Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. pareiškimą atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aves ūkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. O., kuris yra ŽŪB „Aves ūkis“ pajininkas, turintis 50 proc. bendrovės pajų, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. O. pareiškimą atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas nurodė, kad remiantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys) pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Žemės ūkio bendrovių įstatyme nėra numatyta pajininko kompetencija pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; nėra duomenų, kad tokią galimybę pareiškėjui suteikia steigimo dokumentai. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti D. O. pareiškimą kaip paduotą neįgalioto asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas D. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę pateikti bet kurio juridinio asmens dalyvis, nepriklausomai nuo to, kaip jis vadinasi ir nepriklausomai nuo juridinio asmens veikos formos, todėl teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą. ŽŪB „Aves ūkis“ situacija šiuo metu yra kritinė. Kadangi apeliantui priklauso net 50 proc. visų bendrovės pajų, jis pagal ĮBĮ 8 straipsnį turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti teismui tokį pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, kaip žemės ūkio bendrovės pajininkas (turintis 50 proc. bendrovės pajų), nepatenka į ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąrašą, kadangi tokia pajininko teisė nėra nustatyta Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. Nr. 3K-3-505-687/2015 ir kt.) Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas yra ŽŪB ,,Aves ūkis“ pajininkas, turintis 50 procentų bendrovės pajų. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Pareiškėjo, kaip pajininko, teisinis suinteresuotumas inicijuoti bendrovei bankroto bylą pasireiškia jo suinteresuotumu išsaugoti turtinę teisę į pajų. Pajininkas yra tiesiogiai suinteresuotas, kad bendrovei atsiskaičius su jos kreditoriais, liktų turto, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pajininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 5 str.). Tokios pajininko teisės nepaneigia tai, kad Žemės ūkio bendrovių įstatyme nėra tiesiogiai nėra nustatyta jo teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos žemės ūkio bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d. 2 p.). Priešingu atveju būtų pažeista pajininko, kaip pajaus savininko, teisė į teisminę gynybą tuo atveju, kai esant pagrindams iškelti bendrovei bankroto bylą, bendrovės vadovas ar jos kreditoriai ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad bendrovė yra nemoki. Tai patvirtina ŽŪB ,,Aves ūkis“ kreditorių susirinkimo 2016 m. sausio 18 d. nutarimas pradėti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka (CPK 179 str. 3 d.) (kuris panaikintas, kaip priimtas nesilaikant imperatyvių ĮBĮ reikalavimų). Žemės ūkio bendrovei iškėlus bankroto bylą, turėtų būti sprendžiama dėl ieškinio pareiškimo įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kaip įmonės pajininkas, turi teisę pateikti pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Pareiškėjo D. O. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.