Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant apeliantams S. K. ir V. K., jų atstovei advokatei Dianai Degutienei, ieškovės atstovui A. B., trečiojo asmens atstovei Odetai Šteinienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2205-217/2012 pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir V. K. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo VŠĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo bei nepilnamečių vaikų globos ir rūpybos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Dėl atsakovės S. K. tėvų valdžios jos trijų vaikų atžvilgiu buvo sprendžia pakartotinai, po Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1009-814/2011, kai 2011-06-27 sprendimu prokuroro ieškinys buvo atmestas. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad prokuroras buvo surinkęs nemažai duomenų patvirtinančių, kad atsakovė vengė vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaikais, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, tačiau bylos nagrinėjimo metu, kuomet vaikai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) parapijiniuose vaikų globos namuose, padėtis pradėjo keistis, todėl teismas ieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, kad atsakovės ir save laikančio vaikų biologiniu tėvu asmens elgesys pradėjo keistis tik jiems supratus, kad gali netekti vaikų.

Ieškovė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo kreipėsi praėjus metams ir vienam mėnesiui nuo sprendimo priėmimo pirmiau paminėtoje byloje. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepakeitė savo gyvenimo būdo, namuose nešvaru, atsakovai girtauja, vaikais nesirūpina, nepriima jiems siūlomos pagalbos, todėl jų šeimoje vaikų, kurie turi negalią, interesai yra pažeidžiami. Atsakovas vaikų tėvystę pripažino ir 2011-03-29 buvo įrašytas M. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu. R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) kilmę iš atsakovo patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduoti gimimo liudijimai (CK 3.138 str.), tačiau jis laikomas vaikų tėvu nuo jų gimimo ir turi lygias teises ir pareigas su vaikų motina (CK 3.137 str. 3 d., 3.156 str.).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Pirmosios instancijos teismas atsakovų tėvų valdžią apribojo laikinai nustatęs, kad yra keturi iš penkių pirmiau paminėtų tėvų valdžios ribojimo pagrindai, tik nebuvo konstatuota, kad atsakovai žiauriai elgiasi su vaikais, nors byloje buvo Jonavos raj. PK VPK VPS prevencijos poskyrio informacija apie tai, kad R. K. atžvilgiu 2012-09-17 atsakovas galimai panaudojo smurtą (II t. b.l. 52), o sūnus M. K. nurodė, kad atsakovas 2012-09-24 jam spyrė. Atsakovas dėl pastarojo sūnaus paaiškinimų teisme nurodė, kad tik įgnybo vaikui į žandą (II t., b.l. 30, 38). Kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstrakčiu ginčo padėties įvertinimu, nenustatė jų kaltės ir nenurodė tėvų valdžios apribojimo pagrindų pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tačiau sprendžia, kad dėl kiekvieno iš tėvų valdžios apribojimo pagrindų tikslinga pasisakyti atskirai.

Dėl atsakovų vengimo atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir nesirūpinimo vaikais. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašyta 2007 m. VTAS ir LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus informacija patvirtina, kad atsakovai vengia jų šeimos aplinkos sąlygų patikrinimo. Tuomet, kai vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, LT Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjos, seniūnijos darbuotojai, Jonavos raj. PK VPK prevencijos skyriaus darbuotojai, tikrinantys gautą informaciją dėl vaikų nepriežiūros, patenka į jų gyvenamąjį būstą, tai šeimos apsilankymo aktuose ar pareigūnų surašytuose kituose byloje esančiuose dokumentuose, nutarimuose dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pažeidus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas dėl vaiko teisės į gyvenimo sąlygas) konstatuojama, kad atsakovų namuose didelė netvarka, purvas, išmėtyti daiktai, netvarkinga vaikų patalynė, nesibaigiantis remontas, kurio atsakovai siekia pateisinti netvarką. Atsakovų netvarkinga buitis buvo užfiksuota taip pat 2012-10-09 video ir foto nuotraukose (II t., b.l. 107). Kolegija su jomis susipažinusi sprendžia, kad visi pirmiau nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovai nesudarė savo vaikams gyvenimo sąlygų, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Pažymėtina, kad atsakovai beveik po mėnesio - 2012-11-02 antstolio faktinių aplinkybių protokolu norėjo paneigti policijos darbuotojų užfiksuotas aplinkybes - susitvarkė gyvenamojo namo vidų, tačiau viryklės, puodų, šaldytuvo, sienų ir grindų būklė liudija apie higienos stoką, namo išorė ir sodybos aplinka yra labai netvarkinga, todėl faktinių aplinkybių protokolas, atsakovų iniciatyva parengtas bylą nagrinėjant teisme yra tik jų gynybos poziciją patvirtinantis dokumentas, bet neduodantis pagrindo spręsti, kad tokia tvarka namuose turi pastovų pobūdį, kai bylos įrodymų visuma duoda pagrindą spręsti priešingai (CPK 185 str.).

Kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovai netinkamai vykdo pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Jonavos raj. PK VPK duomenimis dėl tėvų valdžios nevykdymo vaikai tapo nusikalstamos veikos aukomis (I t., b.l. 97), palikti be priežiūros vagiliauja (I t., b.l. 112) ir to neneigė pats atsakovas V. K. (I t., b.l. 30). (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla ne kartą informavo Jonavos rajono VTAS, kad atsakovų vaikai M. K. ir R. Ž. į mokyklą atvyksta netvarkingi, jų drabužiai neatitinka sezoniškumo, nešvarūs, o nuo vaikų dažnai sklinda nemalonūs kvapai, berniukams trūksta elementarios priežiūros. Nurodė, kad tėvai neįsitraukia į vaikų ugdymą, nesilanko mokyklos organizuojamose šventėse, nesirūpina, nesidomi vaikų pasiekimais, elgesiu, vaikai neturi mokymosi priemonių. M. Ž. buvo nustatyti niežai (II t., b.l. 74). Pagal byloje esantį M. K. psichologinės būsenos įvertinimą, situacija šeimoje neigiamai įtakoja vaiko psichoemocinę būseną, jam rekomenduojama ilgalaikė psichologinė pagalba. Visi atsakovų vaikai turi negalią su reikšmingu elgesio ar fobinio nerimo sutrikimu, todėl jiems ypač reikalinga harmoninga aplinka ir nuolatinė tėvų bei specialistų priežiūra, kokios atsakovai vaikams pagal bylos medžiagą negali užtikrinti jau ilgą laiką. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro informacija duoda pagrindą išvadai, kad atsakovai gydytojų rekomendacijų nevykdo, atvyksta tik siuntimų į gydymo įstaigas (I t., b.l. 60).

Dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. A2.9-610-722/2011 konstatuoti faktai, kad atsakovų vaikai būna palikti be rakto nuo namų durų ir į namus valgyti pateka per paliktą neuždarytą langą. Tokias aplinkybes atsakovė nurodė ir skunde LR Vaiko teisių kontrolieriui, pateisindama tokį tėvų valdžios įgyvendinimą vaikų noru miegoti ant šieno. Atsakovai neleidžia vaikų į mokyklas be pateisinamos priežasties. Jonavos jaunimo mokykla pranešė, kad Ž. K. nuo 2012-10-10 į mokyklą neatvyksta (II t., b.l. 53). (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla pranešė ieškovei apie nepateisinamą R. K. ir M. K. pamokų nelankymą (II t., b.l. 51, 164). Ši mokykla nurodė, kad atsakovų vaikai be pateisinamos priežastys praleisdavo pamokas ir ankstesniais mokslo metais. Atvykus mokyklos autobusui į Jonavą paimti vaikų, dažnai jų nebūna, o penktadieniais juos parvežus-kartais niekas vaikų nepasiima (I t., b.l. 29). Kolegija sprendžia, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teise neleisti vaikus į mokyklą, nes tuo yra pažeidžiami vaikų interesai pagal galimybes lavintis ir tobulėti bei tokio atsakovų elgesio nepateisina jokios aplinkybėmis, net ir jų nesutikimas su teismo sprendimu dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikams nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.

Atsakovų pajamos yra nepastovios. Vaikams skiriamos išmokos, šalpos pensijos kas mėnesį sudaro 1540 Lt. Atsakovai neturi pastovių pajamų. 2011-11-10, 2011-12-15, 2012-01-17, 2012-04-12, 2012-03-27 buities tyrimo aktuose nurodyta, kad šeimos pajamos yra tik išmokos vaikams (I t., b.l. 38, 45, 68,74,91). VSDFV duomenimis kolegija nustatė, kad atsakovo deklaruojama mėnesinė darbo užmokesčio suma yra ne didesnė kaip 250 Lt, tuomet kaip jis dirba. Atsakovė per 2013 m. dirbo tik mėnesį laiko, per 2012 m. – nepilnus du mėnesius, per 2011 m. - šešis mėnesius, gaudama minimalų darbo užmokestį. Todėl vaikams skiriamos išmokos gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, juolab, kad tokie duomenys yra oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, išmokų mokėjimas atsakovei buvo stabdomas ir atnaujinamas (I t., b.l. 125). Be to, atsakovė nurodė, kad 2012-05-17 tarp tėvų kilo ginčas dėl to, kad atsakovas naudoja šeimos pinigus tik savo reikmėms (I t., b.l. 31-32). Atsižvelgiant į tai kolegija konstatuota, kad vaikams skirtų išmokų naudojimas ne vaikų interesams patenkinti rodo atsakovų piktnaudžiavimą savo tėvų valdžia.

Dėl atsakovų žalingos įtakos, daromos vaikams savo amoraliu elgesiu. Abiejų atsakovų girtavimas vaikų akivaizdoje yra užfiksuotas ne viename buities tyrimo akte, kurį surašė Jonavos vaiko teisių apsaugos skyriaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai, faktus konstatavo Jonavos raj. PK VPS PS pareigūnai, jie nustatyti nutarimuose administracinio teisės pažeidimo bylose (I t., b.l. 13, 19, 22, 30, 31, 47, 70, 76, 101 ir kt.). Toks atsakovų elgesys, kuomet vaikai mato savo tėvus neblaivius, o neblaivūs būdami jie dar ir įgyvendina tėvų valdžią, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Kolegija nesutinka su apeliantais, kad teismas nepagrįstai laikė svarbia aplinkybe atsakovų nebendradarbiavimą su VTAS ir kitomis institucijomis dėl šeimoje kylančių problemų. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pagrįstai atkreipė atsakovų dėmesį į tai, kad jų atsisakymas siūlomos pagalbos lankytis šeimoje ir kitų paslaugų negali būti vertinamas kaip užtikrinantis vaiko teises ir teisėtus interesus bei geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Jiems ne kartą buvo siūloma priimti teikiamą pagalbą bei paslaugas, atsižvelgti į specialistų pastabas, kurie pagerins vaikų situaciją, padės jiems stipresnes socialines vertybes bei padės šeimai sėkmingai funkcionuoti ir konstruktyviai išspręsti gyvenime kylančias problemas. Atsakovai vengdami VTAS ir kitų institucijų lankymosi šeimoje ir siūlomos pagalbos, kenkė vaikų interesams, nes patys šeimoje kilusių problemų neišsprendė.

Apribojus atsakovų tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CPK 407 str.). Atsakovų visiems trims vaikams, jų neišskiriant, skirta globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje – VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose (I t., b.l. 59, CK 3.252 str. 2 d. 3 p.). Ši institucija vykdo vaikų globos (rūpybos) funkcijas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji netinkamai įgyvendins vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje. Apeliantų argumentai, kad jų vaikus auklės specialiųjų pedagoginių ir psichologinių žinių neturintys žmonės yra niekuo nepagrįsti. Vaikams skiriamas globėjas (rūpintojas), nes vaikai negali gyventi atsakovų šeimoje, jiems įprastoje aplinkoje, kadangi ji neatitinka vaikų interesų ir poreikių dėl atsakovų kaltės, kurių tėvų valdžia laikinai apribota. Atsakovų vaikus globoti nepareiškė noro jų artimi giminaičiai, todėl šiuo aspektu apeliantų argumentai dėl kitos vaikų globos formos taip pat yra nepagrįsti.

Teismas apklausė vaikus teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekdamas išsiaiškinti jų nuomonę (CK 3.183 str. 3 d.). Vaikai nori gyventi su tėvais, tačiau vaikai savo nuomonės negalėjo argumentuoti. Kaip jau minėta, visiems atsakovų vaikams yra nustatyta negalia, todėl ir dėl šios priežasties jie negalėjo išsakyti savo pažiūrų dėl bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos jų poreikių patenkinimui ir kitiems teisėtiems interesams. Kolegija negali pritarti vaikų nuomonei dėl noro ir toliau likti auklėjamiems savo tėvų ir su jais gyventi. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai ( Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Tai, kad tik po bylos iškėlimo teisme atsakovai susirūpina savo elgesiu, siekdami susigrąžinti vaikus, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvų valdžią. Atsakovai ilgą laiką neįgyvendina tėvų valdžios jiems suteiktų teisių ir pareigų dėl savo kaltės, vaikais nesirūpinama ir jie ilgą laiką gyvena nestabilioje, jų interesus neatitinkančioje aplinkoje, negauna reikiamos ir pastovios priežiūros ir specialistų pagalbos dėl turimų sveikatos ir elgesio sutrikimų, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apriboti laikinai atsakovų tėvų valdžią yra pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija nesutinka su apeliantais, kad neaiškus sprendimas dėl vaikų išlaikymo dydžio (CK 3.192, 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas iš atsakovų vaikams priteistas po 200 Lt kas mėnesį, t.y. po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, o ne 200 Lt kas mėnesį visiems vaikams, kaip sprendimą nori aiškinti apeliantai. Ši išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra tik minimali, nes atsakovai yra darbingi ir turi išsigalėti tokio dydžio išlaikymą vaikams teikti (CK 3.192 str.).

Dėl apeliantų argumentų dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovų buvo priteista po 360 Lt kiekvienam žyminio mokesčio. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuris susideda iš vieno neturtinio ir vieno turtinio pobūdžio reikalavimų, todėl žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 5 punktus (CPK 82 str.). Turtinio pobūdžio reikalavimo (dėl išlaikymo priteisimo) dalyje ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sudaro 14400 Lt (200 Lt (1 mėn.) x 12 (mėn.) x 3 (vaikai) x 2 (atsakovai)), todėl teismas pagrįstai šio ieškinio dalyje iš atsakovų priteisė po 216 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Už neturtinio pobūdžio ieškinį mokamas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 d., 82 str.). Tuomet iš atsakovų turėjo būti priteista ne po 360 Lt iš kiekvieno, o po 288 Lt žyminio mokesčio (216 Lt + (144 Lt :2). Apeliantų argumentai dėl neteisingo žyminio mokesčio nustatymo yra iš dalies pagrįsti, todėl skundžiamas sprendimas dėl žyminio mokesčio priteisimo patikslinamas ir priteistas žyminis mokestis valstybei sumažinamas nuo 360 Lt iki 288 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl priteisimo valstybei po 360 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų S. K. ir V. K. pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 288 Lt iš kiekvieno atsakovo.