Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu R. B. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 162 straipsnyje („Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas“) numatytą veiką skiriant už tai 50 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. B. skirta už tai, jog ši 2010 m. liepos 16 d., apie 15.57 val., paliko automobilį stovėti ant vejos, esančios ties Smėlio g. 5, Vilniuje, taip pažeisdama Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 34.10 punkto reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, 2010 m. spalio 20 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 34.10 punkte nustatyta, kad atskiruosiuose želdynuose (parkuose, skveruose, miesto sode, kituose poilsiui skirtuose, memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynuose, kurie žymimi miesto bendrajame ir specialiuosiuose planuose) bei priklausomuosiuose (gyvenamųjų, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinių ir kitų teritorijų) želdynuose draudžiama statyti motorines transporto priemones ne tam skirtose vietose, ant neuždengtų specialiomis grotelėmis pomedžių. Taisyklių 5.1. punktas numato, jog atskirasis želdynas – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype; 5.7. punktas apibrėžia, jog priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype; 5.13 p. įtvirtina, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 ha želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžių architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Teismas pabrėžė, jog byloje nenustatyta, kad automobilis buvo pastatytas želdyne, todėl sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog R. B. padarė pažeidimą, todėl byla, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

II.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą arba grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas draudžia sustoti ir stovėti ant vejos, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Mano, jog šiuo atveju teismas galėjo, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, R. B. veiką perkvalifikuoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. B. prašo jį atmesti palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog šiuo atveju pareigūnas jai galėjo skirti įspėjimą, be to, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.Dėl apelianto teiginio, jog teismas šiuo atveju galėjo asmens veiką, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti, pasakytina, jog ATPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nereiškia organo ar pareigūno teisės pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, kurio požymiai nenurodyti formuluojant kaltinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad analizuojama norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 31-40), ko iš esmės šiuo atveju ir prašo apeliantas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.