fizinį pranašumą daužydamas baldus, t.y. sudaužė bufeto durų stiklą. Kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, matė, kad pastaroji išsigandusi verkia, tačiau savo grasinimus tęsė iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, kuriems kaltinamasis pats pasakė, kad pareigūnai greičiau jį išvežtų, nes jis ją (sugyventinę) nužudys.
Be to, jis 2013 m. gegužės 25 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine R. Ž. metu, mažamečiui sūnui A. J., gimusiam 2000 m. rugpjūčio 24 d., mėginant apginti savo motiną R. Ž., dešine ranka sugriebė mažamečiui A. J. už sprando ir papurtė, tokiu būdu naudodamas fizinį smurtą, mažamečiui nukentėjusiajam trijų trauminių poveikių pasekoje padarė nubrozdinimus sprande, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. Kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš mažametį savo sūnų, matė, kad vaikas išsigandęs verkia, tačiau savo veiksmus tęsė toliau, kol vaiko motina R. Ž. ėmė šaukti, kad jis vaiką paleistų.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) ir 145 str. 1 d. numatytas įstatymo draudžias veikas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis abu nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, vartoja alkoholinius gėrimus, augina mažamečius vaikus, prieš kuriuos, o taip pat prieš savo sugyventine, vartoja psichologinį ir fizinį smurtą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad už grasinimus nužudyti skirtina bausmė – laisvės apribojimas, o už mažamečio sūnaus sumušimą ir nežymų jo sveikatos sutrikdymą kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ieško darbo, turi šeimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė, kad teistumas išnykęs, į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę rasti darbą, dirbti ir išlaikyti šeimą bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) bei 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 str. 2 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.,
- pagal BK 145 str. 1 d. – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. pritaikius bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviems laisvės apribojimo paroms, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir 2 d. 6 p., 7 p., 8 p., 72² str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir uždrausti nuteistajam 6 (šešis) mėnesius prisiartinti prie nukentėjusiųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo (kalinimo) laiką nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 2 d., ir nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.