Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1341-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2A-1341-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02000-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
UAB „Švėkšnos pienas“
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-1341-622/2012

Teisėja Nijolė Bagdonienė (Proceso Nr. 2-43-3-02000-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 14.5; 14.4; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei UAB „Švėkšnos pienas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą arba negrąžinimo į darbą ir piniginės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Švėkšnos pienas“ 2011-09-30 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. 3 d. 2 p.; 2) pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Švėkšnos pienas“ neteisėtu, grąžinti ją į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba taikyti alternatyvų ieškovės interesų gynimo būdą – pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, priteisti jai iš atsakovės piniginę kompensaciją – vidutinį darbo užmokestį už likusį terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, atleisdama ją iš darbo, pažeidė DK numatytą darbuotojų atleidimo iš darbo tvarką, todėl jos atžvilgiu priimtas įsakymas turi būti panaikintas ir jos atleidimas iš darbo, remiantis DK 129 str. 2 d., turi būti pripažintas neteisėtu. Darbuotoją galima atleisti tik tuo atveju, jei jis nesutinka pereiti dirbti į kitas pasiūlytas pareigas. Atsakovė jai nesiūlė jokio kito darbo, nors įmonėje buvo laisvas valytojos etatas, todėl atleido iš darbo neteisėtai, atsakovė jokių ekonominių ar struktūrinių pertvarkymų neatlieka. Atsakovė nesilaikė DK 109 str. 4 d. numatytų reikalavimų, o atleista iš darbo buvo tik dėl atsakovės direktorės T. R. keršto už kilusius teisinius ginčus ir kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo ŽŪB (duomenys neskelbtini), kurios pajininkėmis buvo ieškovė ir atsakovės direktorė, piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo. Nurodo, kad ieškovė buvo priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, todėl jai negalima buvo taikyti tokį patį atleidimo pagrindą, kaip ir atleidžiant pagal neterminuotą darbo sutartį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad toks atleidimas ieškovei sukėlė stresą, jaudulį, ieškovė nuolat naudoja vaistus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti atsakovei UAB „Švėkšnos pienas“. Konstatavo, kad darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, nes didesnę darbo dalį ėmė atlikti D. B., o likusią darbo dalį, nedidindama sau atlyginimo, pradėjo atlikti įmonės direktorė, turinti pieno supirkėjos kvalifikaciją. I pusmečio įmonės pelnas sumažėjo 39 procentais, palyginus su 2010 m. I pusmečiu, dėl darbuotojų darbo našumo sumažėjimo ir nusprendus atlikti įmonės struktūrinį pertvarkymą – sumažinti pieno supirkėjų skaičių vienu etatu, įmonė turėjo nuspręsti, kurią iš dviejų įmonėje dirbusių pieno surinkėjų atleisti iš darbo. Teismas nustatė, kad D. B. turėjo aukštesnę kvalifikaciją, geriau dirbo, pildė įvairią būtiną dokumentaciją, dėl jos atliekamo darbo darbdavys neturėjo jokių pretenzijų. Ieškovė A. B. nepildė reikiamos dokumentacijos, neišklausė privalomojo higienos įgūdžių kursų programos, tinkamai nesutvarkydavo darbo vietos ir mechanizmų, jų neišplaudavo, neišvalydavo. Teismas konstatavo, kad atsakovė nutraukdama terminuotą darbo sutartį su ieškove nepažeidė DK 129 str. 5 d. nuostatų. Taip pat nustatė, kad atsakovė neturėjo laisvų darbo vietų, kurias galėjo pasiūlyti ieškovei – valytojos darbo vieta buvo įsteigta tik kaip papildoma, padėti ieškovei valytis, joje pagal terminuotą darbo sutartį dirbo ieškovės dukra, ši darbo sutartis pasibaigė 2011-06-30. Teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovės atleidimui būtų turėjęs įtakos jos kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Švėkšnos pienas“ 2011-09-30 įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, remiantis DK 129 str. 3 d. 2 p.; 2) pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Švėkšnos pienas“ neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, priteisti jai iš atsakovės piniginę kompensaciją – vidutinį darbo užmokestį už likusį terminuotos darbo sutarties galiojimo laiką nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 129 str. 5 d., neįvertino, kad tarp bylos šalių yra sudaryta terminuota darbo sutartis. Atsakovė taikė ieškovei atleidimo iš darbo pagrindą, kuris yra taikomas neterminuotoms darbo sutartims. Atsakovė nepasiūlė ieškovei jokio kito darbo, nors įmonėje buvo laisvas valytojos etatas, iš darbo atleido nepagrįstai, nes atsakovė jokių ekonominių ar struktūrinių pertvarkymų neatlieka, pieno surinkėjos pareigos bendrovėje yra būtinos. Nurodo, kad darbo metu jai nebuvo taikyta jokių drausminių nuobaudų. Apie jai skirtą drausminę nuobaudą sužinojo tik teismo posėdžio metu, darbdavys nesiūlė ieškovei pateikti pasiaiškinimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė dirbo blogiau už kitą darbuotoją, nes ieškovė dirbo pas atsakovę neturėdama atsakovės patvirtintų pareiginių instrukcijų. Ieškovė buvo atleista iš darbo dėl to, kad atsakovės direktorė T. R. norėjo jai atkeršyti už kilusius teisinius ginčus dėl galimo ŽŪB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo. Byloje yra pateikti finansinės apskaitos dokumentai, kurie paneigia atsakovės išdėstytus teiginius apie tai, kad bendrovėje buvo būtini struktūriniai pasikeitimai dėl neva blogų atsakovės darbo rezultatų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Švėkšnos pienas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Darbdavio pareiga sumokėti išmoką, numatytą DK 129 str. 5 d. (už likusį darbo sutarties galiojimo laiką), atsiranda tik tuo atveju, jeigu darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, tačiau šios pareigos nevykdo. Ši darbdavio pareiga yra alternatyvi, todėl nesant galimybės darbuotojui pasiūlyti kito darbo, negalėjo atsirasti pareiga sumokėti kompensacinę išmoką. Darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 129 str. 2 d. ir šioje normoje galimybė nutraukti darbo sutartis nesiejama su darbo sutarties pobūdžiu (laikinoji, terminuota ar neterminuota). Nurodo, kad dėl valytojos darbo laikino pobūdžio nuolatinis valytojos etatas įmonėje nebuvo sukurtas, jis nėra ekonomiškai tikslingas ir nei ieškovės atleidimo metu, nei šiuo metu neegzistuoja. Ieškovė atsakovei priimant sprendimą dėl jos atleidimo iš darbo nebuvo išklausiusi privalomosios higienos įgūdžių mokymo programos, o pareigos, nustatytos viešosios teisės aktais, privalo būti vykdomos nepaisant to, ar jos yra nustatomos lokaliniuose teisės aktuose. Nurodo, kad dėl atsakovės UAB „Švėkšnos pienas“ veiklos tyrimo su skundais ieškovė niekur nesikreipė, be to, įstatymas nedraudžia atleisti darbuotoją iš darbo net jei jis būtų bylos prieš darbdavį dalyvis, jei darbuotojo atleidimą suponavo ne šios, o kitos svarbios priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Nagrinėdamas darbo bylą teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 str. 1 d.), turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 417 str.), taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.).

Ginčas byloje kilo dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, mažinant darbuotojų skaičių įmonėje dėl atliekamų struktūrinių pertvarkymų (DK 129 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. B. nuo 2010-05-03 dirbo UAB „Švėkšnos pienas“ pieno supirkėjos pareigose (t. 1, b. l. 6, 38–39), 2011-05-01 abiejų šalių sutarimu darbo sutarties terminas nustatytas iki 2012-04-30 (t. 1, b. l. 8, 40). 2011-07-26 įspėjimu UAB „Švėkšnos pienas“ įspėjo ieškovę, kad ji bus atleista iš darbo 2011-09-30 dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo (t. 1, b. l. 9, 41). 2011-09-30 įsakymu UAB „Švėkšnos pienas“ atleido ieškovę iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. – dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (t. 1, b. l. 10).

Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 str. 1, 2 d.). Pagal DK 129 straipsnio 5 dalį darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 straipsnio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

Aiškinant terminuotos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančios DK 129 straipsnio 5 dalies turinį pagal jos santykį su nurodytomis kitomis šio straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, specialiai išskirdamas terminuotos sutarties nutraukimą tik ypatingais atvejais ir jį papildomai siedamas su DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, terminuotos darbo sutarties atveju nustatė griežtesnes nutraukimo sąlygas nei neterminuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009).

Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atsakovė UAB „Švėkšnos pienas“ darbo sutarties su ieškove nutraukimą grindė vykdomais struktūriniais pertvarkymais, t. y. aplinkybe, kuri gali būti pripažinta svarbia priežastimi nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį ir viena iš DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006).

Nagrinėjamoje byloje 2011-07-22 UAB „Švėkšnos pienas“ vienintelės akcininkės T. R. sprendimu dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų, nustačius, kad 2011 m. I pusmečio įmonės pelnas sumažėjo 39 procentais, palyginus su 2010 m. I pusmečiu, dėl darbuotojų darbo našumo sumažėjimo, kuris lėmė darbo užmokesčio sąnaudų išaugimą, nuspręsta atlikti įmonės struktūrinį pertvarkymą – sumažinti pieno supirkėjų skaičių vienu etatu (t. 1, b. l. 34). Remiantis šiuo sprendimu, 2011-07-25 UAB „Švėkšnos pienas“ direktorės įsakymu Nr. 16, įvertinus dirbančių pieno supirkėjų kvalifikaciją, finansinę būklę ir kitas aplinkybes, panaikinta pieno supirkėjos A. B. darbo vieta, A. B. nepasiūlyta kita darbo vieta dėl to, kad nėra laisvų darbo vietų, o dėl įmonės mažumo ir veiklos specifikos naujos darbo vietos įsteigti nėra galimybės (t. 1, b. l. 35). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėti, kad įmonėje buvo atliekami realūs struktūriniai pertvarkymai, nes iš UAB „Švėkšnos pienas“ darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad atleidus ieškovę kitų asmenų dirbti įmonėje priimta nebuvo (t. 1, b. l. 116–117), taigi įmonės vadovės sprendimas yra realiai vykdomas, nes pieno supirkėjo pareigoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, dalį pieno supirkėjo funkcijų perėmė įmonės vadovė T. R. Be to, atsakovės pateikti duomenys (2011-07-22 UAB „Švėkšnos pienas“ vienintelės akcininkės T. R. sprendimas dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų, 2011-07-25 UAB „Švėkšnos pienas“ direktorės įsakymas Nr. 16 dėl įmonės struktūrinių pokyčių) nėra nuginčyti ar paneigti į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.). Analizuojant atsakovės UAB „Švėkšnos pienas“ 2010 m. ir 2011 m. balanso duomenis matyti, kad 2010 m. įmonės kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 91 382 Lt, 2011 m. – 156 863 Lt, tačiau 2011 m. lyginant su 2010 m. nuo 34 081 Lt iki 80 523 Lt išaugo įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Taigi įmonės įsipareigojimai 2011 m. sudarė 51 proc. jos turimo turto, kai 2010 m. tik 37 proc. 2011 m. nuo 47 301 Lt iki 43 039 Lt sumažėjo įmonės gaunamas pelnas (t. 1, b. l. 134–136). Nurodyta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad įmonės finansinės būklės blogėjimas galėjo lemti struktūrinius pertvarkymus įmonėje.

Iš bylos duomenų, nustatyta, kad ieškovė nepatenka į DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbuotojų sąrašą, kuriems suteikiama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad palikta dirbti įmonėje pieno supirkėja D. B. turėjo aukštesnę kvalifikaciją, geriau dirbo, pildė įvairią būtiną dokumentaciją, dėl jos atliekamo darbo darbdavys neturėjo jokių pretenzijų (t. 1, b. l. 64–104). Ieškovė A. B. nepildė reikiamos dokumentacijos, neišklausė privalomojo higienos įgūdžių kursų programos, tinkamai nesutvarkydavo darbo vietos ir mechanizmų, jų neišplaudavo, neišvalydavo (t. 1, b. l. 54–63). Atsakovė į darbą buvo priėmusi ieškovės dukrą L. M. dirbti valytoja, kuri dirbo tik tą pamainą, kai dirbo ieškovė. Nurodytos aplinkybės nėra paneigtos į bylą pateiktais įrodymais, todėl nėra pagrindo jomis netikėti.

Apeliantės A. B. nurodyta aplinkybė, kad ji apie 2010-07-26 skirtą drausminę nuobaudą dėl privalomos higienos įgūdžių kursų programos neišklausymo sužinojo tik teismo posėdžio metu, o darbdavys nesiūlė ieškovei pateikti pasiaiškinimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo UAB „Švėkšnos pienas“ neteisėtu pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Ieškovė buvo atleista iš darbo nesant jos kaltės, dėl mažinamo darbuotojų skaičiaus įmonėje, todėl 2010-07-26 drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybės šiuo atveju nėra esminės, esant pakankamai duomenų, kad įmonėje palikta dirbti kita pieno surinkėja yra labiau kvalifikuota, ir, atsakovės manymu, dirbo geriau. Pažymėtina, kad abi pieno supirkėjos buvo įdarbintos tą pačią dieną (2010-05-03), todėl darbo stažo aplinkybė nė vienai iš pieno supirkėjų pranašumo nesuteikė. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovė iš tiesų nebuvo išklausiusi privalomosios higienos įgūdžių mokymo programos, kaip ji pati nurodo dėl to, kad vis pamiršdavusi (t. 1, b. l. 165). Aplinkybė, kad ieškovė dirbo pas atsakovę neturėdama atsakovės patvirtintų pareiginių instrukcijų, taip pat nelaikytina esmine. Darbo funkcijų apimtis nebūtinai turi būti specialiai apibrėžta darbo sutartyje, ji taip pat gali būti nusakyta lokaliniais norminiais aktais, pavyzdžiui, pareiginėmis instrukcijomis, be to, ji gali būti aiški jau iš paties darbo ar pareigybės pavadinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000). Abi darbo sutarties šalys privalo kooperuotis ir rodyti atitinkamą iniciatyvą, siekdamos tinkamai įgyvendinti savo pareigas. Darbuotojas, nežinodamas visų savo pareigų, darbo funkcijų ar kai kurių jam pavesto darbo atlikimo detalių, abejodamas šių aplinkybių žinojimu, turi kreiptis į darbdavį ir prašyti atitinkamų instrukcijų. Į bylą pateikti įrodymai – 2011-05-27 darbo vietos patikrinimo aktas, 2010-08-05–2011-07-11 tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad ieškovė A. B. jai pavestą darbą atlikdavo netinkamai (t. 1, b. l. 54–62), ir ši aplinkybė buvo esminė atsakovei atliekant struktūrinį įmonės pertvarkymą bei pasirenkant vieną iš dviejų pieno surinkėjų.

Apeliantė nurodo, kad atsakovė nepasiūlė ieškovei jokio kito darbo, nors įmonėje buvo laisvas valytojos etatas. Šie apeliantės A. B. argumentai laikytini nepagrįstais, nes su įmonėje valytoja dirbusia L. M. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri pasibaigus sutarties terminui 2011-06-30 buvo nutraukta, naujas darbuotojas į valytojos pareigas nėra priimtas. Nesant duomenų, kad įmonėje buvo sukurtas nuolatinis valytojos etatas, yra pagrindas pripažinti, kad galimybės perkelti ieškovės jos sutikimu į kitą darbą nebuvo.

Ieškovės manymu, ji buvo atleista iš darbo dėl to, kad atsakovės direktorė T. R. norėjo jai atkeršyti už kilusius teisinius ginčus dėl galimo ŽŪB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo. DK 129 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus. Nagrinėjamu atveju ŽŪB (duomenys neskelbtini) nėra byloje dalyvaujantis asmuo, ieškovė nėra pradėjusi teisinių ginčų dėl atsakovės UAB „Švėkšnos pienas“ veiklos tyrimo, be to, įstatymas nedraudžia atleisti darbuotoją iš darbo net jei jis būtų bylos prieš darbdavį dalyvis, jei darbuotojo atleidimą lėmė ne šios, o kitos svarbios priežastys.

DK 129 straipsnio 5 dalies normoje numatyti du atvejai, kai darbdaviui leidžiama nutraukti terminuotą darbo sutartį prieš terminą (DK 110 str. 1 d.), nesant darbuotojo kaltės: a) darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą; b) darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalga). Nagrinėjamu atveju darbo sutartis nutraukta vadovaujantis pirmuoju punktu, kuris aiškintinas ir taikytinas kartu su DK 129 straipsnio 1–3 dalimis (esant svarbioms bei teisėtoms priežastims) ir tik ypatingais atvejais.

Ypatingu atveju laikytinas atvejis, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbios ir teisėtos priežastys atleisti ieškovę iš darbo, darbuotojos palikimas darbe pažeistų darbdavio interesus, todėl terminuota darbo sutartis nutraukta pagrįstai, darbdavys laikėsi DK 130 straipsnio nuostatų, t. y. tinkamai (prieš du mėnesius) įspėjo darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 9), išmokėjo atleidimo dieną darbuotojai priklausantį darbo užmokestį, išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 36, 37). Nurodytu atveju darbdavys atleidžiamam darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką (nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30) mokėti vidutinio darbo užmokesčio neprivalo.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš ieškovės A. B. priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Švėkšnos pienas“ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., t. 1, b. l. 204–206).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. B. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei UAB „Švėkšnos pienas“.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius