- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-565-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. G., T. G., R.
- Atsakovas
- A. P., A.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Vytautas Sketeris
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovams R. G. ir T. G., jų atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovui A. P., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Sketeriui ir atsakovo atstovei J. P., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų T. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-504/2010 pagal T. G. ir R. G. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ritai Šabanskienei, Rokiškio rajono 3-čiojo notarų biuro notarei Valdemarai Vaičekonienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. G. ir R. G. Rokiškio rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiu A. J., mirusios 2008 m. liepos 10 d., sudarytą testamentą, kuriuo po savo mirties ji paliko turtą atsakovui A. P.. Nurodė, kad 1998 m. spalio 30 d. sudarytu testamentu A. J. jiems paliko visą savo turtą. Todėl jie testatorę prižiūrėjo, ją lankė, pirko maisto produktus, mokėjo mokesčius, o, jai mirus, rūpinosi jos laidotuvėmis ir ją palaidojo. Po laidotuvių paaiškėjo, kad A. J. yra sudariusi naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui A. P.. Naujo testamento sudarymo metu testatorė sirgo, vartojo antidepresantus, jos psichinė būklė buvo labai pablogėjusi ir, sudarydama naują testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai patvirtina jos ligos istorijoje padaryti įrašai. Atsakovas, pasinaudodamas apgaule ir psichiniu smurtu, privertė testatorę A. J. surašyti testamentą jo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovų T. G. ir R. G. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. P. ir po 67,92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovai prašymą pripažinti negaliojančiu A. J. 2007 m. liepos 17 d. surašytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, grindžia tuo, kad A. J. ilgą laiką sirgo, turėjo aukštą kraujospūdį, pastoviai vartojo įvairius vaistus, kas paveikė jos psichinę būklę, iškreipė jos valią. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad A. J. daug metų sirgo padidintu kraujospūdžiu, išemine širdies liga, dėl ko pastoviai vartojo širdies veiklą gerinančius medikamentus, kraujospūdį normalizuojančius vaistus. Dėl minėtų susirgimų nebuvo psichikos sutrikimų ir todėl nebuvo konsultuota psichiatro bei gydyta. Ekspertizės metu padaryta išvada, kad A. J., sudarydama testamentą 2007m. liepos 17 d. Nr. IRRŠ-37055, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Ieškovai nurodė, kad A. J. sveikatos būklę testamento surašymo metu galėjo neigiamai paveikti jos vartojamų vaistų Hosartano, Nebivalolio, Coptoprylio perdozavimas ar staigus vaistų vartojimo nutraukimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. J. būtų perdozavusi vartojamus vaistus, ar staiga nutraukusi jų vartojimą, tokių duomenų nėra A. J. medicininiuose dokumentuose, tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovų nurodytų aplinkybių, kad A. J. be pagrindo buvo nervinga, pamiršdavo elementarius dalykus, jai buvo reikalinga pagalba tvarkant ūkį, mokant mokesčius ir kt. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu A. J. 2007 m. liepos 17 d. surašytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Be to, ieškovai nurodė, jog atsakovas, pasinaudodamas apgaule ir psichiniu smurtu(spaudimu), privertė testatorę surašyti testamentą jo naudai. Tačiau nė viena iš liudytojų nepatvirtino, kad A. J. buvo gąsdinama, patyrė psichinį smurtą(spaudimą), reikalaujant ją perrašyti testamentą atsakovo naudai. Jokių duomenų, kad prieš pat testamento surašymą būtų daromas poveikis A. J., nėra. Ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad 2007 m. liepos 17 d. surašytas testamentas apgaulės įtakoje. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad 2007-07-17 testamentą A. J. surašė apgaulės ir smurto (spaudimo) įtakoje, kad testamente išreikšta jos valia dėl turto palikimo atsakovui, nėra tikroji testatorės valia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai T. G. ir R. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas privalo rūpintis, kad byloje būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patvirtintos CPK 159 straipsnyje. Teismas privalo užtikrinti procesinių teisės normų laikymąsi renkant įrodymus bei vertinant pagal CPK 185 str. ir kituose straipsniuose nustatytas taisykles bei remiantis protingumo principu(CPK 3 str.) ir logikos dėsniais. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, pažeisdamas CPK 212 str. 1 d., atsisakė skirti A. J. rašysenos ekspertizę ir, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 4 p., savo sprendimo teisiškai neargumentavo. Ekspertizės metu turėjo būti atsakyta į klausimą, ar 1998 m. rugpjūčio 11 d. ir 2007 m. liepos 17 d. testamentus pasirašė tas pats asmuo, nes, vertinant parašus ir ranka rašytą pavardę ir vardą, galima manyti, kad įrašus padarė ne tas pats asmuo. Kitos informacijos byloje šio klausimo išsprendimui nėra ir šio klausimo išsprendimas gali turėti įtakos teismo sprendimui. Teismas netenkino prašymo pasidaryti testamento kopiją, pažeidė CPK 142 str. 1 d. bei neteisėtai susiaurino ieškovų teisę teikti savo nuožiūra visus leistinus įrodymus. Be to, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, atsisakius skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantams visiškai atimta teisė ieškinio pagrįstumą įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylos esmės neatskleidimas pasireiškė tuo, kad apeliantams teigiant, jog testatorės psichikos nepastovumas buvo periodinis ir kad tokio nestabilaus periodo metu, nesuprasdama savo veiksmų reikšmės, ji sudarė naują testamentą, teismas siekė nustatyti kitas aplinkybes, kuriomis nei viena iš šalių nesirėmė, kad testatorė gyvenimo pabaigoje turėjo pastovią psichikos negalią. Ekspertas patvirtino, kad testatorė pastovios psichikos negalios neturėjo. Todėl ekspertizės aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pats ekspertas nurodė šio akto ydingumą. Be to, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, paaiškinimus, todėl pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė yra būtina. Be to, teismas netyrė notarės Ritos Šabanskienės parodymų patikimumo. Notarė nenurodė, kokiu būdu buvo patikrintas testatorės veiksnumas, sudarant naują testamentą. Atsakovo kviestų liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nes jie buvo orientuoti atsakyti į klausimą, ar testatorė nebuvo psichikos ligonis, liudytojai rašteliais buvo orientuoti, ką jiems sakyti teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantų argumentas, jog teismas nepaskyrė testamentų rašysenos ekspertizės ir todėl liko neišaiškintos bylos aplinkybės yra nepagrįstas, nes ieškovų nurodyti pagrindai, kuriais ginčijimas testamentas, nesusiję su prašymu skirti rašysenos ekspertizę. Dėl ekspertizės paskyrimo būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Ieškovų prašymas skirti pakartotinę ekspertizę niekuo nepagrįstas. Notarė Rita Šabanskienė paaiškino aplinkybes, dėl kurių jai nekilo abejonių dėl A. J. veiksnumo, todėl apeliantų argumentas, kad notarė nepaaiškino apie testatorės veiksnumo nustatymą, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurio pagrindu po palikėjo mirties atsiradęs palikimas – mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės – pereina įpėdiniams pagal testamentą. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes(CK 5.15 str.) Asmens, kuris sudarydamas testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal Civilinio kodekso 1.89 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad testatorė A. J., mirusi 2008 m. liepos 10 d., 1998 m. spalio 30 d. sudarytu testamentu ieškovams T. G. ir R. G. paliko visą savo turtą, o 2007 m. liepos 17 d. sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui A. P., kuris palikimą priėmė(b.l. 7, 28, 1 t.). Ieškovai savo prašymą pripažinti 2007 m. liepos 17 d. sudarytą testamentą negaliojančiu grindžia tuo, jog A. J. testamento sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o atsakovas, pasinaudodamas apgaule ir psichiniu smurtu, privertė testatorę A. J. surašyti testamentą jo naudai. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinio netenkino.
Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu, vienu iš argumentų nurodo tai, kad teismas netenkino jų prašymo, neskyrė pakartotinės A. J. psichiatrinės ekspertizės. CPK 219 str. nustatyta, kad teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę, jeigu kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Iš 2009 m. gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 145, I t.) matyti, kad, atliekant pomirtinę A. J. psichiatrinę ekspertizę, nustatyta, jog A. J. daug metų sirgo padidintu kraujospūdžiu, išemine širdies liga, dėl ko pastoviai naudojo širdies veiklą gerinančius ir kraujospūdį normalizuojančius vaistus, dėl šių susirgimų nebuvo psichikos sutrikimų ir todėl psichiatro nebuvo konsultuota bei gydyta. Ekspertas pateikė išvadą, kad sudarydama testamentą 2007 m. liepos 17 d., A. J. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Ekspertas K. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, atliekant ekspertizę, nekilo abejonių dėl A. J. psichinės būklės, nes medicininiuose dokumentuose niekur nepažymėta bent apie menką psichikos sutrikimą. Jos vartoti vaistai su psichikos sutrikimais neturi jokio ryšio ir jos vartoti vaistai, tame tarpe ir tie, kuriuos nurodo ieškovai kaip galėję turėti poveikį testatorės psichinei būklei, negalėjo paveikti A. J. psichinės būsenos. Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad ji būtų sirgusi senatvine dimensija. Teismo posėdžio metu liudytojos N. M., L. B., L. P., R. K., A. Č. nurodė, kad A. J. buvo tvarkinga, savarankiška, skundėsi širdies liga ir padidintu kraujospūdžiu, vasarą nuo ryto iki vakaro dirbdavo darže, pati susimokėdavo mokesčius, mokesčius sumokėdavo dar ir už kitus senesnius žmones, užpildydavo kaimynei kvitus, du kartus į savaitę važiuodavo į kapines, sekmadieniais eidavo į bažnyčią, savarankiškai važiavo į Kauną pas akių gydytoją, buvo protinga(b.l. 120-128, I t.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. turėjo psichikos sutrikimų tiek pastovių, tiek epizodinių ir todėl abejoti eksperto išvados pagrįstumu ir skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Apeliantų argumentas, kad, nepaskyrus pakartotinės ekspertizės, liko neatskleista bylos esmė, nes nebuvo išsiaiškinta, ar A. J. turėjo trumpalaikių psichikos sutrikimų, yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmestinas. Iš eksperto išvados, medicininių dokumentų, eksperto ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad nei pastovių, nei trumpalaikių psichikos sutrikimų A. J. neturėjo ir todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu A. J. 2007 m. liepos 17 d. surašytą testamentą, kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra nepagrįstas.
Apeliantai vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad notarė Rita Šabanskienė nenurodė, kokiu būdu buvo patikrintas testatorės veiksnumas, sudarant naują testamentą. Tačiau atsiliepime į ieškinį bei pirmosios instancijos teismo posėdyje notarė paaiškino, kad A. J. tą dieną iš ryto atėjo viena, tvarkinga, aiškiai išdėstė, kad nori palikti butą A. P.. Testamentas buvo surašytas testatorei dalyvaujant, jai perskaitytas, išaiškintos teisinės pasekmės(b.l. 91, 124, I t.). Įstatymas nenumato, kad notaras žmogaus veiksnumą turėtų nustatyti tam tikrais veiksmais ar priemonėmis. Kadangi testatorė aiškiai išdėstė savo pageidavimą surašyti testamentą, bendravo su notare, todėl abejoti, kad notarei galėjo kilti abejonių dėl A. J. veiksnumo nėra pagrindo.
Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo skirti rašysenos ekspertizę. Apeliantai savo prašymą pripažinti testamentą negaliojančiu grindžia tuo, jog A. J. testamento surašymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei testamentas surašytas, panaudojant apgaulę, prievartą. Ieškinyje jie neišreiškė abejonių, kad ginčijamas testamentas gali būti pasirašytas ne A. J., o kito asmens. Nesant ieškinyje nurodyto tokio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti rašysenos ekspertizę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, tačiau, kad ir kokia ji būtų nepalanki kitiems asmenims, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmenims, ginčijantiems testamentą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai tokios valios trūkumų ar imperatyvių įstatymų pažeidimų, sudarant testamentą, neįrodė. Ieškovai taip pat neįrodė, kad testamentinis įpėdinis atsakovas A. P. panaudojo bet kokį smurtą ar apgaulę testatorės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus (CPK 185 str.), teisingai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Todėl panaikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovų T. G. ir R. G. priteisiamos atsakovui A. P. 400 Lt jo turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą(b.l. 73) (CPK 98 str. 1 d.) ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą(CPK 92 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų T. G.(a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. G.(a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt iš kiekvieno išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atsakovui A. P.(a.k. (duomenys neskelbtini) ir po 4,20 Lt iš kiekvieno apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.