Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-16-761/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
2-16-761/2015
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00650-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Suinteresuotas asmuo
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, J. K., R. K., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, A. K.
Civilinė byla Nr. 2-16-761/2015Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00650-2014-9Procesinio sprendimo kategorija Nr. 76.4; 113.8; 116.1. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. K. S., suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., I. M., suinteresuotiems asmenims J. K. (vyresniajam), R. K., J. K. (jaun.), suinteresuotų asmenų, J. K. (vyr.), R. K. ir A. K. atstovui adv. A. B. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, J. K. (vyr.), A. K., R. K., J. K. (jaun.), dėl juridinio fakto - tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

G. D. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. yra K. D. tėvas bei pakeisti K. D. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2008-01-16 išduoto, gimimo įrašo Nr. 10, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašyti S. K..

Ieškovė nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad ji 2007 metais važinėjo į Švėkšną pas vyriausiąją dukrą ir sustabdžiusi pakeleivingą mašiną susipažino su S. K.. S. K. važiavo su draugu P., kuris po pažinties pas ją atveždavo S., kai ji gyveno ir dirbo Šilutės r. Nuo tada jie susitikinėjo, bendravo ir telefonu. 2007 m. balandžio 3 d. S. K. atvyko pas ją į gimtadienį, pasiliko 3 dienoms ir tuo metu jiems intymiai bendraujant ji nuo S. K. pastojo. S. K. pas ją atveždavo ir palikdavo jo draugas P. N.. Kai ji pastojo penktame nėštumo mėnesyje S. K. ją buvo parsivežęs pas savo tėvus ir ten ji pagyveno vieną ar dvi savaites. Po to S. K. nuvežė ją pas sesę M. B., žadėjo netrukus aplankyti, tačiau atvežė jos rūbus ir nepaaiškinęs kodėl paliko. Po to dar atvažiuodavo vos ne kas vakarą po darbo, tačiau pas ją nepasilikdavo. Apsilankydamas S. jai kartais palikdavo pinigų po 100 ar 200 litų. Pradžioje sužinojęs kad turės dukrą S. džiaugėsi, tačiau likus 2 mėnesiams iki gimdymo jų santykiai nutrūko S. K. jos nebelankė. (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą K.. Gimus dukrai S. K. pirmą dieną telefonu pripažino tėvystę, kalbėjo gražiai, norėjo kartu gyventi, bet antrą dieną telefonu paskambino ir pagrasino, kad jas abi iškastruos. Tada ji pasikeitė telefono kortelę ir daugiau su S. nebebendravo. Ieškovė nurodė, kad ji ištekėjo 1991 metais, tačiau jos vyras 1994 metais mirė ir ji tapo našle. Po to gyveno su E. B. su kuriuo susilaukė sūnaus. E. B. mirė 2002 metais. Po to ji nuo 2002 iki 2006 metų atliko bausmę kalėjime. Grįžusi susipažino su S. K.. Tuo metu kitų vyrų neturėjo. Ir tik 2013 m. pavasarį susipažino su T. M. nuo kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G.. Su T. M. ji nebegyvena, nes jis girtavo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškino, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas, todėl paragino pareiškėją kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. G. D. nuo 2014-03-25 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jai teikiamos socialinio ugdymo palaikymo paslaugos.

Suinteresuotas asmuo J. K. (vyresnysis) su pareiškimu nesutiko, prašo jį atmesti. J. K. paaiškino, kad pas juos G. D. buvo atvykusi vieną savaitgalį, t.y. penktadienį pavakariais atvyko, o pirmadienį išvažiavo. Sūnus S. yra sakęs, kad jei G. D. atliktų DNR tyrimą ir nusistatytų tėvystę jis pripažintų save vaiko tėvu, tačiau G. D. tokį tyrimą atlikti nesutiko. Jis atlikti DNR tyrimą nesutinka, nes tą reikėjo atlikti kol sūnus buvo gyvas.

Suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškimu nesutiko, prašo jį atmesti. R. K. paaiškino, kad jis pareiškėjos nepažįsta anksčiau jos nėra matęs. Kiek žino brolis S. nelabai bendraudavo, jam nelabai reikėjo merginų. Kai S. gydėsi nuo tuberkuliozės Klaipėdoje dažnai jį lankė, bet apie santykius su pareiškėja, kad turi su kuo nors vaiką jam brolis nieko nesakė.

Suinteresuotas asmuo J. K. (jaunesnysis) su pareiškimu nesutiko, prašo jį atmesti. J. K. paaiškino, kad pareiškėjos nepažįsta. Brolis S. buvo užsiminęs, kad kažkas nori jam pripaišyti tėvystę, sakė siūlęs atlikti DNR tyrimą, tačiau kita pusė nesutikusi. Pareiškėja, po vaiko gimimo ir net mirus broliui nė karto nepasirodė.

Suinteresuoto asmens A. K. atstovas adv. A. B. su pareiškimu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjai po vaiko gimimo buvo galimybė nusistatyti tėvystę, tačiau ta proga pareiškėja nepasinaudojo, o dabar kreipėsi į teismą tik dėl pašalpų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų M. B., G. P., P. N. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad G. D. 2007 metais susipažino su S. K.. Su juo kurį laiką susitikinėjo, bendravo. Kai ji pastojo penktame nėštumo mėnesyje S. K. nuvežė pareiškėją pas jos sesę M. B. kur ji gyveno iki vaiko gimimo. (duomenys neskelbtini) G. D. pagimdė dukrą K.. 2008 m. sausio 16 d. Šilalės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas K. D. gimimo įrašas Nr. 10, kuriame duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 6).

Pagal CK 3.148 straipsnį kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtinti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

CPK 389 str. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-607/2004) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas - taikytina tik atsakovui spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks CK 3.148 straipsnio 2 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Įstatyme įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – atsakovas (spėjamo vaiko tėvas) skatinamas atlikti ekspertizę ir nevengti pagrindinio įrodymo (mokslinio tyrimo) tėvystei patvirtinti ar paneigti gavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat laiko, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnis, įtvirtinantis geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnis, įtvirtinantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai, numatantys, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais, negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų) ekspertizės atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Šių asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas - CK 3.148 straipsnio 2 dalis - nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos pateiktos informacijos matosi, kad nustatyti giminystės ryšį tarp S. K. ir K. D. galima būtų ištyrus S. K. abiejų tėvų - A. K. bei J. K. (vyresn.) ir K. D. ir jos mamos – G. D. kraujo ėminius DNR tyrimo metodais (b. l. 67). Suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. (vyresn.) kategoriškai atsisakė duoti ėminius DNR tyrimui atlikti. Tokius ėminius atsisakė duoti ir kiti suinteresuoti asmenys – R. K. ir J. K. (jaun.). Teismas tikslu atlikti tyrimą pagal S. K. kraują užklausė dėl saugomų ėminių ar domenų apie kraujo grupę iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos, gydymo įstaigų VĮ „Regitra“, Klaipėdos AVPK. Gautoje S. K. sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo kraujo grupę (b. l. 86). Iš gautų pranešimų į užklausimus matosi, kad S. K. saugomų ėminių ar domenų apie kraujo grupę užklaustose gydymo įstaigose ir kituose institucijose nėra (b. l. 67, 68,106, 107, 110). Suinteresuotiems asmenims nesutinkant duoti ėminių pavyzdžius DNR tyrimui bei nesant duomenų apie S. K. kraujo grupę, ekspertizės atlikimas šioje byloje negalimas.

Pareiškėja nurodo, kad ji su S. K. intymiai bendravo 2007 m. balandžio 3 d. kuomet jis buvo atvykęs pas ją į gimtadienį ir pasiliko 3 dienoms. Tačiau kitų įrodymų, kad tuo metu ją lankė ir bendravo S. K. pareiškėja nepateikė. Tai, kad pareiškėją lankė S. K. nurodo pareiškėjos sesuo liudytoja M. B. Liudytoja paaiškino, kad S. K. pripažino esąs vaiko tėvas. Liudytojas G. P. paaiškino, kad jis S. K. matė tik vieną kartą. Sugyventinė M. B. sakė jam, kad S. K. pripažino jog K. D. yra jo dukra. P. N. paaiškino, kad 2007 metais pavasarį jis vežė į darbą S. K. ties Žadeikių k. juos pavežimui sustabdė G. D.. Tuo metu ji susipažino su S. K., jie apsikeitė telefonais. Po to jis dar vieną kartą pavežė S. K. iki G. D., bet tuomet jis pas ją nepasiliko. S. K. jam pasakojo, kad G. D. laukiasi vaiko, tačiau jis nenorėjo sutikti, kad vaikas yra jo, įtarė, kad vaikas gali būti nuo kito vyro sakė, kad sutiktų su tėvyste jei tai būtų įrodyta. S. K. jam neneigė, kad turėjo lytinių santykių su G. D..

Suinteresuoti asmenys R. K. ir J. K. (jaunesnysis) paaiškino, kad jie pareiškėjos nepažįsta, jos anksčiau nebuvo matę. J. K. (vyresnysis) paaiškino, kad pas juos G. D. negyveno, buvo atvykusi vieną savaitgalį, t.y. penktadienį pavakariais atvyko, o pirmadienį išvažiavo. S. yra sakęs, kad jei G. D. atliktų SNR tyrimą ir nustatytų tėvystę jis pripažintų save vaiko tėvu, tačiau G. D. tokį tyrimą atlikti nesutiko.

Byloje yra tik pareiškėjos paaiškinimai, kad ji su S. K. turėjo lytinius santykius per savo gimtadienį, kurių motu ji pastojo. Taip pat pareiškėjos ir jos sesers M. B. paaiškinimai, kad S. K. pripažino save vaiko tėvu. Suinteresuoti asmenys ir liudytojas P. N. nurodė, kad S. K. abejojo esąs vaiko tėvas. Teismas laiko, kad tik pareiškėjos ir jos sesers paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad S. K. pripažino save vaiko tėvu. Pareiškėjos ir jos sesers liudytojos M. B. paaiškinimai nėra patikimi, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi pareiškėjos naudai, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Suinteresuotiems asmenims A. K., J. K. (vyresniajam), R. K. ir J. K. (jaun.) atsisakius atlikti DNR tyrimą byloje nėra kitų įrodymų, galinčių patikimai patvirtinti S. K. tėvystę. Remiantis jau minėtu LAT išaiškinimu (c. b. Nr. 3K-7-607/2004), suinteresuotų asmenų A. K., J. K. (vyresniojo), R. K. ir J. K. (jaunesniojo) atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu.

Ištirta bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kartu su S. K. negyveno nei iki vaiko gimimo nei po jo gimimo. Vaikui gimus su juo nebendravo, jo neauklėjo, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovas pripažino tėvystę. Šioje byloje nėra nustatyti jokie įrodomieji faktai patvirtinantys, kad S. K. yra pareiškėjos dukros K. D. tėvas. Todėl pareiškėjos ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

G. D. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis