Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-190/2014

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso kategorija: 1-13-1-02428-2012-7

2014 m. kovo 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir nuteistas 8 mėnesiams laisvės apribojimo, išaiškinant nuteistajam, kad jis bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti savo gyvenamosios vietos. Nuteistasis įpareigotas iki 2014 m. kovo 1 d. atlyginti 1200 Lt priteistinos nukentėjusiojo naudai žalos, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Patenkinti civiliniai ieškiniai ir priteista iš G. A. 2148 Lt A. R. naudai ir 4072,79 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nuteistas už tai, kad 2012-08-28 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su A. R. metu, trenkė jam su beisbolo lazda, ko pasekoje A. R. nugriuvo bei susilaužė kairės rankos žastikaulį, kadangi nukentėjusiajam A. R. buvo nustatytas kairės alkūnės minkštųjų audinių patinimas su kairio žastikaulio distalinio galo lūžiu, G. A. tokiu būdu tyčia nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Taip pat bylos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jis parodė, kad buvo nuvykęs į „Akropolį“, užtruko 20-30 min., tačiau, teismo manymu, per tokį trumpą laiką nuvažiuoti iš Naugarduko gatvės iki p/c „Akropolis“ apie 18.30 val. Vilniaus m., atsižvelgiant į eismo intensyvumą, neįmanomą, juolab, kad pats G. A. teigė, kad bevažiuojant pakliuvo į kamštį.

Apklausti teisme nukentėjusysis A. R., liudytojai S. M., A. S., J. A. teisme parodė, kad 2012-08-28 po darbo autobusu atvyko pas G. A. į namus, nes jo motina prašė sutvarkyti pečių. Pradėjo darbus, G. A. išvažiavo, grįžo po valandos, pradėjo reikšti pretenzijas, liepė susirinkti daiktus ir išvažiuoti. Jiems benešant instrumentus G. A. užrėmė kiemo vartus, atsinešė iš namų beisbolo lazdą, sudavė du smūgius A. S., paskui smūgį sudavė S. M.. Kuomet A. R. bandė juos apraminti G. A. sudavė ir jam ir jis nugriuvo. Atvykęs A. R. sūnus nuvežė jį į ligoninę.

Nepaneigė, anot teismo, trijų liudytojų parodymų toje jų dalyje, kad jie buvo mušami būtent beisbolo lazda ir liudytojos T. D. – kaltinamojo sugyventinės parodymai apie tai, kad jis namuose neva beisbolo lazdos neturėjo, bei liudytojo A. Š., apklausto gynėjo prašymu, parodymai, kuris teigė stebėjęs konfliktą, tačiau negalėjo nurodyti, ar turėjo ką nors rankose G. A., su kuo iš konflikto dalyvių jis neva griuvo, nors pats G. A. ir apklaustas D. J. - kaltinamojo kaimynas teigė, kad G. A. sudavė su „malka“ konflikto dalyviams.

Kaip matyti iš teismo medicinos ekspertizės specialicto išvados Nr. G 2746/12 (01) A. R. konstatuotas kairės alkūnės minkštųjų audinių patinimas su kairio žastikaulio distalinio galo lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas ir griūnant, ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą/paviršių, galimai 1 traiminiu poveikiu, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdimu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų.

Aptartų įrodymų visuma leido teismui konstatuoti, kad G. A. kaltė įrodyta visiškai, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d., nes jo tyčinių veiksmų pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Skunde pažymima, jog jis apklaustas ikiteisminiame tyrime ir teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., neigė, paaiškino kad 2013-08-28 pavakare į jo motinos namus atvažiavo jam iš matymo pažįstami A. R. su dar 3 darbininkais, jų namo viduje turėjo pakeisti du plastmasinius vamzdžius ir pastatyti elektrinį pečių. Jis su darbininkais aptarė darbų apimtį ir pats išvažiavo trumpam į „Akropolį“ parvežti kaimynės. Kuomet grįžo, pamatė visur purvą, vienas iš darbininkų kažką tai virino, jis pareikalavo nutraukti darbus, viską atstatyti kaip buvo, darbininkai nieko nenorėjo tvarkyti, bandė išvažiuoti, jis užrėmė namo kiemo vartelius ir pareikalavo viską sudėti atgal. Tuomet vienas iš darbininkų puolė jį, bandė suduoti per galvą, jis besigindamas iš malkų krūvos paėmė pliauską ir sudavė jį puolusiems per kojas, A. R. tuomet užšoko jam ant nugaros ir jiedu nugriuvo, pastarojo nemušė, beisbolo lazdos niekuomet neturėjo, A. R. su draugais buvo akivaizdžiai neblaivūs.

Nuteistojo teigimu, vertinant šiuos jo parodymus, akivaizdu, jog nėra esminių prieštaravimų tarp jo ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų: nekilo ginčas, jog nukentėjusysis A. R. buvo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo liudytojai S. M., A. S., J. A..

Neįžvelgiamas, anot apelianto, esminis ir prieštaravimas tarp jo, liudytojų ir nukentėjusiojo pateiktos konflikto priežasties.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant objektyvius bylos duomenis, visų pirma byloje esančią Specialisto išvadą Nr. G 2746/12 (01), sveikatos sutrikdymas konstatuotas tik vienam asmeniui - A. R.. Nors pagal kitus bylos duomenis galima numanyti, jog grumtynės įvyko ne tik tarp G. A. ir A. R.. Logiška, anot nuteistojo, manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinga ištirti, ar kiti asmenys - A. S. ir S. M. patyrė fizinį smurtą. Tokia aplinkybė būtų ypač svarbi vertinant liudytojų parodymų patikimumą. Šiuo atveju, pagal bylos duomenis nukentėjusysis A. R., liudytojai S. M., A. S., J. A. yra susiję darbo ir asmeniniais santykiais, todėl jų parodymai vertintini kaip tendencingi ir galimai palankūs A. R.. Byloje objektyviais duomenimis nėra patvirtinta, jog A. S. ir S. M. patyrė fizinį smurtą. O vien ta aplinkybė, jog G. A. konfliktavo su nukentėjusiuoju ir liudytojais, nesuteikia pagrindo pripažinti tokias nepalankias G. A. bylos aplinkybes kaip realias. Taip pat, G. A. teigimu, teismas jokiais aiškiais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad minėti asmenys buvo blaivūs, kas taip pat turi reikšmę vertinant nurodytų asmenų parodymų patikimumą.

Vertinant visą bylos tyrimo eigą, abejonių kelia kai kurie bylos duomenys: byloje yra Protokolas-pareiškimas (t. 1., b. 1. 1), kuriame A. R. pateikia tokius lakoniškus duomenis: „2012-08-28 apie 18.40 adresu (duomenys neskelbtini)mane užpuolė pažįstamos sūnus, vardo nežinau. Trenkė beisbolo lazda į kairę ranką, kuri lūžo“.

Apelianto įsitikinimu, toks pareiškimo lakoniškumas kelia abejones dėl A. R. pateiktų duomenų patikimumo, akivaizdu, jog A. R., siekdamas išvengti galimų prieštaravimų su įvykį mačiusiais liudytojais ir objektyviais duomenimis, nepateikė smulkesnių galimo įvykio detalių. Abejones dėl pateiktų duomenų teisingumo sukelia ir galimas tiriamo įvykio laikas - A. R. nurodo, jog jį G. A. sumušė apie 18. 40 val. Tačiau byloje yra kitas dokumentas - Tarnybinis pranešimas, surašytas tyrėjo D. Beniausko (t.l, b. 1. 11), kuriame teigiama, jog į A. R. į gydymo įstaigą buvo pristatytas taip pat apie 18.40 val. Jei laikytis pirmos instancijos teismo nuostatos dėl G. A. parodymų kritiško vertinimo - teismas nurodė, jog atsižvelgiant į eismo sąlygas (galimus transporto kamščius) G. A. negalėjo iš (duomenys neskelbtini)per pusvalandį nuvažiuoti iki prekybos centro „Akropolis“ ir grįžti atgal, todėl tuo pačiu principu vadovaujantis kyla abejonių, ar A. R. galėjo būti iš įvykio vietos nuvežtas į ligoninę per tokį trumpą laiko tarpą, jog patį įvykį (galimą sumušimą) ir A. R. patekimą į ligoninę galima apibendrinant laikyti buvusius 18.40 val., kas aiškiai neįmanoma ir tikėtina, jog A. R. pateikia tendencingus ir netikslius duomenis.

Nuteistasis teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys, jog jis turėjo beisbolo lazdą.

Be to, neatmestina, jog nukentėjusysis ir liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, neturtinės žalos atlyginimu. Akivaizdu, jog konfliktas dėl šio proceso dalyvių kilo nukentėjusiajam A. R. ir juo buvusiems asmenims nekokybiškai atlikus darbus (duomenys neskelbtini) ir siekiant išvengti turtinio pobūdžio pretenzijų. Tai galima pagrįsti ir pirminiu A. R. pareiškimu policijai, kuriame visiškai nenurodo jokių aplinkybių apie konfliktą, jo priežastį ir savo buvimo įvykio vietoje priežastį.

Apelianto manymu, vertinant nuteistojo G. A. parodymus, net jei ir pripažįstant buvus jo ir nukentėjusiojo A. R. fizinį kontaktą (grumtynes), akivaizdu, jog pagal G. A. pateiktą paaiškinimą pasekmių atžvilgiu (rankos sužalojime) negalima įžvelgti jo tyčinių veiksmų. Pagal jo parodymus, jis grumtynių metu su A. R. nugriuvo ant betono trinkelių grindinio. Akivaizdu, jog tokia aplinkybė buvo pripažįstama ir įteikiant pirmą pranešimą apie įtarimą (t.l, b.l. 24), kuriame teigiama, jog G. A. konfliktavo su A. R., nustūmė jį ant šaligatvio cementinių trinkelių. Apie smūgius nebuvo teigiama. Byloje nustatyta, jog tarp G. A. ir A. R. įvyko konfliktas, jog fizinio smurto veiksmus prieš G. A. atliko ir A. R. – laikė jį už kaklo iš nugaros pusės ir dėl to abu nugriuvo, tik A. R. griuvimo metu patyrė jam konstatuotą traumą. Specialisto išvadoje Nr. G 2746/12 (01) konstatuota, jog sužalojimas galėjo būti padarytas ir griūnant, bei atsitrenkiant į kietą paviršių. Vadinasi, jo parodymai yra neprieštaraujantys objektyviems bylos duomenims. Esant tokiai situacijai ir jo parodymus pripažįstant kaip teisingus, jo veiksmuose galima įžvelgti nebent neatsargumo, o ne tyčios požymius, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė G. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl to, jog jis tyčia sutrikdė A. R. sveikatą. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs G. A. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, išanalizavo tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas, pripažindamas G. A. kaltu dėl to, jog jis trenkė nukentėjusiajam A. R. su beisbolo lazda, vadovavosi tiek nukentėjusiojo A. R., liudytojų S. M., A. S., J. A., T. D., A. Š., D. J. parodymais, specialisto išvada, tiek ir paties G. A. parodymais.

A. R., apklausiamas teisme teigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje po to, kai sudavė A. S. ir S. M., jam taip pat nuteistasis trenkė beisbolo lazda ir po šio smūgio jis nugriuvo. Tai, jog ne A. R. puolė G. A., o būtent nuteistasis sudavė A. R. beisbolo lazda patvirtino ir liudytojai S. M., A. S., J. A.. Konstatuotina, jog tiek A. R., tiek šių liudytojų parodymai dėl esminių A. R. sumušimo aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs. Nors skunde teigiama, jog Protokole-pareiškime A. R. pateikė lakoniškus duomenis ir toks lakoniškumas, apelianto įsitikinimu, kelia abejones dėl A. R. pateiktų duomenų patikimumo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys neprieštarauja jo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad šiame dokumente pateikta informacija yra glausta, nėra pagrindas teigti apie parodymų nepatikimumą, nes Protokole-pareiškime nukentėjusysis pats papasakojo incidento aplinkybes, o teisiamajame posėdyje be savo pasakojimo atsakinėjo į teisėjo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kas sąlygojo detalesnį įvykio dėstymą.

Nuteistasis G. A. atkreipia dėmesį į nagrinėjamo įvykio laiką, pažymėdamas, jog A. R. nurodė, jog jį G. A. sumušė apie 18. 40 val., tačiau iš byloje esančio tyrėjo D. Beniausko Tarnybinio pranešimo matyti, kad A. R. į gydymo įstaigą buvo pristatytas taip pat apie 18.40 val., tačiau, kaip ir nurodo pats apeliantas, A. R. Protokole-pareiškime, apibūdindamas incidento laiką, panaudojo žodį „apie“, t.y. nurodė, ne tikslų, o apytikslį sumušimo laiką.

Apeliaciniame skunde ginčijamas beisbolo lazdos turėjimas, tačiau pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai S. M., A. S. bei J. A. aiškiai apibūdino lazdą kaip beisbolo, nurodydami jos požymius: „<...> pasiėmė lazdą, panašią į beisbolo <...> žinau, kaip atrodo beisbolo lazda <...>“ (nukentėjusysis A. R.); „<...> nubėgo, pasiėmė „beisbolą“ <...> lazda paprasta, beisbolo <...>“ (liudytojas S. M.); „<...> beisbolo lazdą turėjo A., bent techniškai taip atrodė <...> lazda kaip lazda, kotas storėjančiu galu, šviesi lazda, spalvos nepamenu, užrašų ant lazdos neprisimenu <...>“ (liudytojas A. S.); „<...> lazda panaši į beisbolo lazdą, tik trumpesnė <...>“ (liudytojas J. A.). Kaip teisingai pažymėta skundžiamajame nuosprendyje, liudytojų T. D., A. Š. parodymai nepaneigia aplinkybės, jog G. A. smūgiavo būtent beisbolo lazda.

Apeliantas pažymi, jog sveikatos sutrikdymas konstatuotas tik vienam asmeniui, t.y. A. R., nors pagal kitus bylos duomenis galima numanyti, kad grumtynės įvyko ne tik tarp jo ir A. R., todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinga ištirti, ar kiti asmenys - A. S. ir S. M. patyrė fizinį smurtą, tačiau kolegija pažymi, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota pagal A. R. pareiškimą dėl jo sveikatos sutrikdymo, todėl tai, jog galimai G. A. sužalojo ar sukėlė fizinį skausmą ir kitiems asmenims, reikšmės nagrinėjamam atvejui ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimui dėl A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neturi.

Apelianto manymu, vertinant jo parodymus, net jei ir pripažįstant buvus jo ir nukentėjusiojo A. R. fizinį kontaktą (grumtynes), akivaizdu, jog pasekmių atžvilgiu (rankos sužalojime) negalima įžvelgti jo tyčinių veiksmų, todėl veika turėtų būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., tačiau apygardos teismas pažymi, jog aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog tarp G. A. ir S. M., A. S., J. A. įvyko konfliktas, G. A., būdamas nepatenkintas šių asmenų atliktu darbu, tyčia trenkė A. R. beisbolo lazda, ko pasekoje A. R. nugriuvo bei susilaužė kairės rankos žastikaulį. Be to, iš bylos duomenų seka, jog jis tyčia sudavė ir A. S. bei S. M..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl G. A. kaltės ir pagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį G. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, o apelianto nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu dar savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.