- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1-79-471/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00635-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Vaclovas Vaitkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neįgalus, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 22str. 1d. ir 178str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. nuo 2013-2014 metų žiemos, tikslus laikas nenustatytas, iki 2014 metų balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo Nr. 612 E. J. priklausančiame sklype Nr. 5, neteisėtai nupjovęs E. J. priklausančius medžius – 14vnt. drebulių, 2vnt. uosių, 3vnt. beržų, 8vnt. baltalksnių, 9vnt. lazdynų ir 2vnt. ievų, viso 8,14 ktm. 235,75 EUR vertės medienos, 3,99 ktm. 115,56 EUR vertės medieną pagrobė bei pasikėsino pagrobti 4,15 ktm. 120,19 EUR vertės medienos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2014m. balandžio 24d. apie 11 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis A. G. nurodė kaltę pripažįstantis dalinai, tačiau faktiškai jos nepripažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo tolimai giminaitei E. J. priklausantis žemės sklypas yra maždaug už 7 km. nuo jo namų. Šį apie 19,5 ha. ploto žemės sklypą, kuriame yra apie 14 ha. dirbamos žemės, apie 2,5 ha. miško ir dar kažkiek krūmynų, jis nuomojosi visą laiką maždaug nuo 2005m., buvo sudarytos nuomos sutartys. Nuomos sutarčių sąlygas aptarė su pačia E. J., kai ji atvažiuodavo aplankyti artimųjų kapų į (duomenys neskelbtini) kapines, tariantis dalyvaudavo ir E. J. duktė L. R.; sutartis pasirašydavo tokias, kokias pateikdavo L. R., E. J. jas pasirašant nedalyvavo. Taip pat buvo papildomas žodinis susitarimas, kad prižiūrėdamas išnuomotą žemę jis gali paimti savo reikmėms nugriuvusią medieną, t.y. nugraužtus bebrų, nulaužtus vėjo, nulūžusius dėl amžiaus bei nudžiūvimo ir t.t. medžius, nes jiems ji nereikalinga, „į Radviliškį vis tiek neišsiveš“ / cituojama /. Negalėjo pjauti ir pasiimti tik stačių medžių, kuriems nupjauti reikalingi leidimai.
Toje vietoje, kur kaltinamas pavogęs medžius, aplink Kražantės upės ištaką – siaurą upelį – augo įvairūs nevertingi medžiai, daugumoje gluosniai. Dalis jų buvo nudžiūvę, nulūžę ar nugriaužti bebrų. Jo nuomone, ten buvo labiau ne miškas, o neprižiūrėti krūmynai, kuriuos jis nusprendė sutvarkyti. Apie tai su E. J. ir L. R. nesikalbėjo, jų leidimo neprašė ir nederino, kuriuos medžius pjauti. Į urėdijos atstovus dėl leidimo pjauti medžius taip pat nesikreipė.
2014m. balandžio mėn. maždaug per dvi savaites vienas su pjūklu nupjovė tik nekokybiškus / nulūžusius, nudžiūvusius, nulaužtus ir pan. / medžius palei upelį maždaug 100-150m. ruože. Kiek ir kokių medžių tiksliai nupjovė, negali pasakyti, tačiau neneigia, kad kaltinime nurodytos jų rūšys ir kiekis gali būti teisingi. Tik mano, kad 14 vnt. buvo ne drebulių, bet gluosnių. Taip pat sutinka, kad iš viso medienos galėjo būti apie 16 ktm. Nupjautus medžius sutvarkė - nupjovė šakas, supjaustė neilgais rąsteliais ir sudėjo į krūvas. 2014-04-24 su savo traktoriumi „Belarus 52“ atvažiavo išsivežti medienos. Taip pat jo paprašytas su savo traktoriumi „T-40“ atvažiavo tėvas A. G. ir vienas pažįstamas asmuo kaip padėjėjas. Prisikrovęs į savo traktorių vieną priekabą medienos – apie 4-5 m. – parsivežęs iškrovė savo namų kieme. Grįžęs atgal darbų vietoje rado atvykusius policijos darbuotojus, kurie liepė medienos neimti. Todėl į tėvo traktorių prikrautą medieną iškrovė, taip pat ten pasiliko dar dvi mažesnės krūvos medienos, kurios jie dar nebuvo susikrovę.
Be to, jis analogiškai 2013-2014m. žiemą valydamas mišką buvo prisipjovęs vieną priekabą medienos, kurią tuo pačiu traktoriumi parsivežė į namus ir sunaudojo kaip malkas. Todėl iš viso yra parsivežęs apie 8 m. medienos, o dar apie 8 m. jo nupjautos medienos yra likę pjovimo vietoje iki šiol / t.y. apie 4 m. iš tėvo priekabos ir 4 m. medienos, likusios dviejose mažesnėse krūvose /.
Anksčiau E. J. ir jos giminaičiai nėra jo radę pjaunant medžius, tačiau jos dukrai ir sūnui yra sakęs, kad valo ir veža medieną. Pjautinus medžius parinko pats, pjovė tik negalinčius augti, tačiau jų su E. J., jos giminaičiais ar miškininkais neapžiūrėjo, jokiu būdu / nuotraukose, filmuodamas ir pan. / neužfiksavo, todėl nebegali įrodyti, kad medžiai nebuvo žali ir augantys. Kilus konfliktui toliau žemės iš E. J. nebenuomoja. Pripažįsta, kad savininkei pareikalavus turi užmokėti už sunaudotus medžius ir sutinka tai padaryti. Tačiau mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra per didelis, nes mediena buvo menkavertė. Žino, kad dabartinė malkinės lapuočių medienos kaina yra apie 13 EUR/m, todėl sutinka sumokėti 2000 lt. žalos atlyginimo. Po įvykio buvo nuvažiavęs į Radviliškį pasikalbėti su E. J., tačiau jo neįsileido.
Patikslina, kad pjaudamas medžius ir pasiimdamas medieną norėjo ją ne pavogti, bet pagal susitarimą su savininke išvalyti mišką, todėl kaltu dėl vagystės neprisipažįsta.
Teismo posėdyje po pertraukos jis paaiškino, kad per bylos nagrinėjime padarytą pertrauką su nukentėjusiąja susitaikė ir jai sumokėjo 2000 lt. atitinkančią sumą, kaltę pripažįsta, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Patikslina, kad dėl miško tvarkymo ir medienos pasiėmimo daugiau tarėsi su močiute / t.y. E. J. /, o su E. R. ir jos sūnumi tarėsi rečiau, tačiau jie visi leido tvarkant mišką medieną pasiimti sau. Kaltę pripažįsta, tačiau iš tiesų medieną ne vogė, o tvarkė mišką savininkams leidus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir 2014-08-29 paaiškinime / 75 l. /, apklaustas įtariamuoju 2014-12-29 / kur nurodė, jog 2014-04-24 per du kartus parsivežė dvi priekabas sausuolių medienos iš E. J. miško - 90 l. /, 2015-01-28 / kur nurodė, kad 214-02-24 vieną priekabą malkų su savo traktoriumi parsivežė į namus, o į tėvo traktoriaus priekabą prikrautas malkas policininkams liepus išvertė; be to, 2012m. rudenį-žiemą valydamas mišką per kelis kartus su savo priekaba parsivežė apie 8 ktm. bebrų ir vėjo pažeistų medžių malkinės medienos / bei 2015-02-24 / kur nurodė, kad nuo 2012m. iki 2014-04-24 bendrai per kelis kartus nupjovė apie 16 ktm. medienos, bet sustabdytas policininkų apie 4 ktm. nebeparsivežė – 107 l. / apie savo veiksmų aplinkybes paaiškino analogiškai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, liudytojų E. R., A. R., S. J. ir A. G. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Liudytoja E. R. parodė, kad jos mamai E. J. Kelmės rajone priklauso 19,19 ha. ploto sklypas, kuriame yra apie 16 ha. dirbamos žemės ir 3 ha. miško. Šis miškas nebuvo sutvarkytas ir gerai prižiūrimas, jame medžių nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo nepjovė ir nepardavinėjo. Sklypą apie 12-13m. nuomojosi artimas šeimos pažįstamas A. G., nes ji su mama gyvena Radviliškyje. Nuomos sutartys buvo sudaromos 3m. laikotarpiui. Sudarant nuomos sutartis pati mama dalyvavo gal 1 ar 2 kartus, pastaraisiais metais mamos noru sutartis sudarydavo ir su A. G. bendraudavo ji. Iki 2013m. retkarčiais apsilankydama sklype matydavo, kad miškas po truputį retėjo – nelikdavo anksčiau buvusių vertingų medžių, tačiau vagysčių neįtarė. 2013m. A. G. informavo, kad žemę nuomoja paskutinius metus. Todėl 2014m., kai kaltinamasis rastas pjaunantis medžius, jis sklypu nebesinaudojo ir net neturėjo teisės ten būti.
Pagal nuomos sutartį A. G. galėjo naudotis tik dirbama žeme; jokio susitarimo dėl miško priežiūros ar medienos naudojimo nebuvo. Taip pat nei ji, nei mama nebuvo A. G. leidusios pasiimti nebeaugančių medžių. Tik buvo susitarę, kad jis prižiūrės sklypo pakraštyje esantį griovį - išvalys krūmus ir pan. Anksčiau ji norėjo mišką pradėti tvarkyti, bet A. G. paaiškino, kad tai didelė procedūra, todėl to nedarė. Anksčiau niekada nėra buvę, kad jos šeimos nariai būtų radę A. G. ką nors darantį miške / pjaunantį medžius, vežantį medieną ir pan. /, taip pat jis nėra sakęs, kad užsiima tokia veikla.
Po įvykio ji miške nėra buvusi ir nežino, kaip dabar atrodo miškas. Ieškinio dydį paskaičiavo mama pagal miškininkų duomenis. Žino, kad mama sutiktų reikalaujamą sumą mažinti iki 2000 lt., taip pat galimai sutiktų taikytis ir neprieštarautų dėl bylos nutraukimo. Prieš teismo posėdį A. G. jos atsiprašė.
Pateikus susipažinimui 2013-06-10 panaudos sutartį / 85 l. / L. R. parodė, kad šioje sutartyje yra jos parašas, joje sutarties data nurodoma galimai iki 2014-12-31. Ji buvo įsitikinusi, kad sutartis sudaryta tik iki 2014 metų, todėl negali to paaiškinti, tačiau neteigia, kad sutartis būtų suklastota.
Iš esmės analogiškai liudytoja L. R. parodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tik 2015-01-02 apklausoje ji nurodė negalinti prisiminti, ar A. G. buvo leidusi valyti mamos mišką, naudotis išvartomis / 61 l. /, o 2015-02-17 apklausoje nurodė, jog asmeniškai paskutinį kartą mamos miške buvo 2014 metais, kovo mėn. pabaigoje - balandžio mėn. pradžioje, Velykų antrą dieną prieš vagystę, kada sūnus pastebėjo, ir įtarė, kad kažkas vyksta miške, nes matė paretėjusį mišką ir kelmų, tačiau apie tai niekam nesakė. Retėjantį mišką buvo pastebėjusi ir iš ankščiau, nes kasmet atvažiuodavo ir apžiūrėdavo. Taip pat matydavo ir kasmet atvykdama į svečius pas A., kad jo kieme prikrauta medienos, kuri galimai būdavo iš mamos miško. Dėl to mėgino kuo greičiau ir kuo skubiau pakeisti nuomotoją. Jau 2012 metais buvo perspėjusi A. G., kad nebenori jam nuomoti žemės. Tačiau A. sugebėjo jos ir jos mamos išprašyti, kad dar leistų metus pasinuomoti ir ji leido. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, A. valyti, pjauti medienos iš mamai priklausančio miško neleido / 62 l. /.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra E. J. anūkas, L. R. sūnus. Kelmės rajone esantį žemės sklypą E. J. testamentu yra užrašiusi jam, tačiau iki šiol su juo susijusius klausimus, pasitarusi su juo ir močiute, sprendžia mama. Iš mamos pasakymų žino, kad sklypu nuomininkas A. G. galėjo naudotis tik 2013m., o 2014m. sklypas jam nebuvo nuomojamas. 2014-04-24 ryte jis atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančias kapines aplankyti artimųjų kapų. Po to susiskambino su būsimu sklypo nuomininku Kėbla, kuris pasakė, kad močiutei priklausančiame miške vyksta kažkokie darbai, todėl nuvažiavo pažiūrėti. Į patį mišką nuvažiavęs nebuvo, nes iki jo nėra tinkamo kelio. Sustojęs toliau pamatė, kad miške yra technika ir vyksta kažkokie darbai. Tada paskambino mamai ir jai patarus pranešė policijai. Ilgiau nelaukęs išvažiavo į namus, nes turėjo svarbių reikalų. Po to į sklypą atvažiavo tik po keleto mėnesių. Miškininkui matuojant kelmus dalyvavo ir matė, kad tarp nupjautų medžių keletas buvo nudžiūvusių. Nėra girdėjęs, kad A. G. anksčiau būtų leista tvarkyti mišką ir naudoti medieną, niekada nėra jo matęs užsiimant tokia veikla ar kalbant, jog tai daro.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis parodė, kad močiutės E. J. miško neprižiūrėjo, tačiau žinojo miško ribas, miške apsilankydavo retai, kartą į pusmetį. Prieš 2014-04-24 įvykį močiutės miške lankėsi maždaug prieš mėnesį su mama L. R.. Tada buvo pastebėta, kad miškas vizualiai yra sumažėjęs, matėsi nuo medžių nugenėtos šakos. Jo ir mamos manymu, miškas yra kertamas ne vienerius metus. Asmeniškai su A. G. dėl miško valdymo bei leidimo jį valyti nebendravo. Kiek žino, su juo bendravo mama, tačiau jam nebuvo leista valdyti bei kirsti mišką / 73 l. /.
Liudytojas S. J. parodė, kad E. J. yra jo mama. Ji gyvena pas seserį E. R., kuriai nusprendusi palikti savo turtą, todėl jis mamos turtiniais reikalais nesidomi. Nei daug metų prieš įvykį, nei po jo mamai priklausančiame sklype nėra buvęs, apie medžių iškirtimą nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie sklypo nuomos A. G. sąlygas ir susitarimus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J. parodė analogiškai, tik teigė neprisimenantis, ar kada buvo A. G. sakęs, kad jis gali naudotis mamos miško išvartomis / 66 l. /.
Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis A. G. yra jo sūnus. A. jam yra sakęs, kad nuomojamo E. J. sklypo savininkai jam leisdavo pravalyti mišką, gyrėsi parsiveždavęs malkų. Įvykio dieną jis su savo traktoriumi padėjo sūnui vežti malkas iš to miško, taip pat padėjo kažkoks jaunuolis. Atvykę policininkai neleido malkų išvežti, todėl į j traktorių pakrautas malkas iškrovė ir išvažiavo į namus. Pjauti medžius sūnui nepadėjo, į traktorių pakrautas malkas – perkūno trenktus ir kitaip sugadintus drebules, beržus – būtų vežęs į sūnaus namus, nes pats turi nuosavo miško ir jam malkų nereikia.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad per žemės nuomos laikotarpį visus dokumentus tvarkė E. J. su dukra Laima ir jo sūnumi A.. E. J. su savo vaikais S. J. ir L. R. užvažiuodavo aplankyti ir yra sakiusi, kad leidžia sūnui valyti griovyje išverstus medžius bei išverstus medžius jos miške. Tai buvo žodinis pasakymas. Kiek žino iš sūnaus, jam taip pat sakė ir leido, bet raštiško susirašymo dėl išvartų nebuvo / 67 l. /.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. J. parodė, kad su A. G. jokių susitarimų dėl miško nebuvo, tačiau leido jam apdirbti ūkinės paskirties žemę. Jokios naudos iš to negavo. Jokių susitarimų dėl žemės nuomos sutarčių nebuvo. Atskirai dėl žemės sklype augančių medžių tartasi nei žodžiu, nei raštu nebuvo, todėl dėl atlygio už medieną jokios kalbos nebuvo. Tame plote, kuriame A. G. išpjovė medžius, yra miško sklypas. Nežino, ar yra nustatyti servitutai šalia ar melioracijos griovyje. Miško paskirties žemės plote nebuvo gauti jokie leidimai kirsti medieną ir taip pat nežino, ar jie yra reikalingi / 48-49 l. /.
Apklausta papildomai ji parodė, kad turi 19.19 ha žemės ir miško (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 metų, tiksliai neprisimena metų, išnuomojo minėtą žemę su mišku A. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Išnuomojo tik žemę, leido ją dirbti, deklaruoti. Apie mišką jokios kalbos nebuvo ir jam nebuvo leidusi nei valyti miško, nei kirsti medžių. Už žemės naudojimą A. G. kas metai duodavo užaugintą kiaulę, tačiau tai nebuvo kiekvienais metais, kol naudojosi žeme. Kada neduodavo kiaulės, tai yra paskutiniais metais, A. G. davė po 1000 litų už metus, kad naudojasi žeme. Su A. G., kaip minėjo, buvo tartasi tik dėl žemės, jos priežiūros, o dėl miško bei dirbamos žemės plote augančių medžių jokios kalbos ar susitarimo nebuvo. Kada 2014-04-24 anūkas A. R. nuvyko apžiūrėti jai priklausančios žemės ir miško, pastebėjo išpjautus medžius, esančius jos žemėje, t.y. augančius aplink dirbamą jai priklausančią žemę. Kiek žino, anūkas pranešė Kelmės policijos pareigūnams ir pareigūnai nuvykę į įvykio vietą užfiksavo padarytą nusikaltimą. Kiek žino, išpjaunant jai priklausančius medžius pareigūnų buvo sulaikytas A. G.. Iš miškininkų apžiūros sužinojo, kad nupjauti ir pagrobti medžiai – 19 baltalksnių, 14 drebulių, 2 uosiai, trys beržai, viso 16, 17 ktm. medienos. Miškininkai paskaičiavo 1617 lt. sumą už nupjautą ir pagrobtą medieną, t.y. 1 ktm/100 lt., standartiškai. Mano, kad pardavusi minėtą medieną būtų gavusi rinkos kaina daugiau, tai patvirtino ir Valstybinės miškų tarnybos Kontrolės skyriaus specialistas A. M., kuris atliko paskaičiavimus. Todėl 1 ktm. pagrobtos medienos, neatsižvelgiant į medžių rūšį, įvertina 300 lt., todėl bendrai padaryta 4851 lt. turtinė žala. Tokiai sumai reikš civilinį ieškinį, jei A. G. savanoriškai neatlygins žalos. Kadangi anūkas A. R. turi įgaliojimą nuo 2014m. liepos mėnesio tvarkyti visus dokumentus, valdyti ir tvarkyti jos turtą, parduoti jį, pareikšti ieškinius ir nori, kad minėtame ikiteisminiame tyrime dėl jos sunkios sveikatos būklės atstovautų A. R. / 55-56 l. /.
Raštišką pareiškimą dėl medžių vagystės Kelmės rajono PK nukentėjusioji E. J. pateikė 2014-08-07 / 3 l. /.
2014-11-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie Kražantės upės pradžios / kanalo /; E. J. priklausančio sklypo teritorijoje užfiksuoti 38 išpjautų medžių kamienai / numanoma, jog turėtų būti – kelmai /, ant kranto sudėtos šakos ir viena krūva medienos; upės vagoje matyti pažeisti ar nugraužti bebrų medžių kelmai / 19-24 l. /.
2014-11-18 protokole užfiksuota E. J. sklype sudėtos baltalksnių ir eglės medžių krūvos apžiūra / 25-27 l. /. Valstybinės miškų tarnybos specialistė apskaičiavo, kad šios medienos kiekis yra 4,15 ktm. / 28 l. /.
Tos pačios dienos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), kaltinamojo A. G. sodybos ūkiniame pastate esančių malkų apžiūra; jų kiekis neapskaičiuotas / 29-31 l. /.
Iš pažymų matyti, kad miško savininkui padarytoji žala įvertinta 1617 lt. / 32 l. /, o žala aplinkai – 6512 lt. / 37 l. /. 2014-08-04 kelmų apmatavimo akte nurodoma, kad medžiai buvo iškirsti 1 ha. plote, iškirsta 14 drebulių, 2 uosiai, 3 beržai ir 19 baltalksnių, lazdynų bei ievų, nurodomi jų visų kelmų storiai / 34 l. /. Iš biržės taksavimo lapo matyti, kad šių medžių bendras kiekis yra 8,14 m. / 33 l. /. Tos pačios dienos apmatavimo akte nurodoma 24 vnt. neaugančių / nugraužtų bebrų / drebulių kelmų / 36 l. /. Iš biržės taksavimo lapo matyti, kad šių medžių bendras kiekis yra 8,03 m. / 35 l. /.
Iš pažymos / 39 l. / matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos leidimas buvo reikalingas kirsti tik žalius augančius medžius.
Iš nukentėjusiosios E. J. pateiktų / 50 l. / dokumentų matyti, kad 1994-08-17 Kelmės rajono valdybos sprendimu Nr. 2210 / 52 l. / ir 1994-09-09 potvarkiu Nr. 626 / 53 l. / jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą, grąžinant natūra 19,19 ha. sklypą / iš jų 2,30 ha. apaugę mišku /, esantį (duomenys neskelbtini) / 51, 54, 76-77 l. /. 2005-04-10 raštu E. J. išnuomojo žemę A. G. iki 2008m. / taip tekste – 79 l. /. 2007-10-26 panaudos sutartimi ji (duomenys neskelbtini) kaime esantį 15,24 ha. sklypą / atkreiptinas dėmesys – sutartyje nurodomas tik žemės ūkio naudmenų plotas – 76 l. / suteikė A. G. neatlygintinai naudotis 5 metams / 83-84 l. /, ši sutartis buvo įregistruota NTR / 76 l. /.2013-10-06 panaudos sutartimi ji tą patį sklypą / vėlgi nurodomas 15,24 ha. plotas / suteikė A. G. neatlygintinai naudotis vieneriems metams iki 2014-12-13 / taip nurodoma tekste – 85 l. /. Iš kaltinamojo A. G. pateikto / 203 l. / šios sutarties originalo / 204 l. / matyti, kad įrašai sutartyje galimai yra padaryti skirtingomis rašymo priemonėmis ir skirtingų asmenų. Abiejose sutartyse nurodoma, kad sklypas suteikiamas žemės ūkio veiklai; jokių susitarimų / sąlygų / dėl naudojimosi mišku jose nėra.
2015-01-22 nukentėjusioji E. J. pareiškė 1406,79 EUR civilinį ieškinį / 59 l. /, kuriam užtikrinti prokurorės 2015-02-24 nutarimu / 148 l. / buvo laikinai apribotos kaltinamojo A. G. nuosavybės teisės į turtą – automobilį / 149-150 l. /. Iš 2015-04-14 pakvitavimo / 206 l. / ir 2014-04-15 prašymo / 205 l. / matyti, kad kaltinamasis A. G. nukentėjusiajai E. J. padarytą žalą pilnai atlygino.
Atlikti parodymų patikrinimą vietoje kaltinamasis A. G. atsisakė dėl pablogėjusios sveikatos būklės / 100-101 l. /.
Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad liudytojui A. R. informavus Kelmės rajono PK 2014-04-24 kaltinamasis A. G. policijos pareigūnų buvo rastas su kitais asmenimis vežantis medieną iš E. J. priklausančio žemės sklypo. Jis pats pripažįsta, kad iki policininkų atvykimo vieną priekabą / apie 4 ktm. medienos / savo traktoriumi spėjo parsivežti į namus, o atvykusiems policininkams pareikalavus į tėvo traktoriaus priekabą sukrautą medieną / taip pat apie 4 ktm. / išvertęs paliko miške. Taip pat jis viso ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad iki tol buvo į namus parsivežęs 2 priekabas / t.y. apie 8 ktm. / medienos. Nors apklausiamas teisme jis ėmė teigti, jog anksčiau į namus buvo parsivežęs tik vieną priekabą medienos, o dar apie 4 ktm. liko miške sukrauti į dvi krūvas, jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, iš 2014-11-18 apžiūros, kurią atliko miškų tarnybos specialistė, protokolo / 25-27 l. / ir informacijos / 38 l. / matyti, kad E. J. sklype rasta tik viena baltalksnių ir eglės medienos krūva, kurios kiekis yra 4,15 ktm. Todėl pripažįstama nustatytu, kad kaltinamasis A. G. iš E. J. priklausančio miško sklypo iš viso išsivežė 3 priekabas ir miške paliko tik vieną priekabą / kurią išvertė 2014-04-24 pareikalavus policininkams / medienos.
Kaltinamasis teigia, kad vežti medieną savo reikmėms tvarkant mišką leidimą buvo gavęs iš pačios E. J., L. R. ir A. R.. Aukščiau minėtų 2007-10-26 ir 2013-06-10 panaudos sutarčių turinys neginčijamai rodo, kad A. G. buvo suteikta teisė naudotis tik E. J. priklausančio sklypo 15,24 ha. dalimi žemės ūkio veiklai; sutartyse jokių sąlygų dėl teisės naudotis mišku nėra. Visų apklausų metu E. J., L. R., A. R. ir S. J. paneigė, jog būtų leidę A. G. pjauti mišką ir naudoti medieną savo reikmėms / L. R. ir S. J. 2015-01-02 apklausose minimos tik išvartos – 61, 66 l. /. Nors kaltinamasis teigia, kad toks žodinis susitarimas buvo ir tai yra jį neigiančių E. J. bei jos giminaičių sąžinės reikalas, jokių jo teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Jis pats, kaip ir liudytojai, pripažino niekada miško netvarkęs ir medienos nevežęs šiems asmenims dalyvaujant ar nors matant. Taip pat būtina atsižvelgti į nurodomo susitarimo turinį – vargu ar rūpestingas asmuo, ne tik sudaręs žemės ūkio paskirties sklypo raštišką sutartį, bet ir ją įregistravęs NTR / 76 l. /, kažkodėl imtųsi tvarkyti savininko mišką ir naudoti savo reikmėms akivaizdžiai ne mažavertę medieną / 4 priekabas / be jokio raštiško susitarimo. Kaltinamojo veiksmai atvykus policininkams taip pat nebūdingi asmeniui, vykdančiam teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad toks asmuo turėjo visų pirma bent jau paskambinti sklypo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui išsiaiškinti dėl nesusipratimo / logiškai manytina - ir perduoti telefoną patiems policininkams pasikalbėti su savininku, kad jis patvirtintų, jog nieko neteisėto nevyksta /, o ne tiesiog išversti medieną ir pasišalinti iš įvykio vietos. Todėl pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis A. G. E. J. priklausančius medžius pjovė ir medieną vežė be savininkės ar jos įgalioto asmens leidimo, t.y. vogė.
Nors kaltinamasis teigia, kad nupjovė ir išvežė medieną ne sveikų ir augančių, o tik nugraužtų bebrų bei nulaužtų vėjo medžių, jo versiją paneigia kelmų apmatavimo aktai, iš kurių matyti, kad buvo nupjauta 38 vnt. sveikų medžių / 34 l. /, kurių bendras kiekis 8,14 ktm. / 33 l. / ir 24 vnt. pažeistų medžių / 36 l. /, kurių bendras kiekis 8,03 ktm. / 35 l. /.
A. G. pareikštas kaltinimas yra iš esmės prieštaringas – jame įrašyti tik nupjauti augę medžiai / 14 vnt. drebulių, 2 vnt. uosių, 3 vnt. beržų, 8 vnt. baltalksnių, 9 vnt. lazdynų, 2 vnt. ievų – 34, 158 l. /, tačiau nurodomas bendras iš viso paimtos medienos kiekis – 16,17 ktm. / 8,14 ktm. ir 8,03 ktm. / ir bendra visos medienos vertė / 16,17 ktm. po 100 lt./ktm., viso 1617 lt. arba 468,32 EUR – 158 l. /. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė kaltinimo nepatikslino / Lietuvos BPK 256str. /. Iš jos pasisakymo baigiamųjų kalbų metu matyti, kad A. G. faktiškai kaltinamas tik dėl nupjautų augusių medžių medienos vagystės. Todėl patikslinant kaltinimą nustatoma, kad jis pagrobė 3,99 ktm. ir pasikėsino pagrobti 4,15 ktm. / kurie rasti miške – 25-28 l. / medienos, kurios bendra vertė 235,75 EUR / 814 lt. – 32 l. /. Nustatyti, kuriuo metu – 2014-04-24 ar anksčiau, t.y. 2013-2014m. žiemą, kaip teismo posėdyje nurodė jis pats – kaltinamasis išvežė sveikų medžių medieną, nėra galimybės. Iš nustatytų aplinkybių – medieną jis išvežė per kelis kartus, tačiau iš to paties sklypo – darytina išvada, kad veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė veika, o ne atskiros veikos.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. iš viso pasikėsino pagrobti daugiau kaip 5 MGL vertės nukentėjusiajai E. J. priklausantį turtą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 22str. 1d. ir 178str. 1d. dispoziciją.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis formaliai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. / bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą / Lietuvos BK 59str. 1d. 3p. /.
Kaltinamasis A. G. nusikalto pirmą kartą / 110-111 l. /, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, bendrai pasikėsino ir pagrobė nežymiai didesnės nei 5 MGL vertės turtą, nuoširdžiai gailisi, gera valia pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą / 206 l. /. Jis yra baustas administracine tvarka tik už nelabai grubius KET pažeidimus / 122-125 l. /, vykdo individualią žemės ūkio veiklą / 126 l. /, teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos / 128 l. /, Taip pat atsižvelgiama į kitą jį charakterizuojančią medžiagą, jo sveikatos būklę / 113, 114, 119 l. /, veikos aplinkybes ir grobto turto pobūdį, todėl pripažįstama esant pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. G. susitaikė su nukentėjusiąja, jie abu prašo baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos BK 38str. pagrindu / 205 l. /.
Nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, jei be kitų sąlygų, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką / Lietuvos BK 38str. 1d. 1p. /. A. G. nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau iš jo paaiškinimo turinio matyti, kad jis kaltės faktiškai nepripažino, t.y. jo prisipažinimas yra formalus, dėl ko Lietuvos BK 38str. nuostatos neturėtų būti taikomos. Tačiau įvertintina, kad jis yra daugiau kaip 50 m. amžiaus, niekada nenusikaltęs asmuo, įvykdė vieną nesunkų ir nedidelio pavojingumo laipsnio nusikaltimą, ėmėsi visų priemonių padarytai žalai pašalinti, t.y. akivaizdžiai yra visos kitos sąlygos jo atžvilgiu taikyti Lietuvos BK 38str. Todėl teismas tokioje situacijoje formalų kaltinamojo kaltės pripažinimą pripažįsta pakankamu, A. G. Lietuvos BK 38str. pagrindu atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama / Lietuvos BPK 303str. 4d. /, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 108, 109 l. / panaikinama.
Nukentėjusiajai padarytoji žala yra atlyginta, todėl prokurorės 2015-02-24 nutarimu / 148 l. / taikytas kaltinamojo nuosavybės teisių į turtą – automobilį / 149-150 l. / - apribojimas panaikinamas / Lietuvos BPK 151str. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G., padariusį Lietuvos BK 22str. 1d. ir 178str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 38str. kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. panaikinti.
Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015m. vasario 24d. nutarimu taikytą A. G. nuosavybės teisių į turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - apribojimą panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.