- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2YT-5520-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-47674-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, A. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) O. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (išieškotojas), A. F. (subsidiarus skolininkas), antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo atšaukti paskelbtas pirmąsias turto pardavimo varžytynes ir perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/01342. Nurodė, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį raštą dėl 152 427,97 Eur skolos ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. F. ir pareiškėjui. Atlikus minėto turto ekspertizę, ekspertai nustatė, kad turto rinkos vertė yra 220 000,00 Eur, paskelbtos turto varžytynės, nustatant pardavimo kainą 176 000,00 Eur. Pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta turto rinkos verte, motyvuodamas tuo, jog turto kaina padidėjo, nes turto pardavimo kainos Lietuvoje sparčiai auga, bei nurodo UAB „Verslavita“ pateiktą konsultaciją, kur ginčo turtas įvertintas 235 000,00 Eur. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog iki šiol nėra supažindintas su turto arešto aktu, turto vertinimo ekspertizės aktu, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybių prieštarauti dėl turto įkainojimo ir prašyti ekspertizės turto vertei nustatyti (b. l. 5-5a).
Antstolis Irmantas Gaidelis 2016 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas vertintojas, aktas yra išsamus, o skolininkas nepateikė įrodymų, jog būtų nustatyta netinkama turto rinkos vertė, kadangi skolininko pateikta konsultacinė pažyma neturi prioritetinės galios prieš turto vertintojo atliktą ekspertizę, be to, joje nurodytas turto vertės skirtumas nežymus. Antstolio teigimu, skolininkas turėjo galimybes teikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, tačiau tokia teise laiku nesinaudojo, o skolininko pateikti įrodymai nesudaro pagrindo skirti dar vienos ekspertizės. Antstolis pažymėjo, jog skolininkas buvo pateikęs prašymą visus procesinius dokumentus jam siųsti elektroniniu paštu ir patvarkymas dėl nustatytos įkeisto turto rinkos vertės jam išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau skolininkas per nurodytą terminą prieštaravimų neteikė, o jokio pagrindo atšaukti vykstančias varžytynes nėra (b. l. 2-4). Antstolis, atsisakęs tenkinti pareiškėjo skundą, persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/01342 esančių duomenų nustatyta, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-5728 dėl 152 427,97 Eur skolos ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko O. S. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai; prievolės užtikrinimui buvo įkeistas turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys A. F. ir A. S. (v. b. l. 1-4). A. S. 2015 m. spalio 27 d. mirė, jos palikimą priėmė skolininkas O. S. (v. b. l. 26). Minėtas turtas buvo aprašytas 2016 m. liepos 28 d. turto arešto aktu (v. b. l. 17-18), o 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas patvarkymas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas (v. b. l. 43), kuris buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 44), o 2016 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku pareiškėjas patvirtino šio patvarkymo gavimą (v. b. l. 47). Atlikus ekspertizę, antstoliui pateiktas ekspertizės aktas (v. b. l. 60) ir antstolis 2016 m. lapkričio 4 d. patvarkymu nustatė, jog įkeisto turto rinkos vertė yra 220 000,00 Eur (v. b. l. 66), kuris buvo išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu (v. b. l. 67). 2016 m. lapkričio 29 d. patvarkymu antstolis paskelbė įkeisto turto varžytynes (v. b. l. 78), ir išsiuntė šį patvarkymą skolininkui elektroniniu paštu (v. b. l. 80). Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, jog skolininkas O. S. 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, jog retai būna Lietuvoje, todėl visus jam skirtus procesinius dokumentus prašo siųsti elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 41). Su skundu skolininkas pateikė antstoliui 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Verslavita“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, jog tikėtina ginčo turto rinkos vertė galėtų būti 235 000,00 Eur (v. b. l. 83-85).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia netinkamu įkeisto turto rinkos vertės nustatymu.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Antstolis turto vertę nustatinėja vadovaudamasis CPK 681 straipsnyje nustatytais objektyviais (rinkos kainą nusidėvėjimas) ir subjektyviais (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijais. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).
Antstolis, įkainodamas turtą, neturi, pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalis - tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas - paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Teismų praktikoje išaiškinta, kad abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto verte pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai.
LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas yra kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje bei jo išvadų tiriamąjį mokslinį pobūdį, yra laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas - eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme (CPK 682 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju vykdymo procese antstolis aptariamo skolininko turto rinkos vertei nustatyti skyrė ekspertizę, kurią atliko UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pagal antstolio 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą (v. b. l. 43), nustatęs 220 000,00 Eur turto kainą. Teismas sprendžia, jog skolininko pateikti argumentai nepagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo.
Pareiškėjas nurodo, jog nekilnojamojo turto vertinimas yra atliktas seniai, o nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje sparčiai kyla. Pažymėtina, jog UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės aktą surašė 2016 m. spalio 28 d., t. y. prieš keletą mėnesių, todėl tokie skolininko argumentai, teismo vertinimu, nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, jog šis vertintojas būtų nekompetentingas, ar kad ekspertizė atlikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, skolininko pateikta 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Verslavita“ konsultacinė išvada (v. b. l. 83-85) taip pat nesudaro abejonių turto vertės nustatymu, kadangi toks dokumentas yra tik informacinio pobūdžio, neatitinkantis turto vertinimo ataskaitos turtinio, todėl vien konsultacijoje padaryta išvada, kad įkeisto turto rinkos kaina galėtų būti nežymiai didesnė, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas atlikto turto vertės įkainojimo teisingumu.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog nebuvo supažindintas su turto arešto aktu, turto vertinimo ekspertizės aktu, dėl ko neturėjo galimybių prieštarauti dėl turto įkainojimo ir prašyti ekspertizės turto vertei nustatyti. Pažymėtina, jog skolininkas privalo pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnis). Iš vykdomojoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti jo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 41, 44, 67, 80), kadangi skolininkas retai būna Lietuvoje, o kito gyvenamosios vietos adreso skolininkas antstoliui nepateikė. Taigi, skolininkas nurodė antstoliui konkretų procesinių dokumentų įteikimo jam būdą (v. b. l. 41), o iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo antstolio išsiųsti nurodytu elektroniniu paštu, taigi, visų šių vykdomojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo galimybių prieštarauti dėl turto įkainojimo ir prašyti ekspertizės turto vertei nustatyti, atmestini.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog pareiškėjas nesutikimą su nustatyta ginčo turto rinkos verte grindžia prielaidomis ir samprotavimais, nesudarančiais pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų (pavyzdžiui, alternatyvaus turto vertinimo akto), kurie suteiktų pakankamą pagrindą spręsti dėl didesnės areštuoto turto vertės, o vien ieškovo teiginiai, kad turto kainos Lietuvoje kyla, nesuponuoja manymo, jog tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo perkainoti turtą, paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti.
Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir atšaukti paskelbtų pirmųjų turto varžytynių. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog varžytynių paskelbimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Antstolis 2016 m. lapkričio 4 d. patvarkymu nustatė, jog įkeisto turto rinkos vertė yra 220 000,00 Eur (v. b. l. 66), apie nustatytą vertę tinkamai informavo pareiškėją 2016 m. lapkričio 4 d. išsiųsdamas jam patvarkymą elektroniniu paštu (v. b. l. 67) bei patvarkyme nustatė pareiškėjui terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo, taip pat nurodė, kad bus skelbiamos turto varžytynės, išaiškino teisę pasiūlyti savo pirkėją. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatyta, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Varžytynės paskelbtos 2016 m. lapkričio 29 d. (v. b. l. 82), taigi, antstolis paskelbė varžytynes išlaikęs 20 dienų terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas prieina prie išvados, jog varžytynės buvo paskelbtos laikantis įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė CPK 703 straipsnyje nustatytų pagrindų atšaukti 2016 m. lapkričio 29 d. paskelbtas įkeisto turto varžytynes, todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir išanalizavus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje, antstolio veiksmuose nenustatyta CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, taigi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo (skolininko) O. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.