Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, iš dalies darbingas, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumo neturi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 dalyje, padarymu;

R. R. a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, teistumo neturi, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 dalyje ir 178 str. 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., R. R. ir V. K., kurio atžvilgiu byla išskirta, veikdami kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę R. Š. ir M. R..

2004 m. spalio 14 d. nuo 20 val. iki 22 val. R. P., R. R. ir V. K. (duomenys neskelbtini) esančiame bute prievarta laikė kambaryje R. Š., neleisdami jam niekur išeiti. Apie 22 val. atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems keturiems asmenims, R. P., R. R., V. K. jėga, kažkuriam paėmus už striukės rankovės, R. Š. išvedė iš jo buto. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims užėjus į tuo pačiu numeriu pažymėtą butą, priklausantį V. R.(Š.), kartu su jais į butą užėjo R. P., V. K. ir R. R.. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ėmus mušti bute buvusį M. R. ir pastarajam pargriuvus ant grindų, R. P. kelis smūgius koja įspyrė M. R., numetė jam striukę ir liepė rengtis bei važiuoti su jais. Tuo metu R. R., kad negalėtų ten liekanti V. R.(Š.) paskambinti į policiją ir pranešti apie juos, paėmė kambaryje buvusį mobiliojo ryšio telefoną Sonny-Ericcson T 230 su įkrovėju, kainuojantį 699 litus, kurį vėliau pasisavino. R. Š. ir M. R. išvedė į lauką ir, nuvedę prie automobilio, stovėjusio aikštelėje prie parduotuvės, liepė lipti į automobilio bagažinę, o R. Š. pasipriešinus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė kelis smūgius, priversdami pastarąjį įlipti į bagažinę ir abu nuvežė į (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. P. prisipažino kaltu, prisidėjęs, kad nukentėjusiems R. Š. ir M. R. būtų atimta laikinai laisvė. Jis prisimena, kad tos dienos vakarą jis, V. K. ir R. R. grįžo iš (duomenys neskelbtini), juos išleido prie degalinės ir visi ėjo. Beeinant prie V. K. sustojo mašina ir klausė, kur gyvena M. R. Jis įsiterpė į pokalbį ir pasakė, kad žino, pastarieji pasakė „gerai“ ir tuo pokalbis baigėsi. Nutarė užeiti pas R. Š. išgerti alaus. Visi sėdėjo pas jį kambaryje, gėrė alų. Jis išėjo į lauką. Tuo metu pasirodė ir tie vyriokai, kurie klausinėjo apie M. R.. Jis su vyrais, kartu su jais ėjo ir R. R., priėjo prie durų, M. R. pats duris jiems atidarė, tie vyrai, įbėgę į vidų, ėmė pastarąjį mušti. Kažkuris iš vyrų taip davė M. R., kad tas net nugriuvo. Tada ir jis jam įspyrė, numetė po ranka kabėjusią striukę. Tai padarė, kad jis atsikeltų ir išeitų. Vyrus išsivedė ir išvežė jam nepažįstami asmenys.

Kaltinamasis R. R. paaiškino, kad tą vakarą, grįžę iš (duomenys neskelbtini), vaikščiojo po miestą trise. Ėjo pro tą namą, R. P. pasiūlė užeiti ir išgerti. Visi užėjo. Prievartos jis jokios nenaudojo. Jis to vakaro visų niuansų neprisimena, ryšius su visais yra nutraukęs, turi šeimą ir ja rūpinasi. Jis prisimena, kad jam liepė paimti telefoną, kad negalėtų paskambinti į policiją ir jis tai padarė. Pats jokios prievartos nenaudojo. Jaučiasi kaltas tuo, kad atsidūrė netinkamoje vietoje ir ne laiku. Buvo priverstas tai daryti, nes būtų gavęs pats ar dar kas būtų nukentėjęs.

Nukentėjęs R. Š. paaiškino, kad su R. P. anksčiau dirbo. Tą vakarą pas jį į butą užėjo R. P., V. K. ir R. R.. Ten buvusi jo sesuo O. Š., H. Š., V. K., jis ir užėjusieji visi išgėrinėjo alų. Tuo metu jam atrodė, kad atėjusieji darė taip, kad jie negalėtų išeiti iš buto. Tiesiog vienų neleido niekur išeiti. Nukentėjęs teismo posėdyje tvirtino, kad yra praėję daug laiko, jis visko gerai ir neatsimena, be to, yra jiems yra atleidęs, jie šiuo metu gyvena normalų gyvenimą, turi šeimą ir prašo bylą nutraukti. Kaip jis aiškino ikiteisminio tyrimo metu, taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. aiškino, kad vienas kaltinamųjų, užėjus pasakė, elgtis ramiai ir kad su jais nori atvažiuoti pasikalbėti žmonės ir jei jie nieko dėti, tai ir nieko nebus. Vienas iš tų vyrų skambinėjo kažkam telefonu. Maždaug po dviejų valandų vėl tam vyriškiui kažkas paskambino, jis išėjo į lauką ir po kokių dešimties minučių grįžo dar su vienu nepažįstamu vyru. Po to jie jį nuvedė pas M. R., jį vedė širvintiškis, stambus vyras. Čia jį pasodino, kur gulėjo V. Š. M. R. buvo kitame kambaryje ir jis girdėjo, kad pastarąjį mušė, liepė greičiau rengtis, atiduoti mobilų telefoną. Prie jo paties buvęs stambus vyras paėmė nuo lovos su įkrovikliu telefoną. Nepažįstami asmenys jį ir M. R. nuvedė prie automobilio ir liepė jiems lipti į bagažinę. Jis atsisakė, tada jam sudavė ir privertė įlipti. Nepažįstamieji juos uždarytus bagažinėje nuvežė į mišką ir ten primušė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. savo parodymus patvirtino, duodamas parodymus vietoje.

Nukentėjęs M. R. nors į teismo posėdį neatvyko, tačiau iš jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jį iš namų išvedė vyrai, kurių tarpe buvo ir R. P., mušdami uždarė į automobilio bagažinę.

Iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų liudytojos O. Š., šiuo metu mirusios, parodymų matyti, kad jos namuose 2004-10-14 vakare atėję vyrai jai liepė sėdėti ir apie pusantros-dvi valandas pralaikė kambaryje, neleisdami niekur niekam išeiti; ją net į tualetą lydėjo vienas iš tų vyrų. Vėliau atvažiavo dar kiti nepažįstami vyrai ir išsivedė R. Š., o V. K. liepė eiti kartu ir belstis į M. R. butą.

Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu R. Š. atpažino R. R. ir V. K., kaip buvusius pas jį tą vakarą namuose su R. P., V. R.(Š.) atpažino R. P..

Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad jis pirko iš R. M. telefoną Sonny-Ericcson.

Visi šie įrodymai patvirtina, kad R. P. ir R. R. dalyvavo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, pavartodami fizinį smurtą, atimant laisvę M. R. ir R. Š., t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 dalyje, o R. R., pasisavino ir mobilaus ryšio telefoną, padarydamas veiką, numatytą BK 178 str. 1 dalyje.

BK 38 str. yra sakoma, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nusikalstama veika yra laikoma apysunkiu nusikaltimu, ji yra padaryta beveik prieš aštuonerius metus. Iš nukentėjusių paaiškinimų ir byloje esančių kitų duomenų matosi, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta.

Duomenys tiek apie R. P., tiek apie R. R. rodo, kad jie jokių nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų nėra padarę. R. P. nors yra iš dalies darbingas, tačiau dirba, darbovietė jį charakterizuoja gerai. R. R. yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, dirba, gerai charakterizuojamas.

Tokiu būdu, yra visos sąlygos taikyti abiems kaltinamiesiems BK 38 str. ir juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, nėra pagrindo skirti BK 67 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 146 str. 2 dalį, pritaikius BK 38 str. 1 dalį atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 146 str. 2 dalį, pritaikius BK 38 str. 1 dalį, atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, pagal BK 178 str. 1 dalį baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.