Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2009 m. vasario 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. A. 2009-02-13 apie 23.02 val. Vilniuje, Laisvės prospekte, vairavo jam priklausantį automobilį „Honda Civic“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,48 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamame nutarime A. A. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 126 straipsnyje 1 dalyje, kur įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0.41 promilės iki 1.5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad A. A. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad A. A. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris tik maža dalimi viršijo leistiną ribą, nedaro šios veikos mažareikšme, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. per vienerių metų laikotarpį padarė trečią tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (b.l. 12). Tai yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, A. A. 2007-04-03 jau yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b.l. 11). Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (augina du mažamečius vaikus, gyvenamosios vietos geografinė padėtis ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti automobilį neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nesprendė A. A. priklausančio automobilio grąžinimo klausimo. Iš bylos medžiagos, t.y. transporto priemonės paėmimo protokolo (b.l. 6), pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 8-9), matyti, kad minėtas automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2009-05-28 prašyme ginčija sprendimą grąžinti automobilį „Honda Civic“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. A.) tik po to, kai sumokės paskirtą baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime yra konstatavęs, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principų elementų. Atsižvelgusi į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 126 str. 1 d.) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija nusprendė, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

A. A. 2009 m. gegužės 28 d. prašymą tenkinti ir grąžinti automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.